Tačiau viską pristabdė koronaviruso epidemija. Pradžioje VTB turnyras buvo atidėtas, o galiausiai nutrauktas, nepaskelbiant nugalėtojo. Eurolyga kovas planavo atnaujinti balandžio 11-ąją, tačiau jau aišku, kad data ir toliau bus tolinama arba turnyras taip pat bus nutrauktas.
Tad visam Lietuvos trenerių štabui, vadovavusiam „Chimki“ ekipai, nieko neliko, kaip vykti namo ir laukti sprendimo dėl Eurolygos akistatų artimųjų tarpe. Ir būti dvi savaites karantino sąlygomis.
Be 59-erių metų R.Kurtinaičio ir 56-erių jo asistento Roberto Kuncaičio darbą „Chimki“ klube turi kitas asistentas 37-erių Aurimas Jasilionis, fizinio rengimo treneris 45-erių Evaldas Kandratavičius ir stratego sūnus 33-ejų Giedrius Kurtinaitis.
„Kai palikinėjome Rusiją, jau buvo problemų su tarptautiniais reisais, – iz.ru žurnalistui Timurui Ganejevui sakė „Chimki“ strategas R.Kurtinaitis. – Todėl aš su trenerių štabo asistentais nuskridome į Kaliningradą, išsinuomavome automobilį ir nuvykome iki Lietuvos sienos.
Ją kirtome pėsčiomis. Po to, siekdami atlikti dviejų savaičių karantiną, visi nuvykome į mano poilsiavietę prie Kauno. Turiu didelį namą, arti miškas. Taip kad praleidome gerai laiką – vaikščiojome, net šiek tiek žvejojome.
Tie, kas karantiną turėjo išbūti vieno kambario bute – jiems labai sunku. Aš šiuo atveju galėjau judėti, bet sportinė forma vis tiek bet kuriuo atveju prapuolė.
Pastaruosius šešetą-septynetą metų maitinausi vieną kartą per dieną – pietavau. Tai man padėjo numesti 8 kilogramus. Matyt, po šio karantino ir vėl juos susigrąžinsiu (juokiasi)“.
– Kaip Lietuvoje vyksta saviizoliacija?
– Savaitgalį buvo Šv. Velykos. Lietuva yra nedidelė katalikiška šalis, o per tokias šventes visi pradeda kažkur eiti, vykti, bando aplankyti artimuosius tolimiausiuose valstybės kampeliuose. Kad to šįkart nebūtų, policija uždarė miestus vieną nuo kito, pastatė blokpostus.
Pačiuos miestuose buvo daug teisėsaugos darbuotojų, jei pasakyčiau tiesa, man tai labiau priminė karinę padėtį. Dabar jau viskas ramiau.
Šią savaitę vykau į parduotuvę. Užsidėjau kaukę ir pirštines. Pastebėjau, kad tai padarė beveik visi, kas buvo parduotuvėje. Tai tik parodo, kad tauta sąžiningai laikosi taisyklių ir stengiasi imtis visų papildomų apsisaugojimo priemonių.
– Prisimenate kažką panašaus savo istorijoje?
– Pagal viską tai buvo panašu į 1992 metus. Aš tada sugrįžau iš Vokietijos, o Lietuva labai rimtai pradėjo kovoti su organizuotu nusikalstamumu.
Mūsų šalyje buvo daug gaujų, jos vadinosi „šeimomis“, kaip Italijoje. Tada policija ir kariuomenė metė visas jėgas normalizuoti gyvenimą.
Taip pat buvo uždaromi miestai. Buvo nemažai blokpostų, reikėjo pastoviai nešiotis dokumentus, įrodančius asmenybę. Krepšininkus šalyje žinojo gerai, bet vis tiek stabdė dažnokai.
– Kokiomis nuotaikomis gyvenate?
– Nenuleidžiu rankų, tai iššūkis visiems. Visi dabar atsistojo į vieną liniją – turtingi ir vargšai, politikai ir darbininkai, europiečiai ir afrikiečiai.
Virusas visus sulygino, kiekvienas iš mūsų gali žengti neteisingą žingsnį. Dabar visi esame prie jūros ir prie vieno laivo. Tikiuosi, kad ši situacija suvienys kuo daugiau žmonių.
Mes visada pastaruoju metu buvome kažkuo užsiėmę – net ir per atostogas turėjome neatidėliotinų darbų. Dabar visas judėjimas aprimo, viskas uždaryta, atsirado daugiau laiko pabūti su šeima. Tai neįkainojama. Pagaliau mes sužinojome žmonų ir vaikų vardus (juokiasi).
– Eurolyga planuoja baigti sezoną. Ką apie tai galvojate?
– Užbaigti norėtųsi, tačiau nematau jokių variantų, kaip tai padaryti. Pamąstykime kartu. Realiausias pasiūlymas – sužaisti likusius mačus viename mieste.
Pavyzdžiui, Atėnuose. Bet kaip krepšininkai sugebės nuvykti į savo klubus? Kaip Rusijos, Ispanijos ar Turkijos ekipos nuskris iki Graikijos? Sienos uždarytos ir kada jos atsidarys – nežinia. Juk skirtingose valstybėse skirtinga epidemijos situacija.
Bet įsivaizduokime, kad visos sienos atsidarė – žaidėjai pasiekė savo klubų bazes ir visi turėsime kelias savaites pasitreniruoti ir pasirengti sezono pabaigai. Kaip treneris galiu pasakyti, kad to yra maža ir tai neįmanoma. Lygis bus toks žemas, kad rungtynės baiginėsis rezultatu 45:40.
Juk visame pasaulyje uždaryti visi sveikatingumo ir sporto centrai, neįmanoma dabar net pabėgioti.
Todėl krepšininkai iškrito iš treniruočių režimo, greičiausiai, priaugo svorio. Ir tai net su sąlyga, kad mes nusiuntėme kiekvienam žaidėjui individualų pasirengimo planą.
– Eurolyga galvoja užbaigti sezoną bet kokia kaina...
– Taip, žinoma. Jiems juk reikia vykdyti įsipareigojimus prieš rėmėjus, būtina atnaujinti televizijos transliacijas. Aš taip pat už tai, kad užbaigtume sezoną – ir Eurolygą, ir VTB. Bet tai turi vykti tik su sąlyga, kad nebus sveikatos rizikų žmonėms ir būtų gauti valdžios leidimai.
– Kaip bebūtų, įvardinkite trys geriausius šio reguliaraus Eurolygos sezono žaidėjus.
– Aleksejus Švedas ir Mike'as Jamesas. Labai daug vertų kandidatų į trečiąją poziciją, tačiau pasirinksiu Gustavo Ayoną.
Prieš kelis metus aš jį nurašiau, bet meksikietis šiemet atrodė labai gerai ir buvo kertiniu žmogumi Sankt Peterburgo „Zenit“ komandoje. Kai jis žaidžia – komanda laimi, kai nežaidžia – rezultatas būna neigiamas.
– Ką išskirtumėte iš trenerių?
– Noriu pažymėti Kazio Maksvyčio darbą. Jis turėjo puikią atkarpą Lietuvos krepšinio čempionate, jis Klaipėdos „Neptūną“ buvo išvedęs į Eurolygą. Atvykęs į Rusiją, Kazys įrodė savo aukščiausią klasę.
Permės „Parma“ buvo labai pavojinga komanda ir aš tikrai nenorėčiau su ja susikauti pirmame VTB atkrintamųjų varžybų etape. Manau, kad jis vienas perspektyviausių Europos trenerių ir, kas labai svarbu, labai geras žmogus – jis neserga žvaigždžių liga, yra tikras krepšinio fanatikas.
