EUROLYGA 2023

Šaro persikraustymas į Barseloną – lyg grįžimas pas pirmąją meilę

„Manau, kad Barselonoje netgi apsistosiu visam gyvenimui“, – tokius žodžius ištarė Šarūnas Jasikevičius, kai dar rungtyniavo „Barcelona“ klube. Prieš 20 metų prasidėjusiame meilės romane tarp krepšinio žvaigždės ir šio miesto netrūksta aistrų ir nuotykių.

 Š.Jasikevičius pirmąkart į Barseloną atvyko prieš 20 metų ir ten sužaidė ne vieną įspūdingą sezoną.<br> Lrytas.lt montažas
 Š.Jasikevičius pirmąkart į Barseloną atvyko prieš 20 metų ir ten sužaidė ne vieną įspūdingą sezoną.<br> Lrytas.lt montažas
Šarūnas Jasikevičius atsisveikino su „Žalgirio“ komanda, bet visada laukiamas Kaune.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šarūnas Jasikevičius atsisveikino su „Žalgirio“ komanda, bet visada laukiamas Kaune.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šarūnas Jasikevičius atsisveikino su „Žalgirio“ komanda, bet visada laukiamas Kaune.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šarūnas Jasikevičius atsisveikino su „Žalgirio“ komanda, bet visada laukiamas Kaune.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šarūnas Jasikevičius atsisveikino su „Žalgirio“ komanda, bet visada laukiamas Kaune.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šarūnas Jasikevičius atsisveikino su „Žalgirio“ komanda, bet visada laukiamas Kaune.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šarūnas Jasikevičius atsisveikino su „Žalgirio“ komanda, bet visada laukiamas Kaune.<br>G.Šiupario nuotr.
Šarūnas Jasikevičius atsisveikino su „Žalgirio“ komanda, bet visada laukiamas Kaune.<br>G.Šiupario nuotr.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.<br>Lrytas.lt montažas
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.<br>Lrytas.lt montažas
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Š.Jasikevičius grįžta į miestą, su kurio krepšinio komanda ne tik skynė trofėjus, bet ir pamėgo katalonišką gyvenimo būdą.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Jul 4, 2020, 7:32 PM

Sidabrinės spalvos „Mercedes 320 CLK“ grojo naujausia ispaniška popmuzika, kai Š.Jasikevičius važiavo į „Barcelona“ areną iš savo namų su nuostabiu vaizdu Esplugeso rajone.

Tuo metu 25-erių krepšininkas Ispanijoje buvo parungtyniavęs vienus metus ir nutarė įleisti čia šaknis, todėl nusipirko pirmąjį savo būstą.

„Tai buvo pirmieji mano namai, ir nusipirkau juos savo svajonių mieste. Argi galėjau norėti daugiau? Vis labiau katalonėjau“, – apie tą laikotarpį yra pasakojęs Š.Jasikevičius savo biografijoje „Laimėti neužtenka“.

Kai 2002-aisiais Barselonoje Š.Jasikevičių aplankė „Lietuvos rytas“ ir paklausė, kaip krepšininkas save įsivaizduoja po 20 metų, jis atsakė: „Storą, su pilvuku ir, tikiuosi, su darnia šeima ir keliais vaikais.“ Jis pridūrė, kad galbūt net gyvens Barselonoje, o Lietuvoje tik nusipirks butą, kad trumpam grįžęs turėtų kur gyventi.

Jo spėlionės pildosi. Dabar jis grįžta gyventi į Barseloną kaip šio miesto klubo treneris: be pilvuko, bet, kaip ir tikėjosi, su darnia šeima ir dviem vaikais.

Nuo žaidėjo karjeros pradžios „Barcelona“ klube praėjo lygiai 20 metų. Jis pakeitė dar septynias komandas, bet sukatalonėjęs lietuvis visada jautė šiai komandai neblėstančius jausmus.

Romantizavo nuo vaikystės

Neįtikėtina, bet tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Būdamas vos devynerių, dar 1985-aisiais, Š.Jasikevičius susižavėjo keistais dryžuotais marškinėliais vilkinčia komanda, kai per televizorių pamatė Taurių taurės turnyro rungtynes tarp „Žalgirio“ ir „Barcelona“.

Vėliau jis apsilankė šiame mieste su jaunimo rinktine ir vėl sugrįžo jau būdamas profesionalas Liublianos „Olimpia“ klube, kai komandos susitiko 2000-ųjų Eurolygos ketvirtfinalyje.

„Iškart prisiminiau palmę, kurią būdamas vaikas regėjau per pirmąją savo tarptautinę išvyką. Prisiminiau, kaip man patiko tas drungnas vėjelis ir kaip žavėjo pojūčiai, kuriuos jis žadino. Prisiminiau, kad myliu Barseloną. Apsistojome viešbutyje „Plaza Espana“, miesto grožis mane antrąkart pakerėjo. Paminklai, gatvės, maistas. Tiesiog idealus miestas. Bent jau man“, – pasakojo Š.Jasikevičius.

Iš Liublianos patekti į Katalonijos superkomandą atrodė tolima svajonė, todėl žinia, kad su juo nori pasikalbėti Antonio Marceiras, tuometis „Barcelona“ sporto direktorius, atrodė neįtikėtina.

„Barselona? Negalėjau patikėti. Kaip tik tai, apie ką visada svajojau“, – prieš penkerius metus pasirodžiusioje knygoje pasakojo Š.Jasikevičius.

Talentingu įžaidėju iš Lietuvos tuo metu domėjosi ne vienas Europos superklubas: Pirėjo „Olympiakos“, Stambulo „Efes Pilsen“ ir „Ülker“, Tel Avivo „Maccabi“. Visi jam siūlė sutartis, kai kurie – ir pelningesnes finansiškai.

Tačiau Š.Jasikevičius visada klausėsi savo širdies, o ne pinigų. Jis mylėjo miestą, garbino komandą ir dievino senutę Barselonos krepšinio areną „Blaugrana“, turinčią senas tradicijas.

Ir tada Š.Jasikevičius pasirašė ant trejų metų 2,5 mln. dolerių vertės sutartį su „Barcelona“.

„Iš džiaugsmo netvėriau kailyje. Tai iš tiesų buvo svajonė, virtusi realybe. Vis stiprėjo jausmai miestui, kuris ir šiandien užima svarbiausią vietą mano širdyje“, – yra pasakojęs krepšininkas.

Mėgavosi krevetėmis ir kultūra

Buvo 2000-ieji, Sidnėjaus olimpinių žaidynių metai. Š.Jasikevičius su Jono Kazlausko vadovaujama Lietuvos rinktine sužaidė nuostabiai ir parvežė Lietuvai bronzos medalius. Iki tol Š.Jasikevičius buvo žinomas tik krepšinio pasaulyje, o po Australijos tapo visos Lietuvos žvaigžde.

Po euforiškos olimpiados Šaras atvyko į Barseloną išgyvendamas pakilimą. Jis išsinuomojo namą netoli sporto rūmų iš ispanų krepšinio legendos Juano Antonio San Epifanio.

„Pirmą kartą gyvenau dailiame keturių ar penkių kambarių name, galėjau sau leisti gražius dalykus ir gyventi nuostabų gyvenimą, kuris man buvo pats tikriausias medaus mėnuo su Barselona, – biografijoje rašė Š.Jasikevičius. – Susipažinau su Katalonijos kultūra bei garsiais jų virtuvės pasaulio vardais, kaip Ferranu Andria, valgiau žuvį ir krevetes, sugautas Palamose. Viskas buvo nauja, o, svarbiausia, gražu.“

Miesto malonumai – visada smagi detalė, bet svarbiausia vis dėlto buvo krepšinis.

Š.Jasikevičius greitai suprato, kad pateko į neeilinę organizaciją: „Suvokiau, kad tai, kas manęs laukia, yra kur kas didesnis ir svarbesnis iššūkis, už visus patirtus iki šiol.“

Golfas su futbolo legenda

Tuo metu „Barcelona“ komandą treniravo Aito Renesesas – Ispanijos krepšinio korifėjus. Komanda buvo stipri, joje žaidė du jauni fenomenalūs krepšininkai Juanas Carlosas Navarro ir Pau Gasolis. Be to, naujokas iš Lietuvos greta turėjo ir tėvynainį Artūrą Karnišovą, kuris padėjo naujo gyvenimo etapo pradžioje.

Svarbiausia, kad Š.Jasikevičiui labai tiko ir patiko komandos žaidimo braižas, ir jie laimėjo Ispanijos čempionatą.

„Aito norėjo, kad žaisčiau laisvai ir pasirinkčiau, kokią schemą taikyti aikštelėje. Leido viską daryti pačiam, ir tai buvo nuostabu. Leido klysti ir nesodindavo manęs ant suolelio, šitaip suteikdamas galimybę neprarasti varžybų ritmo“, – apie pirmuosius metus Barselonoje pasakojo Š.Jasikevičius.

Jis vis labiau jaukinosi Barseloną, troško jaustis kaip namuose, todėl lankė ispanų kalbos kursus, bet greitai suprato, kad geriausiai išmoks bendraudamas su žmonėmis. Renginius ir kompanijas mėgstantį lietuvį netrukus pažinojo restoranų savininkai, jį mylėjo sirgaliai, jis karštai sirgo ir už „Barcelona“ futbolo klubą, vaikščiojo į koridą, netrukus pradėjo žaisti ir golfą, susipažino su sporto legenda Johanu Cruyffu.

„Kalbėdamas su tokio lygio žmonėmis supranti, kad sunkiausiai įgyvendinamus dalykus iš tiesų padaryti lengviausia. Stulbina jo kalbos paprastumas. Kad ir tai, kaip aiškina, pavyzdžiui, „Barcelona“ futbolo filosofijos kilmę: „Pagrindinis dalykas futbole yra kamuolys, tiesa? Jei tu jį turi, kiti neturi“. Štai ir viskas.

Bet kuris idiotas galėtų ištarti šiuos žodžius, tačiau tik nedaugelis sugeba paversti juos gyvenimo būdu“, – „Laimėti neužtenka“ puslapiuose kalbėjo Š.Jasikevičius.

S.Pešičius užkūrė pragarą

Skambiausias pergales Barselonoje lietuvis pasiekė trečiaisiais metais. Prieš šį 2002–2003 m. sezoną klubas atsisveikino su A.Renesesu ir komandos vairą perėmė Svetislavas Pešičius. Kas tuo metu galėjo įsivaizduoti, kad vieną dieną Š.Jasikevičius šioje kėdėje pakeis būtent šį trenerį?

Tuo metu serbas jau buvo krepšinio legenda, jis buvo ką tik laimėjęs pasaulio čempionatą su Serbijos rinktine. Kartu su S.Pešičiumi „Barcelona“ prisiviliojo ir to meto superžvaigždę Dejaną Bodirogą, todėl tuo metu 26-erių ambicingas įžaidėjas Š.Jasikevičiaus jautė, kad dabar galima taikytis į visus įmanomus titulus. Bet kokia kaina?

„Nuo pat pirmos dienos pasijutau patekęs į tikrą pragarą. Savo fizinio pasirengimo pratimais išsunkė mums visą kraują, – savo biografijoje apie pažintį su S.Pešičiumi pasakojo Š.Jasikevičius. – Buvome vienas kumštis, Pešičiui paliepus būtume padarę bet ką, nors, atvirai kalbant, jautėme, kad ta „terapija“ perdėta. Nepaleido mūsų iš akių nuo pirmos iki paskutinės sezono dienos, treniruodavomės valandų valandas, nemažai laiko praleisdavome nuolat aptardami techniką ir taktiką vaizdo įrašų peržiūros salėje.

Kiek pamenu, turėjome gal septynis ar aštuonis laisvadienius per visą sezoną. Nors jo supratimu laisvadienis vadinosi diena, praleista treniruoklių salėje, po kurios mus siųsdavo į SPA. Pešičiaus būdas buvo šiurkštokas, bet mums tai nerūpėjo: norėjome laimėti, būtume atlaikę bet kokius riksmus, visas bausmes ir įžeidinėjimus, kuriais svaidytųsi.“

Varžė kūrybingą siautulį

Su sunkiomis treniruotėmis ir kontrole Š.Jasikevičiui teko susitaikyti. Bet sunkiau jam sekėsi aklai paklusti S.Pešičiaus norui valdyti savo įžaidėją iš Lietuvos. Kitaip, nei pas buvusį „Barcelona“ strategą A.Renesesą, S.Pešičiaus komandoje Š.Jasikevičiui buvo užrištos rankos ir kojos kūrybingam siautuliui aikštėje.

„Daugiau jokių lakstymų, jokių išradinėjimų. Tvarka, tvarka ir dar kartą tvarka, – pasakojo Š.Jasikevičius. – Turėdavau būti „normalus“ įžaidėjas, be jokių žiežirbų ir daug dėmesio skirti gynybai, kuri nebuvo mano duona ir dėl įgūdžių stokos, ir dėl to, kad buvau lėtesnis už daugumą savo varžovų. Man tai buvo tas pats, kas žaisti prieš savo prigimtį, tačiau kaip mantrą kartodavau vienintelę frazę: „Nekreipk dėmesio“.

Turėjau nekreipti dėmesio ir pakęsti, jeigu šitaip laimėsime viską.“

Tai buvo be galo sunkus, bet ir pats nuostabiausias sezonas. „Barcelona“ pasidabino visais įmanomais titulais – Ispanijos čempionų bei Ispanijos taurės laimėtojo ir Eurolygos čempionų.

Rūkė pergalės cigarus

Finalo ketverto turnyras tą sezoną vyko būtent Barselonoje. Ant Montžuiko kalvos pastatytuose „Palau Sant Jordi“ sporto rūmuose šventa „blaugrana“ (mėlyna ir granatų – tradicinės „Barcelona“ klubo spalvos) sporto šeima triumfavo, kai finalo rungtynėse nukovė Trevizo „Benetton“ 76:65.

Kaip rašė finalą nušvietęs „Lietuvos ryto“ korespondentas Paulius Jurkevičius, vakarais galingų prožektorių šviesų nutviekstas Montžuiko kalnas švytėjo virš Barselonos tarsi tobulas krepšinio Akropolis: „Ant magiško Montžuiko buvo visko, kuo yra gražus šiuolaikinis krepšinis.

Šio žaidimo grožis sužavėjo net tuos, kurie iš šimto tūkstančių žiūrovų vietų futbolo stadionų iki šiol su panieka žvelgė į prakaitu dvelkiančias krepšinio sales.“

Š.Jasikevičius pirmą kartą tapo Eurolygos čempionu ir, kaip pasakojo pats, šventė „kaip išprotėjęs“. „Barcelona“ aistruoliai, pagaliau gavę tai, apie ką svajojo kelios kartos, išgėrė visą Ramblos alėjos baruose likusį alų ir išpirko „Cohibas“ cigarus – tokius, kokius po pergalės užsidegė „Barcelona“ įžaidėjas iš Lietuvos.

Tuo metu Š.Jasikevičius jautėsi tikras barselonietis ir net neįsivaizdavo, kad kitą sezoną jo šiame klube nebeliks.

Pasiūlė žeidžiantį atlygį

Krepšininkas jautė, kad S.Pešičius nebuvo jam palankus ir norėjo atsivežti kitą įžaidėją. Bet jis aklai tikėjo, kad jo meilė Barselonai yra abipusė. Kad po trejų nuostabių metų komanda negali užtrenkti jam durų.

Krepšininkas nervinosi, kai naujos sutarties laukimas užsitęsė, o jis pasijuto klubui nebereikalingas. Mintis, kad gali tekti palikti Barseloną, taip gąsdino, kad Š.Jasikevičiui nesinorėjo pradėti jokių naujų derybų.

Galų gale „Barcelona“ jam pasiūlė tokį menką atlyginimą, jog buvo akivaizdu, kad bandoma atsikratyti įžaidėjo.

„Tai nėra pasiūlymas, tai siūlymas nelikti. Jeigu sutiksi, pakenksi sau ir save nuvertinsi. Be to, garantuoju, kad jeigu sutiksi, jie ras būdą, kaip atsitraukti. Tavęs nebenori“, – tiesiai rėžė krepšinio agentas Maurizio Balducci.

„Jie mane atleido po trejų nuostabių metų. Aš buvau ištiktas šoko. Mane išspyrė kaip šunį“, – vėliau pasakojo Š.Jasikevičius.

Atsisveikinus su Barselona visą vasarą jam žemė slydo iš po kojų.

„Buvo apėmęs vienintelis jausmas – liūdesys. Netgi, sakyčiau, depresija. Nenorėjau išvykti ir palikti miesto, kurio taip troškau ir kurį taip mylėjau, kuriame ir šiandien dar turiu draugų, širdžiai brangių dalykų ir verslo reikalų. Nenorėjau išvykti iš Ispanijos, nes dievinau ispanų gyvenimo būdą“, – prisipažino Š.Jasikevičius, po to pasirašęs sutartį su Tel Avivo „Maccabi“.

Tai buvo vienas skausmingiausių sprendimų krepšininko karjeroje, bet būtent šis žingsnis pasirodė teisingiausias: „Važiavau į „Maccabi“ sudužusia širdimi. Nepaisant gražių dalykų, kurie man nutiko Tel Avive, vis dar troškau sugrįžti. Izraelyje gyvenau gerai, žaidžiau svarbioje komandoje, laimėjome ir toliau galėjau tai daryti su džiaugsmu, tačiau mano širdis vis dar buvo Barselonoje.“

Į Barseloną – jau trečią kartą

Š.Jasikevičius sugrįžo į Barseloną, kai mažiausiai to tikėjosi, – 2012-aisiais, kai jam buvo jau 36-eri. Krepšininko karjerai einant į pabaigą jis vėl užsivilko dryžuotus marškinėlius ir į savo miestą atsivežė šeimą.

Atrodė nerealu vėl gyventi Esplugeso rajone ir žaisti golfą „Montanya“ klube, kur kadaise klausėsi J.Cruyffo minčių.

Nerealu buvo vėl su „Barcelona“ patekti į Eurolygos finalo ketvertą Londone, tik titulas atiteko kitiems. O Ispanijos čempionato finale vėl vyko „El Clasico“ – kova su Madrido „Real“, tik Š.Jasikevičiaus klubas pralaimėjo penkerių rungtynių seriją.

Lietuvis rungtyniavo su lūžusiu šonkauliu, tačiau paskutinėse rungtynėse sugebėjo įmesti 23 taškus.

„Tai buvo mano atsisveikinimas su „Barcelona“ ir su Ispanijos krepšinio lyga geriausioje, prestižiškiausioje scenoje, kokia tik gali būti“, – po to pasakojo Š.Jasikevičius.

Bet atsisveikino jis ne suvisam. 44 metų krepšinio žvaigždė lygiai po 20 metų nuo pirmųjų žingsnių Barselonoje vėl sugrįžta į savo svajonių miestą. Nepaprastoje meilės istorijoje naują skyrių jis rašys kaip vyriausiasis treneris.

Karjeros faktai

Gimė 1976 m. kovo 5 d. Kaune. Ūgis 193 cm. Aikštėje rungtyniavo kaip įžaidėjas. Marškinėlių numeriai – 3, 13, 19, 33.

1998 m. baigė Merilando universitetą.

Žaidėjo klubai. 1998–1999 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“, 1999–2000 m. Liublianos „Olimpija“, 2000–2003 m. „Barcelona“, 2003–2005 m. Tel Avivo „Maccabi“, 2005–2007 m. „Indiana Pacers“, 2007 m. „Golden State Warriors“, 2007–2010 m. Atėnų „Panathinaikos“, 2010 m. „Lietuvos rytas“, 2011 m. Stambulo „Fenerbahce“, 2011–2012 m. „Panathinaikos“, 2012–2013 m. „Barcelona“, 2013–2014 m. „Žalgiris“

Trenerio darbas. 2014–2016 m. „Žalgiris“ (asistentas), 2016–2020 m. „Žalgiris“ (treneris), nuo 2020 m. „Barcelona“. Su „Žalgiriu“ 5 sykius laimėjo LKL čempionatą, 3 sykius iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?