Tą birželio 4-osios naktį lygiai prieš 20 metų nemiegojo visa Lietuva.
2000-aisiais dar nebuvo išmaniųjų telefonų, nedaug kas Lietuvoje turėjo ir paprastą mobilųjį ar internetą namuose.
NBA rezultatą atsibudęs galėjai pasitikrinti televizoriaus teletekste, jei turėjai kabelinę, arba reikėjo laukti žinių laidų.
Bet kai Lietuvos mylimiausias milžinas A.Sabonis ir „Portland Trail Blazers“ pradėjo lemiamą septintąją NBA Vakarų konferencijos finalo kovą, Lietuva paprasčiausiai nėjo miegoti, kad gyvai matytų transliaciją iš Los Andželo.
Likus 10 minučių iki mačo pabaigos jie pirmavo 15 taškų. Tribūnose pergalės meldė į Kaliforniją atskridusi Ingrida Sabonienė su vaikais, Lietuvoje jau aušo, Linas Kunigėlis per TV3 atsargiai ruošė žodžius artėjančiam istoriniam momentui, bet netrukus jo džiugų komentavimą pakeitė nerimas balse, nes „Lakers“ pradėjo artėti.
A.Sabonio gimtinėje buvo jau apie septinta ryto, kai viskas baigėsi košmarišku pralaimėjimu. Namo grįžęs L.Kunigėlis prieš atsiguldamas pailsėti išlenkė šimtą gramų: „Kitaip nebūčiau užmigęs.“
Daug kas iki šiol sapnuoja košmarą apie tai, kaip dužo Portlando ir Lietuvos svajonė, apie A.Sabonio grumtynes su Trijų Durų Spinta vadintu Shaquille’u O’Nealu, iki šiol sapnuojasi košmarai.
Tėvai atskrido pirmą kartą
A.Saboniui buvo 35-eri. Kaip krepšininkui – daug. Kaip žmogus jis buvo dar visai jaunutis keturių vaikų tėvas, savo legendomis apipintą karjerą baigiantis Amerikos vakaruose, užgesusio Hudo ugnikalnio pašonėje esančiame lietingame Portlande.
Tai buvo penktasis A.Sabonio sezonas NBA.
Prieš jį lietuvis ir „Trail Blazers“ pasirašė naują 30,375 mln. JAV dolerių sutartį dvejiems metams su galimybe ją pratęsti.
Antrą kartą iš eilės jo komanda pateko į Vakarų konferencijos finalą: pusfinalyje įveikė „Utah Jazz“.
„Norėtųsi, jog laimėtų viską. Juk trūksta tik to vieno žiedelio“, – žiūrėdama į aikštėje rungtyniaujantį sūnų sakė krepšininko motina Milda Sabonienė, kai „Trail Blazers“ žaidė pirmąsias Vakarų konferencijos pusfinalio rungtynes su „Jazz“.
Lietuvos krepšinio žvaigždės tėvams tai buvo pirmosios sporto rūmuose stebėtos NBA rungtynės, nes jie pirmą kartą gyvenime ryžosi atskristi į Ameriką. Nuo „Trail Blazers“ atsarginių suolelio Sabonius skyrė kelios dešimtys metrų.
„Įspūdis labai didelis“, – nužvelgdama daugiau nei 20 tūkstančių sporto rūmuose šurmuliuojančių „Trail Blazers“ aistruolių sakė M.Sabonienė.
Prieš rungtynių išvakarėse „Rose Garden“ sporto rūmuose vykusią treniruotę A.Sabonis amerikiečių žurnalistams keliolika minučių pasakojo apie tėvų kelionės į Ameriką priežastis ir reikšmę.
„Tėvai yra laimingi galėdami pamatyti, kur dirbu, susipažinti su Jungtinėmis Valstijomis. Pamatyti Ameriką yra daugelio Lietuvos žmonių svajonė. Manau, jog mano tėvai irgi turėjo tokią svajonę“, – pasakojo krepšininkas.
Vienai vietos žurnalistei nugirdus, jog lietuvis ūgį galėjo paveldėti iš savo dvimetrinio senelio, ji A.Sabonio paklausė, ar senelis žaidė krepšinį.
„Ne, – atsakė krepšininkas. – Jis žaidė pokerį.“
„Tai paaiškina, kodėl A.Sabonis turi tokias geras rankas“, – pridūrė šalia stovėjęs „Blazers“ klubo prezidentas Bobas Whitsittas.
Reikėjo danties saujoje
Rankas A.Sabonis turėjo tikrai unikalias, bet kojų bėdos kankino nuolatos. Nieko bendro su senomis Achilo sausgyslės traumomis, bet dešimt reguliariojo sezono rungtynių A.Sabonis praleido dėl dešinės pėdos patempimo. Nepaisant to, į 2000-ųjų atkrintamąsias varžybas lietuvis žengė tvirtai ir gavo daug žaidimo minučių.
„Penktaisiais mano metais NBA net Amerikos žurnalistai liovėsi manęs klausinėję apie tariamą poveikį sveikatai dėl to, kad daugiau žaidžiu. Kodėl jums tai neduoda ramybės?“ – atšovė A.Sabonis, paklaustas apie atkrintamosiose varžybose padidėjusio krūvio įtaką.
Prieš 20 metų drabužinėje jį kalbindavo tuo metu „Lietuvos ryto“ Amerikos korespondentu dirbęs Gintautas Alksninis.
Jis keliavo paskui A.Sabonį visą pusfinalio ir finalo seriją ir vienintelis Lietuvai raportavo tautos dievuko mintis po pergalių ir pralaimėjimų. Citatų būta ir ironiškų, ir juokingų, ir rimtų, bet visos jos prabėgus dvidešimčiai metų skamba unikaliai.
„Ketverius metus visi klausinėjo, kaip aš NBA galiu žaisti 24 ir daugiau minučių. Atrodė, lyg iki tol (1995-ųjų. – Red.) būčiau visą gyvenimą žaidęs ant ratukų ir staiga iš jų išlipęs. Vis klausdavo: kaip laikaisi? Lyg būtų stebėjęsi, jog atsistojęs aikštėje nenuvirtau ir nenumiriau“, – apie savo sveikatą ironizavo krepšininkas.
Baudos aikštelėje jam visą laiką tekdavo atlaikyti neįtikėtiną fizinį krūvį, aukštaūgių pasistumdymai po krepšiu dažnai atrodydavo kaip kovos menas. Bet teisėjai nemėgo švilpti baudų A.Sabonio varžovams.
„Atrodo, jog kai kuriems teisėjams vienintelis įrodymas, jog esu bauduojamas, yra dantis saujoje“, – juokavo Portlando komandos centras.
Pasiteiravus, koks varžybų ritmas jam parankiausias, nes tą sezoną NBA atkrintamosios varžybų tvarkaraštis buvo ištęstas, A.Sabonis atsakė: „Geriausias – miego ritmas, kai panorėjęs eini miegoti, panorėjęs – keliesi.“
Dvi stipriausios komandos
Krepšinio pasaulis nuo rudens laukė tokio finalo: pirmąją vietą reguliariajame sezone užėmusi „Lakers“ ir antrosios vietos laimėtoja „Trail Blazers“. Kad suprastum, kokia buvo tos finalo serijos reikšmė, reikia prisiminti tuometę situaciją.
Neseniai buvo subyrėjusi daugkartinė čempionė „Chicago Bulls“ su Michaelu Jordanu. Po ilgų derybų „Lakers“ savininkui Jerry Bussui pavyko prisivilioti buvusį „Bulls“ trenerį Philą Jacksoną, kuris sutiko užbaigti meditacijas Aidaho miškuose esančioje lūšnoje ir persikėlė į triukšmingąjį Los Andželą treniruoti „Lakers“ su Kobe Bryantu ir Sh.O’Nealu.
„Trail Blazers“ taip pat gavo legendinės „Bulls“ atstovą. A.Saboniui į kompaniją Portlande atvyko šešiskart NBA čempionas Scottie Pippenas. Tiek „Lakers“, tiek „Blazers“ neslėpė: ir Ph.Jacksonas, ir S.Pippenas įsigyti vienam tikslui – iškovoti NBA čempionų žiedus.
Nepelnė nė vieno taško
Los Andžele į finalo serijos pirmąsias rungtynes susirinko visa Holivudo grietinėlė: aktoriai Leonardo Di Caprio, Jackas Nicholsonas, Dustinas Hoffmanas, Willas Smithas, Denzelas Washingtonas, Edwardas Nortonas ir Selma Hayek. Per pastarąsias ketverias atkrintamąsias varžybas „Trail Blazers“ ir „Lakers“ keliai susikirto trečią kartą.
Trečią sykį iš eilės Los Andželo komanda turėjo savo aikštės pranašumą ir trečiąkart iš eilės A.Saboniui teko grumtis su Sh.O’Nealu. Tuo metu jam buvo 28-eri, jis svėrė apie 150 kilogramų ir tą sezoną buvo pripažintas naudingiausiu NBA reguliariojo sezono krepšininku.
Per pirmąsias dvi finalo dvikovas A.Sabonis buvo Sh.O’Nealo šešėlyje. Nepaisant to, „Lakers“ namie laimėjo tik pirmąjį mačą – 109:94. Sh.O’Nealas pelnė 41 tašką, A.Sabonis – nė vieno.
„Dvikovą, per kurią pagrindinis „Blazers“ vidurio puolėjas neįmeta nė taško, o varžovų „centras“ pelno 41 tašką, Portlando komanda pasmerkta pralaimėti“, – apibendrino ESPN televizija.
„Neįmečiau taškų? Ne pirmas kartas, būta ir anksčiau. Prieš Sh.O’Nealą žaidžiant kelias progas gauni, neįkrinta, ir viskas. Jis prie pat manęs stovėdavo, kaip aš galėdavau mesti? Apeiti jo negaliu. Aš juk lėtesnis. Jis stovi – ir aš stoviu“, – po rungtynių sakė A.Sabonis.
Naujienų agentūrai AP pasiteiravus, ar Sh.O’Nealas yra stipriausias oponentas per A.Sabonio karjerą NBA, lietuvis atsakė klausimu: „O jūs kaip manote?“
„Manau, jog stipriausias“, – atsakė AP korespondentas. „Tai kodėl klausiate?“ – mestelėjo A.Sabonis.
„Pulti prieš Shaqą yra labai sunku. Jis galingas, judrus žaidėjas. Tačiau tai anaiptol nereiškia, jog negalime prieš jį žaisti. Privalome labiau įtraukti A.Sabonį į puolimą“, – teigė „Trail Blazers“ puolėjas S.Pippenas.
„Blazers“ įžaidėjas Damonas Stoudamire’as pareiškė, jog A.Sabonis privalo su Sh.O’Nealu žaisti agresyviai: „Norėčiau nors kartą pamatyti, kaip Sabas varžovą parverčia ant grindų.“
Pats A.Sabonis vaizdingai mokėjo apibūdinti dvikovas su Shaqu: „Kažkiek laiko galima pabūti ir agresyviam, tačiau jau metai nebe tie. Gindamasis pavargstu su tuo arkliu besistumdydamas, todėl puolant mažai jėgų belieka.“
Draudžiama net stovėti arti
Antrąsias rungtynes A.Sabonis pradėjo agresyviai, tačiau dėl pražangų buvo daug kartų sodinamas ant atsarginių suolelio.
„Pusė man skirtų pražangų – visiškai be ryšio. Pasirodo, stovėjau pernelyg arti Sh.O’Nealo. Yra žmonių, kuriems tai draudžiama“, – ironiškai, kaip jam būdinga, kalbėjo A.Sabonis.
„Yra teisėjų, kurie iškart sureaguoja, galbūt matydami baltaodį prie Shaqo ar dar dėl kokių nors priežasčių ir akimirksniu skiria pražangą, – juokavo krepšininkas. – Teisėjai kelia rankas ir rodo 11-ajam numeriui (A.Sabonio numeris. – Red.) pražangą kaip užprogramuoti. Dėl to net pykti negaliu.“
Porą kartų A.Sabonis buvo atsidūręs ant grindų. Paklaustas, ar tai nebuvo vaidyba, A.Sabonis atsakė: „Kas prieš jį vaidina? Bet kokiu atveju niekas pražangų neskiria, tai koks vaidybos tikslas? Nevaidindamas skrieji ant žemės, apie vaidybą nėra ir kalbos.“
Tame mače jis įmetė 5 taškus ir atkovojo 5 kamuolius, bet svarbiausia, kad Portlando klubas sutriuškino šeimininkus 106:77 ir išlygino serijos rezultatą – 1:1.
„Kad laimėjome vienas rungtynes Los Andžele, dar nieko nereiškia, bet faktas lieka faktu – iš „Lakers“ atėmėme savos aikštės pranašumą.
Jei laimėsime ir penktadienį, ši pergalė jau taps kai ko verta“, – sakė A.Sabonis po pergalės.
Sugėrė alkūnių smūgius
Ta pergalė iš tiesų tapo nieko verta, nes namuose „Blazers“ pralaimėjo dukart iš eilės, „Lakers“ serijoje iki 4 pergalių pirmavo 3:1 ir komandos grįžo į Los Andželą. Kai kas jau ruošė pergalės šampaną, bet Portlandas įveikė „Lakers“ ir sušvelnino Vakarų konferencijos finalo rezultatą – 2:3.
Komandos vėl sulipo į lėktuvus ir vėl skrido į šiaurę. Savo namų arenoje A.Sabonis su komanda įveikė „Lakers“ 103:93 ir sugebėjo išlyginti serijos rezultatą 3:3.
„Man šokas, kad prireiks septintų rungtynių“, – sakė „Lakers“ treneris Ph.Jacksonas. JAV krepšinio apžvalgininkai A.Sabonį sutartinai vadino pagrindine trečiosios „Blazers“ pergalės prieš „Lakers“ priežastimi.
„A.Sabonis buvo ne tik naudingiausias rungtynių lietuvis, bet ir naudingiausias žaidėjas“, – „Blazers“ vidurio puolėjui skirtame reportaže lietuvį apibūdino didžiausias JAV sporto kanalas ESPN.
Per 45 iš 48 galimų aikštėje praleistas minutes A.Sabonis tapo vieninteliu dvigubą dviženklį surinkusiu „Trail Blazers“ žaidėju. Pirmąkart per to sezono atkrintamąsias varžybas tiek laiko išbuvęs lietuvis pelnė 10 taškų ir atkovojo 11 kamuolių.
„Amerikiečiai tiesiog negali įvertinti A.Sabonio laimėjimų praeityje. Tačiau turint galvoje, jog šis vaikinas žaidžia remdamasis tik viena koja, jo atlaikomas krūvis ir Sh.O’Nealo smūgiai jau yra labai didelė sėkmė“, – kalbėjo „Blazers“ puolėjas Detlefas Schrempfas.
Prieš kiekvienas rungtynes su „Lakers“ komandos draugai ragino A.Sabonį kūnu atlaikyti pirmąjį Sh.O’Nealo stuktelėjimą.
„Mes Sabui sakome: tu esi toks pat stiprus, priimk pirmąjį smūgį, o po to mes ateisime į pagalbą. Sabas sugėrė keletą Sh.O’Nealo alkūnių smūgių, buvo agresyvus ir neutralizavo savo varžovą“, – sakė Bonzi Wellsas.
Košmarą stebėjo nuo suolo
Artėjo lemiamas birželio 4-osios vakaras Los Andžele.
Amerikiečiams atrodė neįtikėtina, bet dėl savo Arvydo Lietuva buvo pasiruošusi dar vienai bemiegei nakčiai. O jei pirmąkart istorijoje lietuvis prasibraus į NBA finalą? Tauta norėjo su savo numylėtiniu lieti džiaugsmo ašaras.
Amerikos spauda kaitino aistras cituodama aršius žaidėjų pareiškimus. Shaqas nesirinko žodžių užklaustas apie A.Sabonio pastangas gynyboje.
„Jis mane dengia? Kas? Kas mane dengia? A.Sabonis manęs nedengia. Prieš mane gynyboje žaidžia A.Sabonis, S.Pippenas ir R.Wallace’as.
A.Sabonis manęs nedengia. Taip ir parašykite savo straipsnyje, – supykęs žurnalistus mokė Sh.O’Nealas. – Esu piktas, nes nemėgstu, kai man užduodami įžeidžiantys klausimai.“
Tokia arogancija atrodė juokingai, kai prasidėjo lemiamos rungtynės, ir šis centras buvo taip dengiamas, kad sunkiai galėjo pajudėti ir iki ketvirto kėlinio buvo pelnęs vos devynis taškus.
Likus 10 minučių ir 28 sekundėms „Blazers“ pirmavo 15 taškų.
Bet užuosdami galą „Lakers“ žaidėjai prabudo, o „Trail Blazers“ krepšininkai neleistinai užmigo. Jie prametė 12 metimų iš eilės.
K.Bryantas ir Sh.O’Nealas metė taiklius metimus vieną po kito.
„Pasakiau vaikinams – žaidžiame arba mirštame. Nebegalvojame apie nieką, išskyrus pergalę. Duokite kamuolį man, ir jie dviese prišoks prie manęs. Tada galėsite atakuoti laisvi“, – per pertrauką po trijų kėlinių komandos draugams pasakytus žodžius prisiminė Sh.O’Nealas.
Kai ketvirtojo kėlinio 3-iąją minutę penktąja pražanga nubaustas A.Sabonis sėdo ant atsarginių suolo, „Blazers“ dar pirmavo.
Kai jis grįžo į aikštę po 4 minučių, jau buvo lygu.
Netrukus per „Lakers“ ataką teisėjai šalia Sh.O’Nealo stovėjusiam A.Saboniui skyrė šeštąją pražangą. Iki rungtynių pabaigos likus 2 min. 44 sek. lietuvis buvo priverstas palikti aikštę.
Dvi iš eilės pataikytos Sh.O’Nealo baudos, po kurių rezultatas tapo lygus 77:77, „Lakers“ prisikėlė lemiamam šturmui, kurį A.Sabonis buvo priverstas stebėti nuo atsarginių suolelio. Išsibaudavo ir S.Pippenas.
„Šioje serijoje turėjau vieną problemą – Sh.O’Nealą. Man net treneriai sakydavo: Arvydai, nekreipk dėmesio, kas kitose aikštės vietose vyksta, stovėk veidu į jį, matyk ir galvok tik apie Sh.O’Nealą. Aš kartais daug dalykų, vykstančių man už nugaros, ir nematydavau“, – sakė A.Sabonis, lemiamoje dvikovoje pelnęs 6 taškus, atkovojęs 5 kamuolius.
Los Andželo klubas namie sugebėjo išsikapstyti iš gilios duobės ir palaužti varžovus 89:84. Po to „Lakers“ krepšininkai finale nugalėjo „Indiana Pacers“ ekipą ir tapo NBA čempionais.
Dideli vyrai irgi verkia
„Tai vienos blogiausių rungtynių mano gyvenime. Yra tokių trejos ar ketverios. Šios – vienos jų. Paskutinės rungtynės, lieka 10 minučių, laimi 15 taškų ir staiga – pralaimėjimas. Tai sunku... Sunku pamiršti“, – 2015-aisiais išleistoje savo biografijoje prisipažino A.Sabonis.
Jo žmona Ingrida irgi neslėpė emocijų: „Su vaikais skridome žiūrėti, kaip Arvydas žaidžia prieš O’Nealą. O paskui sėdėjome ir verkėme. Dideli vyrai irgi verkia... Pergalė buvo taip arti.“
Amerikos lietuviai buvo taip supykę dėl teisėjavimo į „Lakers“ pusę, kad NBA užvertė skundais, kolektyviniais laiškais ir grasinimais, kad niekada nebeis į NBA rungtynes ir nepirks jokių suvenyrų. Į tai A.Sabonis reagavo apatiškai.
„Ką žmonės nutars, tai jų reikalas. Čia laisva demokratiška šalis. Aš dabar atostogauju, nenoriu tų rungtynių net prisiminti“, – praėjus kelioms dienoms po skaudaus pralaimėjimo sakė A.Sabonis.
Jis atrodė akivaizdžiai pervargęs. Tos rungtynės ir visas ilgas NBA sezonas vidurio puolėją išsunkė tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Nervino klausimai apie ateitį
Po šio sezono kalbos su A.Saboniu sukosi vien apie kojas.
Iš karto po finalo serijos A.Saboniui buvo operuota dešinioji pėda. Iš jos pašalintos kaulų atplaišos ir druskos.
Į Lietuvą tą 2000-ųjų liepą krepšininkas grįžo šlubuodamas. Jis nutarė aukoti Sidnėjaus olimpines žaidynes ir tinkamai pasiruošti dar vienam NBA sezonui.
Rudenį vos prasidėjus treniruočių stovyklai A.Saboniui plyšo kelio meniskas. Dar viena operacija, dar viena reabilitacija, bet dar vieną NBA sezoną lietuvis sužaidė.
2001-ųjų vasarą atrodė, kad iš traumų liūno neišbrendantis A.Sabonis į „Trail Blazers“ nebegrįš. Tada jis pranešė, kad baigė karjerą Lietuvos rinktinėje, o klausimai apie ateitį jį nervino, nes koja vėl buvo sugipsuota: krepšininkas susitrenkė pėdą ir susilaužė kojos pirštus.
Praleidęs visą sezoną be krepšinio A.Sabonis grįžo į „Trail Blazers“ 2002–2003 metų sezoną.
Iš NBA jis Lietuvai taip ir neatvežė čempiono žiedo, tačiau palikęs Portlandą išpildė savo seną pažadą tautai – po NBA sugrįžo į Lietuvą ir savo nepaprastą krepšininko karjerą baigė Kauno „Žalgiryje“.
