Šalies nacionalinė komanda jau antrą kartą Europos čempionato atrankos C grupėje turi raudonuoti prieš savo sirgalius. Pradžioje sekė triuškinamas pralaimėjimas belgams, o penktadienį D.Maskoliūno auklėtiniai gėdingai namuose 76:80 (22:21, 24:17, 13:22, 17:20) pralaimėjo krepšinio tradicijomis negarsėjančiai Danijos rinktinei.
Šis pralaimėjimas kilstelėjo danus į trečiąją vietą, o lietuviai atsidūrė paskutinėje grupės vietoje.
„Blogai paruošiau komandą rungtynėms, planas nesuveikė, tai mano kaltė. Komanda nebuvo pasiruošusi žaisti kietą fizišką krepšinį. Atrodė, kad bus lengvos rungntynės, tačiau mes jose visiškai praradome kontrolę, pametėme galvas. Jei leidi varžovams užuosti kraują, leidi žaisti taškas į tašką, tai rungtynių gale tai tampa loterija. Jie žaidė su didžiule energija, entuziazmu. Jų užsivedimą buvo galima tiesiog pajausti.
Prisiimu visą atsakomybę, bandysime taisyti situaciją prieš kitas rungtynes su Belgija“, –kalbėjo D.Maskoliūnas.
Rungtynės lietuviams prasidėjo šaltu dušu, kuomet po pirmojo kėlinio minimalią persvarą užtikrino tik taiklūs Mareko Blaževičiaus baudų metimai. D.Maskoliūnas per pirmąsias 10-imt minučių savo auklėtiniams pastabų turėjo gerokai daugiau, nei pagyrų.
Antrąjį kėlinį lietuviai pradėjo spurtu 8:0, tačiau danai pasiduoti neketino ir ėmė mažinti atsilikimą. Ketvirčio pabaigoje lietuvius truktelėjo Tomo Dimšos tritaškiai metimai ir komandos išėjo ilsėtis šeimininkams pirmaujant 46:38.
Pirmoje dvikovos dalyje daugiausiai galvos skausmo Lietuvos rinktinei kėlė Lenkijoje žaidžiantis Gabrielis Lundbergas. Jis pelnė 17 taškų ir surinko 15 naudingumo balų.
Po pertraukos į aikštę lietuviai išėjo tarsi užmigę, o tuo pasinaudoję danai įpusėjus kėliniui sumažino atsilikimą iki 3 taškų – 45:48. D.Maskoliūnui neliko nieko kito, kaip tik kviestis žaidėjus pokalbiui.
Tačiau ties tuo lietuvių bėdos nesibaigė: po kelių minučių krepšinio nykštukai danai rezultatą sugebėjo ne tik išlyginti, bet ir persverti. Virtualūs rungtynių sirgaliai sunkiai galėjo patikėti, kad po trijų kėlinių danai pirmavo 60:59.
Lietuviams per trečiąjį ketvirtį iš viso buvo leista įmesti vos 11 taškų.
Lemiamą ketvirtį danai pradėjo spurtu 4:0, o D.Maskoliūno auklėtinius jiems pavyko išlaikyti be pelnytų taškų beveik 4 minutes. Įpusėjus kėliniui lietuviai pataikė du tolimus metimus ir taip pavyko po ilgesnės pertraukos susigrąžinti minimalų skirtumą.
Tačiau G.Lundbergo tempiama Danijos rinktinė atsitiesė, surengė kelias rezultatyvias atakas ir likus žaisti kiek daugiau nei 3 minutėms susikrovė 6 taškų pranašumą. Kur kas labiau užsivedusi Danijos komanda pajautė, kad pergalės atveju gali pakilti iš C grupės lentelės dugno į ją nustumdami lietuvius.
Tačiau tokio košmariško scenarijaus lietuviams išvengti nepavyko, nors paskutinėmis sekundėmis Mantas Kalnietis dar galėjo išplėšti pergalę. Vis tik jo tolimas metimas skriejo pro šalį, o danai pasileido į aikštę triumfuodami.
– Kodėl lemiamu metu, kai bandėte perlaužti rungtynes, aikštėje nebuvo Jono Mačiulio, Mindaugo Kuzminsko, Manto Kalniečio?, – buvo paklausta D.Maskoliūno.
– Planas buvo toks – žaisti kibiai gynyboje, varginti juos. Tokie keitimai buvo savalaikiai, kad palaikyti aukštesnį tempą, būti agresyvesniems gynyboje. Su tais žaidėjais mes gerai nefunkcionavome.
– Ar toks geras G.Lundbergo žaidimas tapo siurprizu jums?
– Staigmenos nebuvo. Žinojome, kaip jis žaidžia ir pagal planą statėme geriausius gynėjus. Tačiau apsiginti nepavyko.
– Kodėl po pertraukos Lietuvos rinktinei nepavyko įjungti norimo intensyvumo?
– Nežinau, sunku atsakyti į šitą klausimą. Lyg ir rūbinėje pakalbėjome apie klaidas, kas ką daro, ką reikia pataisyti. Buvo tokių momentų, kur susikuriame progas, metame laisvi, tačiau nepataikome. Tuomet seka gynyboje klaidos, o varžovai tikrai gerai atakavo, puikiai išnaudojo mūsų klaidas. Nežinau, nebuvo per pertrauką kažkokios euforijos, kad žaidžiame geriau. Rodėmė, ką reikia taisyti, bet nesigavo.
– Pralaimėjus belgams buvo kalbėta apie nusiteikimą. Ar galima sakyti, kad ir šiandien varžovai nebuvo tinkamai įvertinti?
– Kaip treneriai, mes sakome, kad nesuveikė mūsų planas, prisiimu atsakomybę. Kas liečia nusiteikimą, mes akcentavome, kad neturi būti jokio atsipalaidavimo. Visi moka žaisti, sakiau žaidėjams, kad komanda be psichologinio spaudimo jei pajaučia laisvę, tai tada tampysies.
Panašu, kad mano žodžiai iki jų galvų nenueina. Taip negalima. Mes turime rodyti širdį, norą entuziazmą. Ši situacija niekam nepatinka. Visi deda pastangas, kad įvyktų šitas atrankos turnyras. Trūksta to noro, to užsivedimo.
Drąsiau galiu pasakyti, kad nemačiau suoliuko. Gal jie man už nugaros, bet būčiau girdėjęs, nes žiūrovų nėra. Mačiau šokinėjančius danus, o man už nugaros didelės energijos nebuvo.
– Ar lemiama ataka turėjo baigtis tokiu neparuoštu M.Kalniečio metimu?
– Ji neturėjo taip baigtis. Ne tokia turėjo būti ataka.
