Absurdiškai simbolinis sutapimas, bet būtent jis rodo, kokioje kreivų veidrodžių karalystėje gyvena A.Sabonio ir M.Špoko vadovaujama LKF.
Vienoje pusėje – sirgalių keiksmai, įtūžis ir gėdos jausmas dėl pastaraisiais metais žaibiškai nykstančio Lietuvos krepšinio įvaizdžio, kurį savo darbu ir prakaitu kūrė kelios žaidėjų, trenerių kartos ir kuriuo didžiavosi milijonai lietuvių.
Atsakas į eilinį skandalingą pralaimėjimą iš LKF karalystės – smagi viešųjų ryšių akcija su burtažodžiais apie šviesią ateitį.
Pasakos apie rytojų – nesugebančių tvarkytis su dabarties iššūkiais gelbėjimosi ratas. LKF vadovams kito pasirinkimo ir nėra, nes tokioje gūdžioje tikrovėje Lietuvos krepšinis seniai nebuvo atsidūręs.
Įvairaus amžiaus jaunimo merginų ir vaikinų rinktinių rezultatai – apgailėtini. Moterų rinktinė Europoje atsidūrusi tarp prasčiokių. Dabar atėjo eilė vyrų komandos autoritetui.
Pasaulio reitinge 8-ąją vietą užimančios Lietuvos rinktinės treneris D.Maskoliūnas į rungtynių su Danija planą per minutės pertraukėlę įtraukė žodį „pamakaluokite“.
Tokį padrąsinantį stratego patarimą gavę mūsiškiai žaidėjai taip ir sužaidė: danai, kurių geriausias krepšininkas yra iš Lenkijos lygos, laimėjo Vilniuje. Nenuostabu, kad D.Maskoliūnas yra atsidūręs sirgalių kritikos smaigalyje – tauta nepamiršta, kad jo vadovaujama rinktinė šioje Europos čempionato atrankoje jau įsiamžino ir pralaimėjimu belgams.
Visiems krito į akis, kad treneris ir kūno kalba, ir žodžiais tarsi stengėsi pabrėžti, kaip jam čia neįdomu makaluotis. O gal taip ir yra? Juk Š.Jasikevičiaus asistentas pats tikrai nesiprašė treniruoti rinktinės – jį prikalbino LKF vadovai. Kaip kažkas pajuokavo: A.Sabonis paprašė savo draugo D.Maskoliūno pastovėti prie aikštės, tai šis ir stovi. Neįdomu, bet ką padarysi – pažadėjau.
Šita situacija iš tiesų ne juokinga, o graudi. A.Sabonio ir M.Špoko valdymo laikotarpiu vyrų rinktinės trenerio kėdė prarado prestižą, nes pagrindinis tinkamumo kriterijus į šį postą – žmogus privalo būtų parankus LKF vadovams.
Vienintelis – lojalumo – kriterijus dabar galioja ir LKF vykdomojo komiteto nariams. Todėl strateginius šalies krepšinio klausimus turinčioje spręsti struktūroje pasikeitė daug žmonių ir dabar viską lemia pagal federacijos vadovų užgaidas balsuojant rankas paklusniai kilnojanti dauguma.
LKF viršūnėse dvelkia ir nepotizmu: visai šalies jaunimo krepšinio piramidei diriguoti paskirtas vieno federacijos vadovų pusbrolis.
Apie tai, kaip jam sekasi koordinuoti darbą su jaunimu, byloja įžaidėjo pozicija nacionalinėje rinktinėje – ten jau kone pusantro dešimtmečio vis nepakeičiamas yra M.Kalnietis. Beje, ir trejus pastaruosius metus geriausiu šalies krepšininku renkamam D.Saboniui krepšinio pamatą yra padėję ne mūsų šalies jaunimo treneriai.
Pastarųjų metų blankus nacionalinės rinktinės žaidimas verčia skaudžiai praregėti: nors daugelis vis dar stereotipiškai įsivaizduojame, kad esame krepšinio šalis, iš tiesų taip nėra. Tarkime, ko vertos kalbos apie Lietuvos krepšinio lygos klestėjimą, jei be NBA ir Eurolygos žaidėjų iš LKL klubų krepšininkų neįmanoma suburti rinktinės, galinčios laimėti prieš Daniją?
Užtat kol A.Sabonis ir M.Špokas uoliai užsiima nežinia kam reikalingų Krepšinio namų statyba, mūsų nacionalinio sporto prestižas pasaulyje nepaliaujamai smunka. Ir panašu, kad dabar Lietuvos krepšinį išgelbėtų jau ne evoliucija, o tik revoliucija.
Nuo 2011-ųjų LKF vadovaujančio A.Sabonio antroji kadencija turėjo baigtis šiemet. Bet kai koronaviruso pandemija atidėjo Tokijo olimpines žaidynes, į 2021-uosius nusikėlė ir naujo federacijos prezidento rinkimai.
Kokiame fone tie rinkimai vyks, labiausiai priklausys nuo vyrų rinktinės pasirodymo olimpiadoje – jei komanda išvis ten keliaus, nes prieš tai kelią į Tokiją dar teks skintis taip pat atidėtame atrankos turnyre.
Bet kuriuo atveju A.Sabonis tikrai trauksis iš posto, šalies krepšinio istorijoje įsiamžinęs kaip geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas, bet ne savo ratuose sėdėjęs šio žaidimo vadovas.
Legendinis vidurio puolėjas – gal ir ne savo noru ir ne iki galo tai suvokdamas – buvo tapęs puikia iškaba ir saugiu skydu LKF veikėjams, kurie krepšiniu naudojasi tenkindami asmeninius interesus ir siekdami sau finansinės gerovės. Juk būtent krepšinis yra dosniausiai finansuojama Lietuvos sporto šaka.
Kalbama, kad realiausias pretendentas į A.Sabonio vietą – dabartinis LKL vadovas R.Milašius. Užkulisiuose dėl to jau kurį laiką vyksta grandioziniai paruošiamieji darbai, kurių režisierius – LKF generalinis sekretorius M.Špokas, pagal scenarijų matantis save tose pačiose pareigose ir prie naujo prezidento.
Artimiausiais metais tik nuo Lietuvos krepšinio bendruomenės priklausys, ar ji toliau „makaluosis“ ir gyvens kreivų veidrodžių karalystėje, ar vis dėlto suvokdama, į kokį aklagatvį yra nuvesta – subręs esminėms permainoms ir pabandys grąžinti šalies krepšiniui garbingą vardą ir pergales.
Tai padaryti jau tiesiog būtina, kad per rungtynes, užuot skandavus „Lie-tu-va!“, neįprastume skanduoti „Makaluok!“.
