„Jei subyra antra komanda, šiuo atveju – „Rytas“, ir „Žalgiris“ šalies čempionate nebeturi visaverčio varžovo, yra blogai visiems – ir tam „Žalgiriui“, ir rinktinei“, – išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ sakė J.Kazlauskas.
Tai – antroji interviu su J.Kazlausku dalis. Pirmąją dalį galite skaityti čia.
– Kaip, stebint iš šalies, jums atrodo Vilniaus „Ryto“ komandos evoliucija?
– Prastai. Sezono pradžioje buvo kalbama, kad šįkart tai jau parodysime! Bet po kelių pastarųjų LKL rungtynių ta komanda atrodo visiškai blogai.
Nenoriu kalbėti apie trenerį ar žaidėjus, nes jie pastatyti į tokią padėtį. Viskas priklauso nuo „Ryto“ vadovų. Aš nematau vizijos, o tokioje komandoje turi būti vizija.
Iš pradžių buvo kalbama, kad auginsime jaunimą. Paskui tas jaunimas dingo – buvo išparduotas. Tada atsirado kalbų, kad bursime stiprią komandą, kuri sudarytų konkurenciją „Žalgiriui“. Bet ir iš to išėjo pištukas. Jiems pasisekė, kad šį sezoną salėje nėra žiūrovų.
– Jau buvęs „Ryto“ direktorius Rolandas Jarutis ne kartą teigė, kad norėtų, jog jūs taptumėte klubo prezidentu.
– Ne nuo R.Jaručio tai priklauso.
– Bet, ar apie tai esate kalbėję?
– Nelieskime šių dalykų.
– Kaip manote, ar sostinėje gali atsirasti naujas klubas, apie kurį vis garsiau kalbama? Gal ten norėtumėte prisidėti?
– Ne nuo manęs tai priklauso. Žinoma, norėčiau, kad tas klubas būtų.
Kai treniravau „Žalgirį“, dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje šalies čempionato finale dažniausiai grumdavomės su Kauno „Atletu“. Kovos būdavo įtemptos, bet galiausiai po dar vieno pralaimėto finalo 1998 metais „Atletas“ subyrėjo.
Tuo metu treniravau ne tik „Žalgirį“, bet ir rinktinę. Tada sakiau: „Blogai, jei subyra antra komanda ir nebeliks sunkių kovų, nes žaidėjai netobulės.“
Man buvo liepta nesikišti ir žiūrėti „Žalgirio“ reikalų.
Bet aš ir dabar garsiai sakau, kad jei subyra antra komanda, šiuo atveju – „Rytas“, ir „Žalgiris“ šalies čempionate nebeturi visaverčio varžovo, yra blogai visiems – ir tam „Žalgiriui“, ir rinktinei.
– Lietuvoje kovo mėnesį dar nebuvo įvestas visuotinis karantinas, o LKL nutraukė sezoną, iškart paskelbdama ir prizininkus pagal rezultatus po pirmenybių 24-ojo turo. Čempionu tapo „Žalgiris“, vicečempionu – „Rytas“, bronzą laimėjo Panevėžio „Lietkabelis“. Ar toks LKL žingsnis nebuvo skubotas?
– Ne. Mes visi labai bijojome to viruso ir labai blogai, kad dabar visiškai nebebijome. Atrodo, kad kol manęs nepalietė, viskas taip ir praeis pro šoną. Bet taip nėra. Turime būti atsakingesni, nes susiduriame su nežinia. Dabar jau atsirado vakcina ir matyti šviesa tunelio gale. Bet vis dar turime pakentėti.
O ką būtume laimėję, jei būtume tęsę sezoną ir prisidėję prie ligos atvejų ar net mirčių skaičiaus didinimo?
Pamenu, kai baigiantis vasariui „Žalgiris“ Kaune žaidė Eurolygos rungtynes su Milano „Olimpia“ ir susirinko pilna salė. Jau tada sakiau, kad tas rungtynes reikėjo atidėti, nors daug kas pašaipiai juokėsi – net „Olimpia“ treneris Ettore Messina. Buvau teisus, o E.Messina dėl savo žodžių paskui atsiprašė.
– Kaip krepšininkus emociškai veikia tai, kad dabar tenka žaisti salėse be žiūrovų?
– Žinoma, kad veikia. Yra krepšininkų, kurie galbūt labiau mėgsta žaisti treniruočių pobūdžio rungtynes tuščioje salėje.
Bet yra žaidėjų, kurie neužsiveda, nes jiems reikia žmonių. Ir aš pats toks buvau – man geriau, kai salėje daugiau žiūrovų. Visai kitaip jautiesi, kai tyloje viskas girdisi, kai girdi bumbsinti kamuolį, kai nėra aistruolių šūkavimų.
Tačiau dabartinė situacija ne amžina. Tikiuosi.
– Koks jūsų požiūris į agentų valdomas, dėl nuolatinės prekybos žaidėjais taip vadinamas turgines komandas? Tokias, kaip Kėdainių „Nevėžis-Optibet“.
– Kol kas nematau aiškių santykių tarp federacijų ir agentų. Turi būti kažkokie susitarimai, apribojimai, kada gali prieiti prie vaiko, kada negali. Egzistuoja kažkokie ribojimai, bet manau, kad nepakankamai apibrėžti perėjimai iš vieno agento pas kitą. Yra gausybė atvejų, kai vienas agentas nuvilioja kito agento žaidėją.
– Metai po metų niekaip nedingsta žaidėjų lažybų problema. Ar treneriui įmanoma atsekti, kuris krepšininkas dalyvauja lažybose ir pagal tai žaidžia?
– Čia jau klausimas teisėsaugos pareigūnams. Girdėjau gandų apie lažybas. Kalbama, kad Kinijoje lažybos populiarios, bet nei aš dalyvavau, nei manęs kas nors prašė, tad negaliu patvirtinti, kad buvo taip ar kitaip.
Ir Lietuvoje buvo lažybų skandalų, bet niekas nieko neįrodė, tik svaidėsi kaltinimais. Tai – labai slidus dalykas. Kartais gali ir neteisingai apkaltinti.
Kalbant apie lažybas, žinoma, kad pikta. To negali būti! Bet čia jau teisėsaugos institucijos turėtų pasistengti sukontroliuoti, kad to nebūtų.
– Antroji A.Sabonio kadencija LKF prezidento poste pratęsta metams – iki Tokijo olimpinių žaidynių pabaigos. Pagal LKF nuostatus, jis negali būti perrinktas. Ne kartą aiškiai pasakėte, kad šios pareigos jūsų nedomina, tačiau gal matote lyderį, kuris galėtų pakeisti A.Sabonį?
– Būtų labai gerai, jei rastumėte tuos lyderius, tuos kandidatus, kurie ne paskutinę minutę paskelbtų, kad nori pakeisti A.Sabonį ir paklaustumėte jų, koks jų santykis su agentais, kaip jie žiūri į jaunimo sportą, talentų ugdymą, trenerių licencijas, finansavimą ir tada susigaudytume, koks žmogus ateina.
Kai renkame Seimą, kandidatų klausinėjame kelis mėnesius, kodėl negalime ir čia paklausinėti?
O dabar susirinksime paskutinę dieną, 15 minučių skirsime klausimams ir kažką išrinksime.
Tai jūs ir užduokite tokį klausimą, kas rengiasi būti, nes dabar girdėti visokių kalbų.
– Bet yra ir daug užkulisių žaidimų, apie kuriuos ne visada žinome.
– Mūsų krepšinis visą laiką pirmiausia pasižymėjo švarumu. Palyginus su tuo, kokie skandalai drebino kai kurių kitų sporto šakų federacijas, esame išties švarūs.
Žaidimų yra visur. Kiekvienas naujas vadovas susirenka savo komandą, kuria pasitiki. Normalu, kad tos komandos žmonės kalba ir vadovo vardu.
– Kaip manote, ar geriausiu visų laikų krepšininku vadinamas A.Sabonis pateisino viltis būdamas Lietuvos krepšinio veidas?
– Manau, kad jis buvo geras LKF prezidentas. Kas yra prezidentas? Svarbiausia, kaip jis reprezentuoja federaciją, kokias idėjas skleidžia, o visi kiti aplink jį esantys žmonės yra vykdytojai. Vieni atsakingi už viena, kiti – už kita.
– Bet A.Sabonis labiausiai ir sulaukė kritikos dėl to, kad nereprezentuoja Lietuvos krepšinio, kad turėdamas tokį balsą nebandė paprieštarauti FIBA, kad ir dėl krepšinį skaldančių atrankos langų.
– Aš mačiau, kaip jis reprezentavo, nes, kai dirbau rinktinėje, A.Sabonis nuolat važinėjo su mumis.
Visi darome klaidų: ar Kazlauskas, ar Petrauskas, ar Sabonis. Vieni daugiau, kiti mažiau, bet darome. Nėra tinkamesnio kandidato už Sabą, kuris galėtų užsienyje reprezentuoti Lietuvos krepšinį. Vien ką reiškia jo vardas, žinomumas, asmeninės pažintys, kalbų mokėjimas!
Gali diskutuoti dėl kai kurių sprendimų. Tačiau šalia A.Sabonio dar yra komanda, kuri turi atkalbėti nuo tų sprendimų arba paskatinti priimti geresnius. Apie tai vėl galime diskutuoti, ar ta komanda tinkama, ar ne visai tinkama. Bet tai – jau kitas klausimas.
– LKF siūlė naują šalies krepšinio trenerių licencijavimo projektą, kurį rengiant prisidėjote ir jūs. Tačiau šis projektas sulaukė aršaus Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos pasipriešinimo, nes neva nebuvo rimtų argumentų, kodėl jis būtinas. Projektas atidėtas, bet, matyt, vis tiek bus patvirtintas. Kodėl tokia tvarka reikalinga?
– Neprisidedu ir neprisidėjau prie to projekto rengimo, tik LKF Sporto direktorius Ramūnas Butautas paskambino, paklausė mano nuomonės. Aš ją pasakiau. Mačiau tą projektą, pasakiau, kas, mano nuomone, netinka, kas tinka. Tai buvo tik konsultacija.
– O kokia ta jūsų nuomonė dėl šio projekto?
– Kai apklausite kandidatus į LKF prezidentus, tada ir pasakysiu jums savo nuomonę. Nes kitaip tie kandidatai pradės kalbėti mano žodžiais, o tai jau būtų negražu.
– Kiek dabar esate susijęs su LKF?
– Dabar labai mažai. Per šventes pasiskambiname, pasveikiname vienas kitą.
– Esate vadinamas legenda, „Žalgirio“ arenos palubėse pernai pavasarį iškilo žaliai balti marškinėliai su jūsų pavarde. Kaip į tai reaguojate?
– Legenda aš dar nesijaučiu, nes kol kas esu gyvas.
Buvo momentas, kai jaučiausi persisotinęs krepšiniu ir žiūrėjau labai mažai rungtynių. Dabar jau pasižiūriu, kartais – ir daugiau. Eurolygą beveik visą, kiek rodo. Pasižiūriu „Rytą“, jau ir dėl „Lietkabelio“ nervinausi.
Daugiausia žiūriu Lietuvos klubų rungtynes Europos turnyruose ir pajėgiausių šalies komandų tarpusavio kovas.
Ir anūkams duodu pamokų, nes vyresnieji Emilija ir Benediktas pradėjo lankyti krepšinio treniruotes. Tačiau, kai patariu, kad darytų taip ar kitaip, jie sako: „Atsirado čia treneris.“
