Tačiau šis sprendimas 44-erių specialistui turėjo būti nelengvas. Apskritai, Šaras, dar būdamas žaidėju, buvo pagarsėjęs, kaip sunkiai apsisprendžiantis dėl savo ateities.
Galvodamas apie būsimą komandą jis praleisdavo tiek laiko, kad į neviltį varydavo ne tik savo agentus ir laukiančius klubus, bet ir save patį. Galima drąsiai teigti, kad Kaune viską savo rankose turėjęs Š.Jasikevičius galvą laužė ir dėl sprendimo persikelti treniruoti svetur.
„Ne todėl, kad galvoja lėtai, o todėl, kad galvoja per daug. Š.Jasikevičius visus ingredientus sudeda į maišytuvą – pliusus ir minusus, už ir prieš. Kiti krepšininkai apsvarsto kelis dalykus ir apsisprendžia. Šarūnas apgalvoja dvidešimt skirtingų parametrų, išstudijuoja žaidėjų sąrašus, kiekvieną krepšininką iš eilės.
Kai turi galimybę rinktis, nėra lengva“, – taip Ritos Stankevičiūtės straipsnyje „Lietuvos ryte“ Šarą apibūdino dabar jau anapilin iškeliavęs garsusis jo agentas Maurizio Balducci.
Jei būdamas žaidėju Š.Jasikevičius apgalvodavo dvidešimt skirtingų parametrų, tai galima net neabejoti, kad būdamas treneriu, jis bando apgalvoti keturiasdešimt. Kaip vaizdžiai yra pasakęs M.Balducci, Šaras gali matyti tai, ko negali nei jis, nei kas nors kitas.
„Ar žmogus pažvelgę į stalo viršų žino, kas yra kitoje pusėje? Ne. Tačiau Šaras žino. Jis nėra toks, kaip kiti žmonės – jis menininkas“, – bendraudamas su lrytas.lt žurnaliste Laura Ivaškaite viename iš paskutinių pokalbių su Lietuvos žiniasklaida 2018 metais teigė buvęs ilgametis Š.Jasikevičiaus agentas.
Tačiau dabar Šaro kuriamą krepšinio meną iš arti galės stebėti jau nebe 15 tūkstančių gerbėjų Kauno „Žalgirio“ arenoje, o „Barcelona“ sirgalių minia.
Norint geriau suprasti, kaip Š.Jasikevičius ryžosi permainoms savo trenerio karjeroje, lrytas.lt siūlo prisiminti R.Stankevičiūtės straipsnį apie Europos auksinio berniuko pravardę turinčio Šaro apsisprendimų istoriją.
Sunkūs sprendimai lydėjo nuo pat karjeros pradžios
1998 metų vasarą Š.Jasikevičius su jauduliu stebėjo NBA naujokų biržos transliaciją iš Kanados miesto Vankuverio laukdamas, kol išgirs savo pavardę. Juk Merilando universiteto komandoje jis ką tik buvo baigęs įspūdingą sezoną. Lietuvis kaip raketa kiekvienose rungtynėse iššaudavo po 12 taškų, o pagal rezultatyvius perdavimus (3,2) pateko į NCAA geriausiųjų dešimtuką. Biržos antrasis ratas ėjo į pabaigą, o NBA komisaras ilgos lietuviškos pavardės taip ir neištarę.
Tą vakarą dužo 22 metų Š.Jasikevičiaus svajonė įsiveržti į NBA. Bet liko kita – patekti į Kauno „Žalgirį“, gimtojo miesto komandą. Tačiau jau pirmasis profesionalaus krepšininko sprendimas nebuvo toks paprastas. Situacija su „Žalgiriu“ tapo sudėtingesnė, nes į Kauną atvyko amerikietis Tyusas Edney.
„Nematau prasmės būti komandoje, kurioje sėdėčiau ant atsarginių suolo. Esu jaunas, man reikia žaisti“, – tuomet kalbėjo Š.Jasikevičius.
Po pasaulio čempionato su Lietuvos rinktine grįžtant iš Graikijos, Atėnų oro uoste prie įžaidėjo priėjo kito Lietuvos klubo – Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovai. Čia pat, laukimo salėje, jie susitarė su perspektyviu, bet vietos nerandančiu įžaidėju dėl sutarties.
Š.Jasikevičius tapo brangiausiu Vilniaus klubo krepšininku, nors sutarties suma dabar atrodo juokinga – 70 tūkst. dolerių už du sezonus.
„Buvo matyti, kad kuriasi klubas, kuris turi daug ambicijų, – pirmąjį sprendimą profesionalo karjeroje prisiminė Š.Jasikevičius. – Man tie metai buvo idealūs. Nereikėjo galvoti apie mokslus, neturėjau šeimos, tik draugę Amerikoje. Buvau vienas, į salę ateinu, pamėtau, visą dėmesį skyriau krepšiniui. Visus tikslus, kuriuos užsibrėžiau eidamas į „Lietuvos rytą“, pasiekiau. Tik taip išėjo, kad po metų teko išsiskirti“.
Š.Jasikevičius pasinaudojo sutartyje numatyta galimybe nutraukti kontraktą po sezono. Liublianos „Olimpija“ už įžaidėją „Lietuvos rytui“ sumokėjo 35 tūkst. dolerių išpirką.
1999-ųjų vasarą Š.Jasikevičius vėl žvalgėsi į „Žalgirį“. Ir vėl bergždžiai – kauniečiai „pirmu numeriu“ pasikvietė NBA veteraną Corey Becką, o lietuviui siūlė antraeilį vaidmenį.
Tačiau Š.Jasikevičiaus žaidimą Vilniuje pastebėjo garsus krepšinio specialistas iš Slovėnijos Zmago Sagadinas. Po ilgų apmąstymų, jau pasibaigus Europos čempionatui Prancūzijoje, lietuvis apsisprendė keliauti į Liublianos „Olimpija“.
„Šarą stūmė ir jo agentas, nes žinojo apie mūsų individualų darbą su krepšininkais, kad esame užauginę NBA žaidėjų“, – prisiminė Z.Sagadinas, kurį Š.Jasikevičius iki šiol laiko vienu svarbiausių trenerių jo karjeroje.
Savo pyktį Š.Jasikevičius išliejo tą vakarą, kai „Olimpija“ atvažiavo žaisti Kaune. Lietuvis kaip tankas traiškė savo vaikystės svajonių komandą, o po pergalės vienu tašku iš džiaugsmo riaumojo viduryje aikštės baksnodamas į užrašą ant savo žalių marškinėlių su užrašu „Olimpija“, o ne „Žalgiris“.
„Aš jaučiau, kad jis turi potencialo tapti geriausiu Europos įžaidėju. Ir neprašoviau, – tada prisiminė Z.Sagadinas. – Iki šiol man iš galvos neiškrenta tos rungtynės, kai Šarūnas sudaužė Pirėjo „Olympiakos“. Jis pataikė septynis tritaškius iš septynių, o „Olimpija“ išmetė graikus iš Eurolygos“.
Tą sezoną užsimezgė Š.Jasikevičiaus draugystė su tuomet dar ne itin žinomu krepšinio agentu M.Balducci iš Italijos. Sezonui artėjant į pabaigą, italas rankose laikė ne vieną fantastišką Europos klubų pasiūlymą talentingam įžaidėjui. Bet netrukus M.Balducci griebėsi už galvos. Tai jam teko daryti kiekvieną kartą, kai Š.Jasikevičius keitė komandą.
Abejojo, ar vykti į Barseloną
„Treneri, gal aš dar sezonui liksiu Liublianoje“, – Z.Sagadinui pareiškė Š.Jasikevičius.
Krepšininku domėjosi „Olympiakos“, Stambulo „Efes Pilsen“ ir „Ulker“, Tel Avivo „Maccabi“ ir, žinoma, „Barcelona“.
Bet tas pakvaišęs lietuvis ruošėsi atsisakyti bene dešimt kartų didesnių pinigų, kad galėtų dar „patobulėti“ Z.Sagadino karinėse krepšinio pratybose.
„Aš jam pasakiau „ne“, – savo žodžius prisiminė „Olimpija“ legenda. – Sakiau, kad jis nelauktų, kol „Barcelona“ vadai pakeis savo nuomonę. Tai beprotiški pinigai ir vienas geriausių klubų Europoje! Liublianoje Šarūnas uždirbo 80 tūkst., o ten jam pasiūlė 800 tūkst. dolerių!“.
Š.Jasikevičius vis svarstė. Jis paskambino Artūrui Karnišovui, rungtyniavusiam Barselonoje.
„Gerai žinojau Šarūną, nes kartu žaidėme Lietuvos rinktinėje, todėl sakiau, kad pasirinktų „Barcelona“. Aš tikiuosi, kad jis dėl savo sprendimo nepasigailėjo“, – kalbėjo A.Karnišovas.
Rinkosi ne pelningiausią
Krepšininko agentas lengviau atsipūtė tik po to, kai savo akimis įsitikino, kad iš atostogų Jamaikoje sugrįžęs Š.Jasikevičius galų gale padėjo parašą ant trejų metų 2,5 mln. dolerių sutarties su „Barcelona“.
„Barcelona“ nuo pat mažų dienų buvo mano svajonė. Taip pat – Madrido „Real“ bei Milano klubas, bet šis pastaruoju metu nusirito. Barselona – gražiausias Europos miestas. Tai gerokai prisidėjo prie apsisprendimo, nes finansiniu požiūriu turėjau kur kas palankesnių pasiūlymų – ypač iš Stambulo „Efes Pilsen“, už sezoną pasirengusio pakloti per milijoną dolerių“, – apsivilkęs dryžuotus marškinėlius kalbėjo Š.Jasikevičius.
„Pasirenkant komandą svarbu daug veiksnių – galimybės patekti į Eurolygos finalo ketvertą, prestižas, komandos draugai. Todėl pasirinkimo procesas būna skausmingas, – ilgą Š.Jasikevičiaus dvejojimą pateisino A.Karnišovas. – Visi jo sprendimai gal ir užtrunka, bet būna geri. Manau, kad visa Š.Jasikevičiaus karjera Europoje buvo be priekaištų“.
Išspyrė kaip šunį
2003-iųjų vasarą baigėsi trečias nuostabus Š.Jasikevičiaus sezonas Barselonoje. Laimėta Eurolyga, Ispanijos karališkoji taurė ir ACB lyga. Baigėsi ir sutartis su Katalonijos klubu.
Įžaidėjas iš Lietuvos tikėjosi naujo pasiūlymo. Krepšininkas nervinosi, kai laukimas užsitęsė, o jis pasijuto klubui nebereikalingas. Mintis, kad gali tekti palikti Barseloną, taip gąsdino, kad Š.Jasikevičiui nesinorėjo pradėti jokių naujų derybų.
„Jie mane atleido. Po trejų nuostabių metų. Aš buvau ištiktas šoko. Mane išspyrė kaip šunį“, – po kelerių metų pasakojo Š.Jasikevičius, traukdamas cigaro dūmą savo balkone Tel Avive.
Mieste, į kurį lietuvis labai nenorėjo važiuoti. O paskui iš jo labai nenorėjo išvažiuoti. Palikti Ispaniją ir keliauti į Izraelį buvo vienas skausmingiausių sprendimų krepšininko karjeroje, bet būtent šis žingsnis pasirodė teisingiausias.
„Važiavau į „Maccabi“ sudužusia širdimi“, – neslėpė Š.Jasikevičius.
Tą vasarą dužo ne tik norai likti Barselonoje. Paskutiniu momentu žlugo kontraktas su Valensijos „Pamesa“ – ši komanda sutarė su Š.Jasikevičiumi jau po to, kai pasirašė trejų metų sutartį su buvusiu žalgiriečiu Marko Popovičiumi.
Staiga ispanams pasirodė, kad atsisakyti kroato jiems per brangiai kainuotų, ir lietuvis liko apgautas.
Trumpam atleido agentą
Muilo opera tęsėsi. M.Balducci Š.Jasikevičiui prieš akis vis mojavo „Maccabi“ siūloma sutartimi, bet Ispaniją įsimylėjęs krepšininkas į tą pusę net nežiūrėjo.
Kelioms savaitėms jis dingo Karibų jūros saloje Aruboje. Apsisprendimo drama baigėsi tik prieš pat Europos čempionatą Švedijoje. Bet prieš tai Š.Jasikevičius spėjo atleisti savo agentą, vis kaišiojantį „Maccabi“ kontraktą.
„Jei tu jo nepasirašai, aš su tavimi nebedirbu“, – netekęs kantrybės tokį triuką išbandė M.Balducci.
„Ir nereikia“, – atkirto Š.Jasikevičius.
Bet po to įžaidėjas pats susirado savo agentą ir padėjo parašą, kuris jam atnešė didžiausią šlovę.
Prašovė pasukęs į „Pacers“
2005 m. vasarą Š.Jasikevičius susitiko pavakarieniauti su NBA legenda Larry Birdu, kuris keliavo 10 tūkst. kilometrų į Tel Avivą, kad asmeniškai pakviestų Europos žvaigždę į savo klubą Indianapolyje. „Indiana Pacers“ vadovas Š.Jasikevičiui pasakojo apie save, apie tai, kaip jis jautėsi, kai po karjeros NCAA žmonės kalbėjo, kad L.Birdas baigė negarsų universitetą, kad jis neiškils NBA, kad bus per lėtas.
„Atvažiavau į NBA ir jau trečioje treniruotėje žinojau, kad esu geresnis nei visi kiti aplink mane“, – prie alaus stiklo sakė L.Birdas ir drauge su Š.Jasikevičiumi nusijuokė. Bet tuomet Europos žvaigždė ėjo iš proto negalėdamas apsispręsti, kurį NBA pasiūlymą pasirinkti.
Sutartis pasiūlė mažiausiai šeši NBA klubai. Ilgiausiai jis dvejojo dėl „Cleveland Cavaliers“.
„Aš iškart noriu parodyti, ką galiu. Neturiu prabangos įsivažiuoti NBA lygoje palengva, nes man jau – 29 metai“, – vos atvykęs į „Pacers“ kalbėjo Š.Jasikevičius.
Indianapolio klube lietuvis ne kartą sužaidė gerai ir netgi pateko į NBA Visų žvaigždžių savaitgalio naujokų rungtynes. Tačiau antrojo sezono pabaigoje, atsidūrus „Golden State Warriors“, jau buvo matyti, kad rinkdamasis klubą krepšininkas prašovė turbūt pirmą kartą karjeroje.
„Dabar aišku, kad mano sprendimas pasirašyti sutartį su „Pacers“ buvo nekoks. Kartais taip jau būna – vos vienas blogas žingsnis, ir turi dėl to kentėti. Aš dėl to kentėjau dvejus metus“, – apie gyvenimą NBA žvaigždžių šešėlyje pasakojo Š.Jasikevičius.
Stabdė lenktynės dėl K.Garnetto
2007-ųjų vasarą Š.Jasikevičius nusprendė nenutraukti sutarties su „Warriors“, kadangi žinojo, jog yra mažiausiai penki NBA klubai, kurie tuo metu jį norėjo matyti savo gretose. O lietuvis net nesvarstė galimybės sugrįžti į Europą.
„Ne, nenoriu. Man atrodo, kad aš NBA galiu daug daugiau nei iki šiol turėjau galimybių parodyti. Buvo gerų rungtynių, netgi gerų mėnesių. Pernai po sezono jaučiausi pervargęs, kadangi nebuvau įpratęs prie tokio rungtynių skaičiaus. O dabar kūnas prisitaikė prie ritmo. Norisi sužaisti. Aš užsispyręs, būtų sunku dabar iš čia išvažiuoti“, – tuomet sakė Š.Jasikevičius.
Ne viena komanda siūlė „Warriors“ vadovams mainus, bet atsimušė į tylą.
„Jie norėjo gauti Keviną Garnettą, o lenktynėse dėl šios žvaigždės jiems reikėjo visų įmanomų žaidėjų, todėl „Warriors“ nesileido į kalbas apie Š.Jasikevičiaus keitimą, – situaciją aiškino krepšininko agentas. – Kai K.Garnettą galų gale laimėjo „Boston Celtics“, „Warriors“ jau buvo pasirengę išmainyti Š.Jasikevičių.
Sunku patikėti, bet tuo momentu visos tos penkios komandos jau buvo pasirinkusios kitą kelią ateičiai. Šarui labai nepasisekė.
Tuomet Lietuvos krepšininkas nutraukė sutartį su „Golden State Warriors“, o Europoje išsirinko Atėnų „Panathinaikos“. Pasirašydamas 2 metų 7 mln. eurų sutartį Š.Jasikevičius tais metais pagerino Europos rekordus – čia tiek dar nebuvo iki tol uždirbęs joks krepšininkas.
Vėliau Šaras spėjo dar sužaisti ir „Fenerbahce“, „Barcelona“ ir „Lietuvos ryto“ klubų gretose, kol galiausiai 2013 metais atvyko į „Žalgirį“. Čia jis užbaigė savo krepšininko karjerą ir jau kitame sezone tapo Gintaro Krapiko asistentu.
Susiję straipsniai
Eros pabaiga
Tad Š.Jasikevičius nuo pat 2013 metų tapo neatsiejama „Žalgirio“ dalimi. Galiausiai po pusantrų metų asisteno kėdėje perėmė klubą į savo pačio rankas ir 2018 metais jį nuvairavo iki trečiosios vietos Eurolygoje. Dar po metų Šaras su savo kariauna nutildė net ir didžiausius skeptikus ir kai jau atrodė, kad tikrai neįmanoma – iššoko į nuvažiuojantį Eurolygos atkrintamųjų traukinį.
Kad ir kaip „Žalgirio“ sirgaliai norėtų, jog Šaras būtų likęs klube amžinai, laikas jam žengti žingsnį į priekį jau pribrendo. O visą situaciją dar kartą taikliai apibūdina legendinio M.Balducci frazė: „Žalgiris“ egzistavo prieš Šarą, egzistavo su Šaru, ir egzistuos be jo.“