Šią vasarą 44-erių lietuvis paliko šiltą vietą Kauno „Žalgirio“ komandoje ir persikėlė į Kataloniją ir klubą, apie kurį atsiliepdavo tik geriausiais žodžiais.
Artėjant Eurolygos startui Š.Jasikevičius bendravo su „Mundo Deportivo“ žurnalistu Jose Ignacio Huguetu ir papasakojo apie sunkų persikėlimą, COVID-19 situaciją ir Eurolygos sezoną.
Šarūnas Jasikevičius – Barselonos žvaigždė: žada pergalių ir titulų
– Kodėl jūsų sugrįžimas į „Barcelona“ tapo tokiu sudėtingu?
– Dabar būdamas treneriu aš mąstau skirtingai, nei kai buvau žaidėjas. Būnant treneriu reikia turėti ratą žmonių, kuriais pasitiki ir su kuriais galėtum dirbti.
Žaidėjui paprasčiau – atvažiuoji, treniruojiesi, po to leki namo, ir viskas. Tačiau treneriui ties tuo viskas nesibaigia, jam reikia galvoti apie žaidėjus, kiekvieną dieną yra pilna dalykų, kuriuos reikia aptarti.
Labai svarbu su savimi turėti žmones, kuriais pasitiki. Dabar tenka nebegalvoti apie mėgstamus klubus. Tel Avive, Atėnuose ir Barselonoje aš jaučiausi patogiai, tačiau dabar ieškau galimybės gerai dirbti.
Vasarą daug kalbėjomės su „Barcelona“ ir stebėtinai greitai, per dvi paras, jie viską išsprendė, ko aš prašiau: dėl ilgalaiko projekto, darbo pobūdžio.
Viską aptarėme per kelis pokalbius su „Barcelona“ vadovais ir dabar viskas klube vyksta taip, kaip ir planavome. Aš dėl to jaučiuosi laimingas.
– Dėl ko nesutarėte su „Barcelona“ vadovais ankstesniais metais?
– Tarp mūsų buvo tam tikrų dalykų ir nebuvo patenkinti nei jie, nei aš. Ankstesnėmis vasaromis nesutapo idėjos ir dalykai, kurių prašiau.
Tačiau šiemet viskas išsiprendė ir visi suprantame, kaip norime dirbti.
– Atsiprašau, kad perklausiu, bet kas buvo tie dalykai?
– Pirmiausiai, tai su krepšinio sekcija turi dirbti krepšinio žmonės. Lygiai taip galvoju ir, pavyzdžiui, apie salės futbolą. Man buvo aišku, kad kasdien turiu dirbti su Nacho Rodriguezu, kurį pažįstu daugybę metų ir esame draugai.
Man labai svarbu, kad jis dalyvauja visose treniruotėse, stebi mano darbą. Jis puikiai viską supranta, krepšinio elite yra jau daugybę metų. Tai buvo vienas iš mano norų.
– Kada įvyko lūžis derybose?
– Turbūt jie gyveno permainų nuotaikomis. Pradžioje man buvo svarbu išsiaiškinti, ar apskritai galime kartu dirbti.
Tuomet aptaremė, kad darbas turėtų remtis į žmones, kuriais pasitikiu, o mano trenerių štabas – man labai svarbus. Klubas priėmė šitą mano norą ir nuo tada viskas klostėsi lengvai.
Viskas vyko gana greitai, aš prieš tai kontaktavau ir su kitomis komandomis, ne tik Stambulo „Fenerbahce“.
Tačiau man patiko „Barcelona“ žaidėjai, jau žinojau, kad atvyks Nickas Calathesas, galėsiu dar ką nors pasikviesti. Gal net kažkiek nustebau, kad viskas taip įvyko lengvai ir natūraliai.
– Jums atvykus į „Barcelona“ komandą papildė vos vienas žaidėjas. Ar ta sudėtis yra tokia, kokios ir norėjote?
– Galiausiai sudėtis niekuomet nebūna 100 procentų tokia, kokios norėtum. Tačiau aš džiaugiuosi „Barcelona“ žaidėjais, jie visi yra labai geri.
– Kiek jums tenka pritaikyti savo viziją prie turimų krepšininkų?
– Treneris privalo prisitaikyti prie jų savybių, nesvarbu, ar tai būtų gynyba, ar puolimas, ar kitos detalės, tačiau tai užtrunka ir užtruks.
– Kokių pozicijų žaidėjų jums dar trūksta?
– Mums aukštaūgis nėra reikalingas. Turime 4-5 žaidėjus, galinčius žaisti penktoje pozicijoje, taip pat turime daug ketvirtų ir trečių numerių.
Manau, kad mums reikia mažo kovingo žmogaus. Kažkiek dar trūksta mums charakterio. Visi gali pelnyti 20 taškų, tačiau pasigendame tokių, kurie norėtų kovoti kiekvieną dieną.
Mes netgi labiau ieškome žaidėjo su tokiu charakteriu, man norisi turėti daugiau tokių alkanų akiplėšų, kurie kiekviena dieną, kiekvieną treniruotę kovotų ir keltų mūsų lygį.
– O buvote užmetę tinklus ant Marco Gasolio?
– Ne, neteko su juo kalbėti (interviu darytas dar prieš pranešimus apie galimą susitarimą su ispanų veteranu, – Red.). Svarbiausia neskubėti. Pasiruošime vertėmės be Cory Higginso, Kyle'o Kurico.
Tuo tarpu Victoras Claveras, Rolandas Šmitas ir Artiomas Pustovijus pastaraisiais metais nežaidė daug, tad turime suteikti jiems šansą. Aišku, jei rinkoje atsiras krepšininkas, kurio norime, tai griebsime, tačiau tokio dar neatsirado.
– Daugelis „Barcelona“ žaidėjų turi ilgalaikes sutartis. Ar tai nesutrukdys komandai tobulėti, kuomet žaidėjai yra saugiai įsitaisę klube?
– Iš vienos pusės, jie gali jaustis patogiai, nes žino, kad ilgai bus „Barcelona“ gretose. Tačiau per pandemiją buvo atlikti tokie ėjimai ir buvo prioritetas išlaikyti žaidėjų branduolį.
Krepšininkai dėl COVID-19 mažinosi atlyginimus ir mes už tai jiems turime kažką duoti. Jie yra laimingi būdami „Barcelona“ komandoje, o mes – juos turėdami.
– Į komandą atvykus Svetislavui Pešičiui buvo nuolat kalbama apie pergales. Kokios yra jūsų ambicijos?
– Laimėti, ypač „Barcelona“ klube, yra svarbu. Tačiau aš mėginu kloti pamatus ir dabar rezultatai nėra pirmoje vietoje. Aišku, smagu laimėti, tuomet galima ramiai dirbti. Tačiau jei komanda tobulėja, į priekį tempiasi ir mažiau žaidžiantys krepšininkai ar naujokai, tuomet klubas žaidžia geriau. Tai ir yra svarbiausia šiuo metu.
Jaunimas taip pat turi būti viso šito dalimi. Ispanijos čempionatas yra labai konkurencingas, tad sunku jiems prognozuoti minučių kiekį.
Nors treniruotės yra geras pagrindas, tačiau reikia ir žaidimo laiko. Jį bandėme jaunimui duoti pasiruošime. Apskritai, visiems norime suteikti progų pasireikšti ir turime idėjų, kaip tai galėtų funkcionuoti.
– Ar galėtumėte savo krepšinio filosofiją apibrėžti trimis žodžiais?
– Veikiausiai, kad tie žodžiai nebūtų susiję grynai tik su krepšiniu, bet bendri dalykai: būti vieningiems, dirbti ir aukotis.
Apie tai būna daug kalbama, bet galiausiai nustumiama į šoną. Aš juos keliu į viršų. Reikia gero požiūrio į darbą, atsidavimo, būti vieningiems. Negali būti tokių detalių kaip vėlavimas, nepagarba kitiems. Tai gyvenimo dėsniai, bet jie veikia ir sporto pasaulyje.
– Jūsų nuomone, kas svarbiau – puolimas ar gynyba?
– Tai krepšinio visuma. Jei darysi gerai tik vieną, kils bėdų. Galbūt žemesniame lygyje galima lypdyti žaidimą nuo gynybos.
Puolimas yra labiau tavo talento ir gebėjimo išnaudoti pranašumus dalykas. Tačiau abu yra svarbūs. Komandai reikia žaisti gerai ir ten, ir ten.
Susiję straipsniai
– Koronavirusas vis dar nepasitraukė. Ar artėjantis Eurolygos sezonas bus užbaigtas?
– Panašu, kad sėkmingai startuosime, o tai jau yra pirmas žingsnis. Matome, kad šalys stengiasi padaryti išimtis dėl atvyko ir išvykimo. Aš tikiu, kad turime užbaigti turnyrą, kitaip jis praras pasitikėjimą.
Kiti turnyrai sugebėjo užbaigti praėjusį sezoną.
Visuomenė, kaip ir krepšinis, turi stengtis susigyventi su esama viruso situacija. Galime žaisti be vieno ar dviejų krepšininkų. Tačiau mūsų laukia tikrai neeilinis sezonas.
– Ar turite savo favoritus, kurie gali laimėti Eurolygą?
– Manau, kad įprastiniai. Pirmiausiai – Maskvos CSKA, kurią visuomet reikia gerbti. Tuomet Stambulo „Anadolu Efes“, toliau – Madrido „Real“ ir Milano „Olimpia“ klubai.