Net ir Šaro kirčių sulaukusiai Eurolygai – privalomas pasirinkimas: keistis arba žlugti

Chaosas jau paveikė ir „Žalgirį“ – jis antrojo turo rungtynes turėjo žaisti praėjusį penktadienį, bet visą parą laukė, kol paaiškės „Chimki“ krepšininkų koronaviruso testų rezultatai.

Rungtynės Maskvoje buvo nukeltos į šeštadienį, o prieš kauniečius išsirikiavo vos septyni varžovų krepšininkai: kiti negalėjo žaisti dėl traumų arba teigiamų koronaviruso testų.

„Žalgiriui“ trūko Joffery Lauvergne’o, kuris buvo likęs Kaune dėl, kaip vėliau paaiškėjo, klaidingo teigiamo koronaviruso testo rezultato.

„Chimki“ gretos labai retos ir šią savaitę. Į Ispaniją žaisti su Madrido „Real“ (trečiadienį) ir Vitorijos „Baskonia“ (penktadienį) išskrido 10 krepšininkų. Du iš jų skubiai pakviesti iš dublerių.

Koronavirusas dar labiau išretino Sankt Peterburgo „Zenit“, kuriame COVID-19 užsikrėtė 13 asmenų, tarp jų – 8 žaidėjai. „Zenit“ šią savaitę turėjo žaisti svečiuose su „Baskonia“ (antradienį) ir „Valencia“ (ketvirtadienį), tačiau net neišskrido į Ispaniją.

Eurolyga trečiadienį pranešė, kad dėl to „Zenit“ įskaitė du techninius pralaimėjimus.

Antradienį neįvyko dar vienos rungtynės: Vilerbano ASVEL mačas su Atėnų „Panathinaikos“ buvo nukeltas koronavirusu užsikrėtus keliems Prancūzijos klubo krepšininkams.

Taip pat atšauktas šios dienos ASVEL mačas su „Crvena zvezda“.

Pagal pandeminius šio sezono Eurolygos nuostatus, rungtynės rengiamos, jei komandos gali registruoti bent aštuonis žaidėjus. Jei dėl užsikrėtimų koronavirusu kuri nors ekipa negali į paraišką įrašyti aštuonių pavardžių, mačas nėra nukeliamas, o žaisti negalinčiai komandai įskaitomas techninis pralaimėjimas 0:20.

Nors sezonas vos įsibėgėjo, chaosas jau erzina žaidėjus, trenerius ir visą krepšinio bendruomenę.

Eurolygos vadovams priekaištaujama, kad jie visai nepasiruošė rengti varžybas neįprastomis sąlygomis.

Vienas pirmųjų garsiai pasipiktino šį mėnesį COVID-19 persirgęs „Barcelona“ treneris Šarūnas Jasikevičius.

„Eurolyga stengiasi, bet padėtis labai sudėtinga, – sakė Š.Jasikevičius po antradienio rungtynių, kuriose „Barcelona“ 71:66 įveikė „Valencia“ ekipą. – Svarbiausia – sirgalių ir mūsų sveikata. Turėtume susitikti ir aptarti, kaip tęsti sezoną.

Eurolyga bando jį tęsti, tarsi nieko nevyktų, bet kai kuriose vietose padėtis tampa nevaldoma.

Privalome priimti sprendimus, bet kol kas pasigendu aiškumo.“

Lietuviui antrino COVID-19 irgi persirgęs treneris Dimitris Itoudis iš Maskvos CSKA: „Taip rengiamos varžybos praranda prasmę ir nėra sąžiningos.“

„Jeigu tęsime taip, kaip dabar, baigti sezoną bus sudėtinga, – teigė „Panathinaikos“ prezidentas Panagiotis Triantopoulos. – Prieš keliones mes net nežinome, ar nuvykę į kitą Europos kraštą žaisime rungtynes. Žaisti du kartus per savaitę yra labai pavojinga. Mes sakėme Eurolygos vadovui Jordi Bertomeu, kad būtina rasti išeitį.“

Krepšininkai nerimauja ir dėl to, kad izoliuojami tik užsikrėtę asmenys, o kiti žaidėjai, turėję nuolatinį sąlytį su užsikrėtusiaisiais, net nesibaigus inkubaciniam koronaviruso laikotarpiui tęsia įprastą veiklą ir yra priversti rizikuoti savo sveikata.

„Nejaugi niekas nepasirūpins žaidėjų sveikata ir mes žaisime tol, kol kas nors atsitiks?“ – „Twitter“ paskyroje retoriškai klausė „Barcelona“ puolėjas Alexas Abrinesas.

Pirmosios sezono savaitės įrodė, kad Eurolyga neįprastomis sąlygomis vykstančiam sezonui visiškai nepasiruošusi.

Nuo tada, kai prieš ketverius metus Eurolyga pakeitė varžybų sistemą ir pradėjo rengti ilgą reguliarųjį sezoną, kuriame iš pradžių žaidė 16 komandų, o nuo 2019 m. – 18 komandų, tvarkaraštis yra beprotiškai intensyvus.

Pridėjus nacionalines varžybas, komandos dažnai žaidžia po trejas rungtynes per savaitę, ilgas valandas praleidžia lėktuvuose, autobusuose ar tiesiog oro uostų laukiamosiose salėse ir beveik neturi laiko net treniruotis.

Pandemija dar labiau apsunkino susisiekimą – tai prieš kelias dienas patyrė Krasnodaro „Lokomotiv“ atstovaujantys lietuviai Mindaugas Kuzminskas ir Mantas Kalnietis.

Rusijos komanda, trečiadienį žaidusi Europos taurės rungtynes Panevėžyje, negalėjo atskristi tiesiai į Rygą ar Vilnių, kaip darydavo anksčiau, bet turėjo keliauti per Kaliningradą, nuo šio miesto iki Panevėžio apie 320 km važiavo dviem autobusais, o tiltą per Nemuną perėjo pėsčiomis.

Vis dėlto didžiausia problema – ne kelionės. Epidemiologai dar pavasarį įspėjo, jog rudenį prasidės antroji COVID-19 banga. Visiems turėjo būti aišku, kad gyvenimas nebus kaip anksčiau, tačiau Eurolygos vadovai jokių permainų nesiėmė.

Skirtingai nei FIBA, kuri netgi sugebėjo surengti praėjusio sezono Čempionų lygos baigiamąjį turnyrą, o rugsėjį paskelbė, kad trumpina 2020–2021 m. sezoną: anksčiau pirmajame etape būdavo sudaromos 4 grupės po 8 komandas, o šį sezoną bus 8 grupės po 4 komandas.

Būtų buvę išmintinga, jei Eurolyga irgi būtų nuėjusi panašiu keliu: padalijusi komandas į dvi ar tris grupes ir sumažinusi rungtynių skaičių.

Jei epidemiologinė padėtis nebūtų pablogėjusi, būtų visai paprasta šią sistemą modifikuoti į įprastą reguliarųjį sezoną.

Atrodo, kad dabar vienintelė protinga išeitis – stabdyti chaotišką reguliarųjį sezoną ir pertvarkyti jo sistemą: rengti keturių, penkių arba šešių komandų mini turnyrus, kuriuose krepšininkai viename mieste sužaistų po trejas ar ketverias rungtynes.

Sprendimas dėl ypatingų aplinkybių žaisti negalinčioms komandoms įskaityti techninius pralaimėjimus apskritai atrodo absurdiškai.

Jis prieštarauja pačiai sporto varžybų idėjai – varžybos rengiamos dėl sirgalių, ateinančių į arenas ar žiūrinčių televizijos transliacijas, bet ne dėl pilkų skaičių turnyro lentelėje.

Varžybų sistema išvykomis, kai į tribūnas neįleidžiami žiūrovai, irgi neturi jokios prasmės.

Dabar krepšininkai priversti trankytis po visą Europą vien dėl to, kad porą valandų pabėgiotų tuščioje arenoje. O kartais keliauja net nežinodami, ar jiems nereikės grįžti namo net nežaidus numatytų rungtynių.

Ir dėl to būtų daug protingiau rengti mini turnyrus ten, kur pagal tuo metu galiojančias sveikatos saugumo taisykles į renginius leidžiama ateiti bent keliems šimtams žmonių.

Šį rudenį per pustrečio Eurolygos turo sužaistos 21 rungtynės. Žiūrovai buvo įleidžiami tik į 8 mačus ir tik dvejas Maskvoje ir Sankt Peterburge vykusias rungtynes stebėjo daugiau nei tūkstantis sirgalių.

Berlyne, Miunchene, Stambule, Barselonoje, Madride, Belgrade, Milane, Atėnuose ir Pirėjuje krepšininkai žaidė be žiūrovų.