„Momentais tikrai neblogai atrodėme su latviais – svarbiausias dalykas, kad po prastų rungtynių suradome energijos ir motyvacijos. Pavyko visiems padalinti minutes ir visi šįkart su didesniu noru ėjo į rungtynes.
Visada smagu laimėti ir laimėti paskutiniąsias rungtynes prieš išsiskyrimą. Juolab, kad šios dienos realijomis nežinai, kada vėl pasimatysime“, – geros nuotaikos nestokodamas kalbėjo Lietuvos rinktinės vedlys Darius Maskoliūnas.
Šeštadienį lietuviai jau mačo pradžioje išsiveržė į priekį ir pirmavo vienu metu net 25 taškų skirtumu 52:27, tačiau sustojo ir leido varžovams spurtuoti 19:2 bei priartėjo iki 54:46.
„Mes kaip visada – mūsų rinktinės bėda yra metai iš metų. Tiesiog neturime žudiko mentaliteto. Vedame dvidešimties taškų skirtumu, tuomet atsipalaiduojame, atsiranda bereikalingas laisvumas. O latviams tik duok tai... Šiuolaikiniame krepšinyje trys tritaškiai ir iš tavo persvaros nieko nelieka“, – nevykusią rinktinės atkarpą įvertino treneris.
- Prieš turnyrą buvo tikslas išbandyti ir patikrinti jaunus, ir naujus žaidėjus. Pamatėte, ką norėjote?, – buvo paklaustas D.Maskoliūnas.
– Taip. Debiutantus norėjau pamatyti žaidžiant vyrišką krepšinį. Sakyčiau, nė vienas nenuvylė, stengėsi, davė savo indėlį rinktinei. Faktas, kad šiai ekipai daug ko trūksta – tą patį sakiau visą laiką: reikia sukandus dantis mokytis, dirbti ir kentėti.
Mums visas varžybas norisi laimėti. Bet šiuo atveju dabar nebuvo trūkt-plyš laimėti „Baltijos kelio“ turnyrą, nors ir tai norėjome...
Mūsų laukia FIBA Europos čempionato „langai“. Gerai, pasižiūrėkite į dabartinę rinktinės sudėtį ir pasakykite – kiek šių žaidėjų bus galima pakviesti į pagrindinę rinktinę?
Ir vėl viskas bus iš naujos, ir vėl mokymasis iš naujo. Mūsų galutinis ir svarbiausias tikslas – kitų metų vasara, kur kovosime dėl olimpinio kelialapio.
– Pabandėte tris įžaidėjus? Kuris jums atrodė geriausias?
– Na, tik du. Nes Mantas Kalnietis žaidė antruoju numeriu. Šiandien tiek Roks Jokubaitis, tiek ir Lukas Lekavičius atrodė gerai. Gal iš Roko norėjosi šaltesnės galvos, nes jis sistemą tai žino. O Lukas – tradiciškai.
– Jei kalbėsime apie tą pagrindinę olimpinę rinktinę – kiek jos arti yra Rokas Jokubaitis?
– Jis labai arti. Nes situacija tokia. Kitą vertus, jis turi įrodinėti savo vertę. Avansu niekas nieko nežada dalinti.
– Ką turėtų pridėti Tadas Sedekerskis, kad galėtų galvoti apie svarbiausią rinktinę?
– Jis nenustebino savo noru ir užsidegimu – jis daug dirba ir rezultatas tikrai ateis. Blogiausia, kad tiek mes, tiek ir klubas jį kaitalioja per pozicijas ir jis nežino savo tikrosios vietos.
Bet su juo viskas gerai – turi labai gerą kūną krepšiniui, jam reikia tik stabilesnio metimo, bet viskas su laiku ateis.
– Išbandėte R.Jokūbaitį ir Mareką Blaževičių – kiek yra šansų, kad šiuos žaidėjus kviesite į FIBA atrankos langus.
– Nereikia spėlioti. Norėčiau jų, bet žinant situaciją su Eurolyga ir jos paankstinimu bei tomis pandemijomis, nieko negali nuspėti. Vieną aišku, kad klubas, visų pirma, spręs savo klausimus. Bet aš juos norėčiau matyti atrankose.
– Marius Grigonis jau pilnai pasveiko?
– Taip. Aš po mačo su Estija nepaminėjau, kad reikia suprasti, jog Marius Grigonis dešimt mėnesių nežaidė krepšinio.
Vakar buvo pramesti metimai, kai kur galbūt per daug ėmėsi iniciatyvos, bet duokite jam kreditų į priekį, nes jis šiai dienai yra vienas geriausių mūsų atakuojančių žaidėjų ir vienas iš lyderių. Su juo viskas gerai, matosi, kad yra visiškai pasveikęs, trykšta bajeriais.
– Kokie jūsų vasaros planai?
– Į „Barcelona“ turiu skristi į rugpjūčio ų dieną, o iki tol manęs lauks teniso turnyras Nidoje.
