Kaip teigė graikas, per visą savo praleistą laiką Rusijos sostinėje, jis tik kartą važiavo metro.
„Man tiesiog yra labai malonu ir jaučiu savotišką pagarbą patikėjusiems manimi – aš dirbau tik tokiuose klubuose, kurie buvo ar yra aukščiausioje savo veiklos viršūnėje“, – kalbėjo graikas.
Jis savo karjeros pradžioje dirbo kroatų „Zagreb“ klube, po to Salonikų PAOK, „Panionios“, „Philippos“, Atėnų „Panathinaikos“ bei turkų Bandirmos „Banvit“ ekipose.
Paklaustas, ar jis nebijojo nuostatos, priimdamas CSKA pasiūlymą būtinai bus lyginamas su buvusiais treneriais Dušanu Ivkovičiumi, Ettore Messina ar Davidu Blattu, jis sakė: „Prie visos pagarbos kolegoms, tikrai apie tai negalvojau.
Tai ne mano problema. Jei bijočiau, nepriimčiau iššūkio, o sėdėčiau namie. Varžytuvės – tai būtent tai, kas mane visada traukia. Visiškai nejaučiu, kad mano jėgos sektų ar mano laikas jau būtų praėjęs. Taip kad lyginimas manęs su kitais – tai ne mano problema, tuo neužsiimu. Aš tas, kuo esu“.
Paklaustas, ar jis išmoko per tuos šešerius metus CSKA ekipoje kalbėti rusiškai, D.Itoudis pasakė: „Gal mažai kas žino, bet antroji mano kalba yra serbų. O ji labai panaši į rusų. Gal aš negaliu pasakyti visko, ką suprantu rusiškai, bet po dar metų jau kalbėsiu ir rusiškai“.
Treneris papasakojo istoriją, kai CSKA ekipos legenda ir jos strategas Aleksandras Gomelskis jam išpranašavo puikią ateitį.
„1995 metais vadovavau PAOK komandai ir Maskvoje žaidėme su vietos „Dinamo“. O tą mačą komentavo A.Gomelskis. Pralaiminėjome minus 15, bet atsitiesėme, nors ir nusileidome pabaigoje 62:65.
Tada man išeinat iš salės pasigavo už rankos A.Gomelskis ir paklausė, kiek man metų. Atsakiau, kad esu 25-erių. „Tai tau dar viskas priešakyje, turėsi įspūdingą ateitį, jaunuoli“, – man šūktelėjo A.Gomelskis.
Po to apie šį įvykį kalbėjomės 2005 metais, kai jau buvau „Panathinaikos“ trenerių štabe. Man malonu, kad pažinojau A.Gomelskį“ – aiškino D.Itoudis.
Paprašytas įvardinti 5 geriausius buvusios SSRS ir Rusijos krepšininkus, D.Itoudis pradėjo dėlioti pavardes: „Jei kalbėsime apie sovietmečio laikus, tai reikia iškart pasakyti apie Arvydą Sabonį – jis savo žaidimu įkvėpė ne vieną krepšininką, buvo gyvas pavyzdys.
Įvardinsiu ir dar vieną lietuvį – Šarūną Marčiulionį, jis labai gerai žaidė. Ivanas Jedeška ir Sergejus Belovas verti paminėjimo ir penketo. Iš dabartinių rusų krepšininkų būtinai į penketą reikia įtraukti Andrejų Kirilenką“.
