Pergalės prieš Atėnų „Panathinaikos“ (81:69), Vitorijos „Baskonia“ (92:73), Stambulo „Fenerbahce“ (99:62), Miuncheno „Bayern“ (74:73) ir Berlyno ALBA (74:71) kauniečiams ir vėl leido grįžti į geriausių ekipų aštuonetą.
Su 10 pergalių ir 7 pralaimėjimais Kauno klubas metus baigė būdamas 6-oje Eurolygos turnyrinės lentelės vietoje.
38-erių austro treniruojamas „Žalgiris“ dabar kėsinasi ir į Šarūno Jasikevičiaus rekordą – šešių pergalingų rungtynių seriją, kurią kauniečiai pasiekė 2018-2019 m. sezono pabaigoje. Tada kauniečiai fantastiškai įšoko į Eurolygos atkrintamųjų traukinį, o pergalinga jų serija Europoje buvo vadinama stebuklu.
M.Schilleriui ir kompanijai iki šešių pergalių paeiliui tereikia laimėti dar vienerias rungtynes. Sausio 8-ąją į Kauną atvyksta juodą etapą išgyvenanti Rimo Kurtinaičio „Chimki“, kuri Eurolygoje pralaimėjo 9 rungtynes iš eilės, tad „Žalgirio“ sirgaliai gali tikėtis dar vienos Naujųjų metų dovanos.
Lrytas.lt apžvelgia puikią Kauno ekipos seriją, išskirdamas svarbiausius gerėjančio ekipos žaidimo aspektus.
Po tragiško lapkričio – išvados gynyboje
Tragiškos šešių pralaimėjimų serijos metu, kurią „Žalgiris“ pradėjo lapkričio 6-ąją, kauniečiai praleisdavo vidutiniškai po 86,5 taško per rungtynes. Tuo metu tai buvo vienas prasčiausių rodiklių visoje Eurolygoje.
Monotoniška ir nekeičiama „Žalgirio“ gynyba tapo lengvai įkandama Eurolygos grandams, kurie vertė taškus tiek tolimais metimais, tiek atakomis iš po krepšio.
Gruodžio 4-ąją „Žalgiris“ namuose nusileido Šaro vadovaujamai „Barcelona“ ekipai (62:73), taip fiksuodamas šešerių pralaimėjimų iš eilės atkarpą.
Lapkričio mėnesį patirtos duobės metu kauniečių gynyba nesikeitė.
M.Schilleris naudojo įprastą strategiją, kai neleisdavo varžovams veržtis į baudos aikštelės vidurį, stengdamasis juos nukreipti į aikštės šonus.
Vis dėlto ši gynybos sistema, kuri dažnai naudojama Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje, tapo absoliučiai neveiksminga.
Laimei, M.Schilleris padarė išvadas.
Gruodžio 11-ąją „Žalgiris“ į Atėnus išvyko kitoks. Kauniečių gynėjai nebesirenka aklai kreipti varžovą tik į vieną pusę, maža to, įvertina atskiro žaidėjo galimybes ir taip pritaiko specifinę gynybą. Būtent atskirų varžovų analizė ir leido pasiekti geresnių rezultatų gynyboje.
Jei krepšininkas nėra puikus metikas, tuomet nuo jo atsitraukiama, paliekama daugiau erdvės prie tritaškio.
Aukštaūgiai suteikia daugiau pagalbos baudos aikštelėje, dar ankstyvoje galimo prasiveržimo stadijoje, taip uždarydami bet kokius kelius krepšinio link.
Pagerėjusiai gynybai įtakos turėjo ir Nigelo Hayeso žaidimas trečioje pozicijoje.
Kai Steve‘as Vasturia dėl traumos iškrito iš rikiuotės, jo vietą starto sudėtyje užėmė Artūras Milaknis. Tačiau daugiau laiko lengvojo krašto puolėjo pozicijoje vis dėlto praleidžia minėtas N.Hayesas, kuris kauniečių gynybai suteikia tiek ūgio, tiek fizinės jėgos.
„Žalgirio“ gynyba tapo kur kas agresyvesnė, o geresnė komunikacija ir aukštaūgių pagalba užkamšė skyles baudos aikštelėje.
„Vieta turnyrinėje lentelėje yra gera. Kol kas sezonas primena amerikietiškuosius kalnelius, su puikiu startu, vėliau skyle viduryje ir pozityvia pabaiga. Mūsų vyrai patobulėjo gynyboje, antroje pirmojo rato pusėje labai pagerinome darbą savo aikštės pusėje. Kol kas sezonas yra įdomus, kupinas iššūkių ir smagus“, – pirmąją dalį apibūdino M.Schilleris.
Per pergalingą penkerių rungtynių seriją „Žalgiris“ praleidžia tik po 69,6 taško. Tai – geriausias rezultatas Eurolygoje, jei skaičiuosime pastaruosius penkis mačus.
Toliašaudė artilerija
„Žalgiris“ – taikliausiai tritaškius metanti Eurolygos komanda. M.Schillerio auklėtiniai per rungtynes išmeta 20,8 tolimo metimo, iš kurių tikslą pasiekia 8,8 šūviai. Tai – 43,7 proc. taiklumas.
„Žalgirio“ taiklumas ypač išaugo pergalingos serijos metu. Kauniečiai per penkerias rungtynes išmetė 106 tritaškius, o tikslą pasiekė 54,7 proc. metimų – 58.
Kauno klube tolimus metimus meta praktiškai visi. Nedvejoja ne tik Paulius Jankūnas ar Augustine‘as Rubitas, bet ir „centras“ Joffrey Lauvergne‘as.
Kauniečiai dažnai renkasi atakuoti iš toli dar ankstyvoje atakos stadijoje, maža to, galime pamatyti ir tritaškių lietų greitajame puolime. Tokį sprendimą dažniausiai priima A.Milaknis ir Lukas Lekavičius.
Tai puikiai atspindi M.Schillerio žaidimo filosofiją, kai siekiama pasinaudoti menkiausia galimybe mesti tolimą metimą. Be to, austras remiasi NBA lygos trenerių metodika: geriau renkasi metimą iš po krepšio arba nuo tritaškio linijos, nei bando laimę atakuojant iš vidutinio nuotolio.
Jei tritaškiai krenta – „Žalgiris“ laimi. Reikia tikėtis, kad kauniečiai netaps per daug priklausomi nuo šio žaidimo komponento.
Užmiršto P.Jankūno indėlis
„Žalgirio“ kapitonas P.Jankūnas demonstruoja puikią formą, kurios sirgaliai nematė pastaruosius kelerius metus. 36-erių veteranas paskutiniosios serijos metu įmeta po 5,4 taško, atkovoja 5,4 kamuolio ir renka net 12,2 naudingumo balo.
Neįtikėtinas krepšininko sugrįžimas tapo svarbiu „Žalgirio“ sėkmės faktoriumi.
P.Jankūnas pastarosios atkarpos metu pataikė ne tik du tolimus metimus, kas „Žalgiriui“ leidžia išplėsti puolimą, bet ir puikiai darbavosi gynyboje.
Patyrusio žaidėjo pagalba komandos draugams tampa svarbia komandos gynybos ašimi. Maža to, P.Jankūno atkovoti kamuoliai ne tik gynyboje, bet ir puolime verčia iš savo vietų pakilti klubo sirgalius.
Lietuviui pasitikėjimo prideda ir puikus A.Rubito žaidimas.
31-erių amerikietis komandai puolime suteikia vis daugiau spalvų. Aukštaūgis aštriai žaidžia nugara, o vėliau staigiai atlieka prasiveržimo veiksmą, varžovui palikdamas tik vieną variantą – prasižengti.
A.Rubitas užtikrintai atakuoja ir iš vidutinio nuotolio, tad po užtvaros gali ne tik leistis po krepšiu, bet ir atšokti ties baudų metimo linija. Tai varžovams sukelia papildomų rūpesčių.
Sėkmingos kauniečiams atkarpos Eurolygoje metu A.Rubitas pelno 9,2 taško, atkovoja 6 kamuolius ir renka 13,4 naudingumo balo.
M.Schillerio rotacijoje atsiranda vis daugiau žmonių, įnešančių svarų indėlį, o varžovams darosi vis sunkiau, kai vieną žaidėją pakeitęs kitu austras sulaukia tiek pat ar net daugiau naudos.
Lemiamu metu – patikimas lyderis
Marius Grigonis tapo neabejotinu „Žalgirio“ lyderiu, galinčiu imtis iniciatyvos lemiamais rungtynių momentais. Tai jis įrodė mače su „Bayern“, kai aidint finalo sirenai smeigė dvitaškį metimą.
Jei ne 26-erių gynėjo taiklus šūvis, „Žalgirio“ sėkminga serija būtų nutrūkusi. Maža to, Kauno ekipa seniai nebuvo taip priklausoma nuo vieno krepšininko žaidimo.
Apie M.Grigonį vis garsiau kalbama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Krepšininkas per rungtynes pelno po 14,9 taško (54,1 proc. dvit., 50,7 proc. trit., 98,1 proc. baudų), atkovoja 2,5 kamuolio, atlieka 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir renka 15,9 naudingumo balo.
Negana to, M.Grigonis yra ne tik „Žalgirio“ lyderis puolime: jis vis garsiau kalba ir komandos rūbinėje, o jo emocijų ir užsidegimo niekada netrūksta.
„Treneris buvo nustatęs mini tikslą – iškovoti 9 pergales, o mes turime 10. Tikrai buvo ir daugiau rungtynių, kurias galėjome laimėti. Pabaigus pirmą ratą su 12 pergalių būtų buvę labai gerai. Bet smagu ir taip, kaip yra“, – po paskutinio 2020-ųjų mačo kalbėjo M.Grigonis.
„Žalgiris“ – gerame kelyje, tačiau iki Eurolygos reguliariojo sezono finišo dar lieka 17 rungtynių, nuo kurių ir priklausys, ar kauniečiams pavyks žengti į atkrintamąsias varžybas.
