Ilgametis nacionalinės komandos žaidėjas yra vyriausias krepšininkas, kurį Darius Maskoliūnas pakvietė į treniruočių stovyklą. 33-ejų sportininkas šalia savęs neišvys tokių žaidėjų, kaip Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas, Donatas Motiejūnas ar kitų. Tačiau karantino metu su žalgiriečiais sportavęs M.Kalnietis prisipažino, kad žmonės rinktinėje keičiasi.
D.Maskoliūno auklėtinių vasara dabar yra kur kas ramesnė, nei ji galėjo būti. Tačiau olimpinis atrankos turnyras Kaune, kaip ir pati Tokijo olimpiada buvo perkelta į 2021 metus. Anot M.Kalniečio, tokios naujienos buvo priimtos, kaip savaime suprantamas dalykas.
Vis tik krepšininkas buvo už, kai rinktinės treneris gegužę užsiminė, kad Eurolygai nutraukus sezoną, organizuotų treniruočių stovyklą.
„Tokios ilgos pertraukos nėra buvę, tad sakiau, kad būsiu pasiruošęs ir jei mane mato rinktinėje – prisijungsiu“, – lrytas.lt pasakojo M.Kalnietis.
Sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“ komandą pratęsęs Lietuvos rinktinės įžaidėjas pasidalino mintimis apie prasmės ieškojimą karantino metu, nežinomybę dėl sudėtingos situacijos Rusijoje ir galimybę karjerą pabaigti „Žalgiryje“.
– Karantino metu teko užsiimti savanoriška veikla ir padėti vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip ji atsirado jūsų gyvenime?
– Kaip tik tuo metu, kai viskas prasidėjo, nebuvo per daug veiklos. Ieškojau ką nuveikti ir įsijungęs televizorių pamačiau, kad yra toks dalykas. Nusprendžiau prisijungti, man pačiam buvo naudinga kažką nuveikti, padėti žmonėms, pamačiau prasmę.
Karantino pradžioje visiškai nebuvo ką veikti. Su vaikais paruoši pamokas, pasivaikštai, tačiau tikrai to intensyvaus krepšininko tvarkaraščio neužpildydavai. Prisigalvojau daugiau visokių veiklų ir viena iš jų buvo savanorystė.
Kalbant apie patį karantiną, tikrai gyvenime nėra buvę tokio dalyko, panašu, lyg baigtum karjerą. Buvo išbandymas ir tikėkimės ateityje daugiau tokių dalykų nebus.
– Kaip jaučiasi kūnas po karantino?
– Kūnas jaučiasi gerai, tačiau vis tiek nebuvo lygiaverčių treniruočių, nors sportavau su žalgiriečiais, buvau prisijungęs prie jų, tačiau tai nėra tos pačios komandinės treniruotės.
– Kiek buvo svarbu išgirsti savo pavardę rinktinės kandidatų sąraše ir turėti galimybę sportuoti su kitais žaidėjais?
– Jau gegužės mėnesį esu kalbėjęs su Dariumi Maskoliūnu ir žinojau, kad jei „Žalgirio“ sezonas neprasitęs, tai bus planuojama tokia stovykla. Buvo klausiama, kaip mes į tai žiūrime, tai asmeniškai sakiau, kad tikrai už. Tokios ilgos pertraukos nėra buvę, tad sakiau, kad būsiu pasiruošęs ir jei mane mato rinktinėje – prisijungsiu. Bus geros dvi savaitės darbo ir komandinio krepšinio. Labai viskas neblogai dėliojasi prieš ateinantį sezoną.
– Ar stebėjote Palangoje vykstantį trijulių krepšinio turnyrą?
– Nesitikėjau, kad taip suintriguos, nes prisipažinsiu, kad iki tol tikrai nesidomėjau, o kai įsijungiau, tai ilgam prilipau prie televizoriaus ekrano.
– Išbandyti nenorėtumėte?
– Išbandyti nenorėčiau, nes nemoku (juokiasi, – red.).
– Rinktinėje nėra senbuvių Jono Mačiulio, Mindaugo Kuzminsko. Netrūks geros nuotaikos?
– Nuotaikos tai tikrai netrūks, žmonės keičiasi. Pats džiaugiausi, kai brolis pamatė kandidatų sąrašą ir sako, kad dar kažką iš archyvų paėmė
– Kaip įvertintumėte savo praėjusį sezoną?
– Labai sunku vertinti, nes jis keistas. Kalbant atskirai apie turnyrus, tai Europos taurėje buvo visiška tragedija. Nepatekome net į Top-16, o VTB viskas kaip ir normaliai dėliojosi, buvome treti, tačiau sezono nebaigėme ir sunku prognozuoti, kaip ten viskas toliau būtų susidėlioję
– Neliko kartėlio, kad sezono pabaigoje įsibėgėjus VTB lygoje dar galėjote pakovoti dėl aukštesnių vietų?
– Buvo, bet čia vėl gi, negali žinoti, kaip būtų pasibaigę – gal gerai, gal blogai. Atsitiko toks dalykas su virusu, tad negali gailėtis dėl kažkokio krepšinio. Svarbu, kad bent Lietuvoje viskas sąlyginai gerai baigėsi.
– Pratęsėte sutartį su Krasnodaro klubu. Tenkino sąlygos jų klube, siūlomas vaidmuo?
– Taip, tenkino. Priklausys nuo mano pačio demonstruojamo žaidimo. Daugiau mažiau man ten viskas žinoma, viduryje sezono pasikeitė treneris, jis geriau mane suprantu, pradėjau geriau žaisti.
Pati organizacija, miestas yra geri. Galų gale finansiškai nebuvo labai suvaržyti, kaip daugelis kitų Europos klubų. Per daug niekas nepasikeitė, tęsiame darbus, kuriuos darėme praėjusiame sezone, tad tikimės, kad Europos taurėje bus visai kitokie rezultatai.
– Jau yra ištraukti Europos taurės pirmojo etapo burtai ir „Lokomotiv“ pateko į vieną grupę su Panevėžio „Lietkabeliu“, Andoros „MoraBanc“, Bolonijos „Virtus“, „AS Monaco“ ir Antverpeno „Telenet Giants“ klubais. Kaip vertinate savo varžovus?
– Kol kas turbūt galima vertinti vienintelį dalyką tą, kad pavyks viduryje sezono sugrįžti į Lietuvą. Mūsų klubas sieks labai aukštų tikslų turnyre, tad reikės laimėti prieš kitus klubus.
– Olimpinės atrankos turnyras Kaune ir Tokijo olimpiada perkelti į 2021 metus. Buvo kažkoks šokas sužinojus, ar priėmėte naujienas, kaip savaime suprantamą dalyką atsižvelgiant į situaciją pasaulyje dėl koronaviruso?
– Ne, šoko nebuvo. Prasidėjo visų čempionatų atšaukimai ir daugmaž buvo aišku, kad toks renginys, kaip olimpiada, neįvyks. Buvo spekuliacijų visokių, bet ji praktiškai turėtų vykti tokiu metu, tai visiškai neįmanoma. Dabartiniam pasaulyje tai buvo priimta, kaip natūralus dalykas.
– Rusijoje situacija išlieka sudėtinga. Gal teko bendrauti su kolegomis iš klubo? Kaip jie jaučiasi?
– Pakalbame. Mūsų klubo direktorius Ginas Rutkauskas yra likęs ten ir situacija nėra iš lengvųjų. Klausimas, kaip čia viskas vyks kitame sezone, nes kalbant apie virusą, tai skaičiai nėra geri. Tos nežinomybės yra išlikę ir toliau.
– Ilgus metus praleidote užsienyje. Ar galiausiai pasvarstote dėl galimybės užbaigti karjerą tame pačiame „Žalgiryje“?
– Negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Situacijos labai greitai keičiasi, tačiau bet kokiu atveju, ar karjerą baigsiu Kaune, ar ne, galvos nesuku. Jaučiuosi „Žalgirio“ žmogus, su jais sportavau per karantiną, visi treneriai, draugai yra pažįstami.
Jeigu manęs reikės, jeigu pats jausiu, kad esu reikalingas, gal ir baigsiu. Tačiau aš taip toli nežiūriu dar.
– Sportavote su žalgiriečiais, buvote arti jų, kuomet Šarūnas Jasikevičius iš „Žalgirio“ persikėlė į „Barcelona“. Kokios nuotaikos vyravo klubo viduje?
– Nesu komandos dalis, tad sunku komentuoti. Iš savo patirties žinau, kad normalu, jog kažkas keičiasi, kiekvienais metais taip būna. Taip, dabar buvo ilgesnė šešerių metų tąsa. Dabar naujas etapas, klubas turi braukti brūkšnį ir ieškoti kitų kelių sėkmingam žaidimui.
– Galbūt turite savo favoritą, kas galėtų perimti „Žalgirio“ vairą?
– Ne, tikrai ne mano daržas. Manau, kad klubą valdo protingi žmonės ir jie išsirinks, tai ko jiems reikia.
