Koronaviruso pandemija privertė pasiduoti net didžiausius sporto pasaulio veidus.
Kovą buvo uždarytos valstybių sienos, tarptautiniai turnyrai buvo įšaldyti, o žmonės apsiginklavo dezinfekciniais skysčiais ir medicininėmis kaukėmis.
Šarūnas Jasikevičius – Barselonos žvaigždė: žada pergalių ir titulų
Po kelių mėnesių laukimo Europoje situacija gerėja, tačiau tai nėra pabaiga.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad artimiausiu metu nebus galima gyventi normaliai, mat daug valstybių prastai sprendžia koronaviruso problemą. Negana to, prognozuojama antroji COVID-19 banga.
Ką tai reiškia tarptautiniams turnyrams, tokiems kaip Eurolyga?
Specialistas įvertino „Žalgirio“ situaciją: pakeisti Šarą bus labai sudėtinga
Delsė iki paskutinės minutės
Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu delsė ilgai. Finansiniai įsipareigojimai neleido greitai priimti sprendimo nutraukti 2019–2020-ųjų sezoną. Eurolyga tikėjosi, kad situacija pasitaisys, o sąlygos leis tęsti čempionatą.
Vis dėlto optimistinis scenarijus neišsipildė.
Eurolyga pabrėžė, kad sprendimą baigti kovas lėmė susirūpinimas dėl krepšininkų, gerbėjų ir komandų personalo sveikatos.
P. Motiejūnas apie naują „Žalgirio“ trenerį: su M. Schilleriu judėsime pagal Š. Jasikevičiaus braižą
J.Bertomeu sakė, kad skirtingas koronaviruso išplitimo Europos šalyse lygis ir kelionių ribojimai galėtų sukliudyti kai kurioms komandoms tinkamai pasiruošti sezono atnaujinimui, o sprendimo nutraukti turnyrą atidėliojimas pakenktų naujo sezono kalendoriui.
Po šių teiginių prabėgo du mėnesiai, tačiau situacija Europos valstybėse išlieka nevienoda.
Rusijoje toliau sparčiai didėja užsikrėtusiųjų skaičius. Tikėtis, kad per porą mėnesių situacija ten pagerės, naivu. O Eurolygoje rungtyniauja net 3 rusų klubai.
Sunkoka įsivaizduoti, kaip jie priimtų kitus Eurolygos klubus, kaip patys keliautų po Europą. Juk, kaip sakė J.Bertomeu, valstybėse situacija dėl viruso skirtinga, todėl sezono tęsti nebuvo galima. Ar bus galima jį pradėti?
Plano B nėra
Sugrįžimas į įprastą gyvenimo ritmą užnugaryje paliko baimę užsikrėsti koronavirusu. Ispanijoje, Vokietijoje ir Izraelyje sėkmingai pratęsti nacionaliniai krepšinio čempionatai įpūtė optimizmo, kad net pandemijos akivaizdoje galima rengti varžybas. Vis dėlto krepšinis buvo kitoks.
Dvikovų gyvai negalėjo stebėti žiūrovai, lygos apkarpė komandų skaičių, formatas taip pat kito. Maža to, čempionatų pratęsimai Ispanijoje ir Vokietijoje vyko viename mieste, o turnyrai užtruko tik keletą savaičių.
Greituoju būdu surengti čempionatai sugrąžino viltį, bet toks formatas neveiktų, jei tektų organizuoti viso sezono varžybas.
G.Bitvinsko nuotr.
Eurolygoje rungtyniauja 18 komandų iš 10-ies skirtingų valstybių, tad iššūkis tik didėja.
Matome, kaip ilgai sezono pratęsimo planą rengė NBA lyga. Tačiau net ir dabar, kai visos komandos jau apsistojo „Disney“ parko „burbule“ Orlande, problemų nemažai.
Eurolygos vadovas J.Bertomeu gegužę teigė, kad lyga net nesvarstė tęsti 2019–2020 m. sezono kitu formatu, kuriame rungtyniautų ne visos komandos.
Eurolyga tikisi, kad 2020–2021 m. sezonas sėkmingai prasidės jau spalio 1-ąją, tad kol kas nesvarstomas joks planas B.
Nors klubai toliau buria sudėtis, jie turėtų kelti klausimų ir J.Bertomeu: „O kas, jei?“
G.Bitvinsko nuotr.
Atsarginio plano neturi ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL). Jei sezono metu susirgtų bent vienas lygos krepšininkas, anot lygos direktoriaus Romualdo Brazausko, sprendimas būtų priimtas kolegialiai.
„Kol kas tokio scenarijaus nemodeliuojame, viską padiktuos gyvenimas, atsižvelgsime į situaciją, kaip tai darėme kovo mėnesį: per dieną surinkome valdybą ir nusprendėme, kaip elgtis.
Sprendimą turėtų priimti visų klubų atstovai“, – „Lietuvos rytui“ sakė R.Brazauskas.
Nuostolių patyrė visi
Užteko nutraukti trečdalį sezono, kad klubai pajustų finansinių sunkumų. Ne vienas Europos komandų vadovas pareiškė, kad biudžetas smuko trečdaliu.
Maža to, Eurolygos ekipos toliau tuština pinigines.
CSKA vadovas Andrejus Vatutinas ne kartą teigė, kad jų finansinis pajėgumas mažės 25–30 proc., tačiau klubas įsigijo brangius krepšininkus – serbą Nikolą Milutinovą ir gruziną Tornikę Šengeliją.
Be to, pratęstos sutartys su amerikiečiais Mike’u Jamesu ir Willu Clyburnu.
G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgiris“ pasiekė susitarimus su elitiniais krepšininkais – amerikiečiu Augustine’u Rubitu ir prancūzu Joffrey Lauvergne’u.
Tiesa, kol kas negalima garantuoti, kad jie debiutuos „Žalgiryje“. Jei Eurolygos sezonas vis dėlto neprasidės, vargu ar LKL lygoje kauniečiams prireiktų šių brangių krepšininkų paslaugų.
„Sutarčių pasirašymas tik prasidėjęs, todėl konkrečių įžvalgų, kas pasikeitė, dar nėra, – situaciją „Lietuvos rytui“ apibrėžė šalies Profesionalių krepšininkų asociacijos advokatas Antanas Paulauskas. – Ir komandos, ir žaidėjai dabar atidžiau pasirašinėja sutartis, sprendžia mokėjimų ir atsiskaitymų klausimus.
Jau bandoma įtraukti tam tikras aplinkybes, jei įtakos turėtų nenugalimos jėgos. Situacija apima ir klubus, ir žaidėjus, tad tai – sudėtingas procesas.
Abi pusės bijo to, kas vyko pavasarį. Ne visur derybos baigėsi sėkmingai.
Tiesa, dalį šių klausimų galėtų išspręsti ir teismų praktika, tačiau jos kol kas nėra. Tai priežastis, kodėl sutartyse tokie atvejai dar nėra aiškiai apibrėžti.“
Nerimas nesisklaido
Kovą kilusi krizė sujaukė dalies klubų santykius su žaidėjais.
Klaipėdos „Neptūno“ vadovai nuskambėjo garsiausiai, kai buvo paviešintas jų laiškas, kuriame visi LKL klubai buvo raginami nemokėti atlyginimų žaidėjams.
Susiję straipsniai
Juodžiausio scenarijaus atveju tokie dalykai gali pasikartoti.
PSO išskiria keturis su koronavirusu kovojančių valstybių tipus: šalys, kurios buvo budrios ir išvengė didelių protrūkių, šalys, kurios suvaldė didelius protrūkius, valstybės, kurios sušvelnino suvaržymus, bet virusas jose dabar vėl ima plisti, ir valstybės, išgyvenančios viruso intensyvaus plitimo fazę.
Šie keturi tipai puikiai atspindi ir situaciją Eurolygos klubų miestuose ar valstybėse. Todėl nerimo dėl artėjančio tarptautinio krepšinio sezono turėtų būti daugiau nei šiuo metu.