„Žalgirio“ vadovas P. Motiejūnas atsakė, ar dėl vėluojančių atlyginimų reikia laukti išvykstančių krepšininkų

„Tai yra normali užsienio praktika, todėl paprašius Seimo nariams pateikėme aiškų mūsų vaizdą. Niekas nesirengė lipti ir nelips per galvas. Tiesiog pasakėme apie realią krepšinio, tiek ir klubų situaciją. Bet tik kad jokių sprendimų kol kas nėra“, – ramiai ir apgalvotai kalbėjo Kauno „Žalgirio“ klubo vadovas Paulius Motiejūnas.

Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno „Žalgirio“ ekipa.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ ekipa.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ ekipa.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ ekipa.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>G.Šiupario nuotr.
Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas nemano, kad klubą paliks žaidėjai.<br>G.Šiupario nuotr.

Lrytas.lt

Mar 3, 2021, 8:05 PM, atnaujinta Mar 4, 2021, 7:35 AM

Trečiadienį tiek jis, tiek ir Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas su LKL prezidentu Remigijumi Milašiumi dalyvavo nuotoliniame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame pranešė, kad klubas vėluoja mokėti atlyginimus savo žaidėjams. Pasak klubo vadovo, finansinė situacija šiuo metu prasta.

„Negauname pajamų iš bilietų. Rėmėjų parama taip pat mažėja, nes pas visus mažėja pelnai, bandome jų neprarasti, tai kažkiek sekasi. Iš esmės, situacija tokia, kad vėluojame su atlyginimais žaidėjams.

Jeigu negausime kompensacijų, tai taip ir bus, kad skolos vilksis bei galvosime, kaip jas grąžinti iš ateities sezonų.

Situacija yra tikrai liūdna. Neprašytume kompensacijų, jeigu būtų žiūrovių, bet dabar nėra meškerės, su kuria galėtume uždirbti pinigus. Todėl ir prašome pagalbos. Ačiū, kad išklausote“, – posėdyje kalbėjo P.Motiejūnas.

Praėjusių metų rudenį „Žalgirio“ vadovas teigė, kad planuojama iš bilietų surinkti apie 2,6 mln. eurų. Tačiau dėl antrosios koronaviruso pandemijos bangos į areną Eurolygos kovoms buvo susirinkę sirgaliai vos tris kartus – su Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Valencia“ komandomis buvo leista ateiti 5 tūkst. sirgaliams, o su Madrido „Real“ – vos 260.

LKL vadovas Remigijus Milašius pateikė skaičius, kad dėl pandemijos lyga ir 10 klubų patyrė apie 13 mln. eurų nuostolių.

„Vien „Žalgiris“ neteko apie 6 mln., o jis yra mūsų flagmanas, kuris garsina visą šalį Europoje“, – pirštu į „Žalgirį“ bedė LKL vadovas.

Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas antrinio, kad 135 narius turinti organizacija prarado net 14,7 mln. eurų.

Sezono pradžioje „Žalgirio“ vadovas P.Motiejūnas kalbėjo, kad „Žalgirio“ biudžetas šį sezoną sieks 9,7 mln. eurų, iš kurių žaidėjams skirta 7,2 mln. eurų.

– Ar be galimybių gauti paramą iš valstybės yra variantų, kad prie finansinės pagalbos prisidėtų ir Eurolyga?, lrytas.lt paklausė P.Motiejūno.

– Tikrai ne. Ši organizacija neturi pinigų pagalbai klubams. Ir jie nenumato tokios veiklos.

– Kokia pagalbos suma iš valstybės „Žalgiris“ būtų patenkintas?

– Žinote, mes nesikėsiname į jokią sumą. Kalbėjome tik apie situaciją ir apie tai, kad esant galimybėms norėtume būti tarp organizacijų, kurios įvardijamos kaip nukentėjusios nuo COVID-19.

Aš neįsivaizduoju kokia suma yra priimtina, bet kaip supratau, vargu ar galima tikėtis kažkokios pagalbos, nes norinčių daugiau nei yra pagalbos. Juk negalima tikėtis to, ko nelabai ir yra. 

– Ar gali atsitikti taip, kad „Žalgirį“ baigiantis sezonui dėl neišmokėtų algų paliks vienas ar kitas krepšininkas?

– Tikrai to nebus. Vyrai puikiai supranta situaciją, mato kas darosi. Jie žaidžia, kovoja, siekia pergalių ir nekalba apie pinigus. Juolab, apie išvykimą.

Krepšininkai žino, jog su jais galiausiai bus atsiskaityta – mes baigsime sezoną su esama ekipa ir žaidėjai gaus savo algas. Vėliau, bet gaus.

– Buvo pasakyta, kad klubas dabar naudoja turimus pinigus, kuriuos užsidirbo praėjusiuose sezonuose. Kiek to rezervo yra?

– Noriu aiškiai pasakyti, kad mes užbaigsime sezoną iš turimų savo lėšų. Ieškosime visų galimybių, kad taip būtų. Tačiau po sezono mes turėsime galvoti, kaip atsiskaityti galutinai su žaidėjais, dengti skolas, svarstyti, koks bus kitas sezonas.

Po pasitarimo Seimo ekonomikos komitete, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis tik konstatavo, kad patvirtiname Seimo biudžete papildomų subsidijų paramai sportui nėra.

„Biudžete paskirstyta 230 mln., o priemonių jau dabar yra už maždaug 350 mln. Nežinau, kaip dar tiek papildomi milijonai gali atsirasti“, – teigė V.Jurgutis.

Ne ką linksmai kalbėjo ir Finansų viceministras Gediminas Norkūnas bei Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas – valdininkų nuomone, papildomų lėšų tikėtis vargu ar galima.

Artėjant Kauno „Žalgirio“ startui Eurolygoje, 2020-ųjų rugsėjį buvo surengta kasmetinė spaudos konferencija, kurioje klubo direktorius P.Motiejūnas tradiciškai apžvelgė praėjusio sezono rezultatus, pristatė 2020–2021 m. sezono planus bei biudžetą.

Kalbant apie praėjusį sezoną, didžiulę įtaką klubo veiklai padarė ir kitus Europos klubus paveikusi COVID-19 pandemija, dėl kurios anksčiau laiko buvo sustabdytas krepšinio sezonas. Toks sezono likimas gerokai pakoregavo ir skaičius finansinėje klubo ataskaitoje.

Anksčiau laiko nutrauktame krepšinio sezone Lietuvos čempionai planavo surinkti 10,6 mln. eurų biudžetą, tačiau dėl pandemijos ženkliai sumažėjus lėšoms, gautoms iš rėmėjų ir reklamos paslaugų, biudžetas siekė 8,8 mln. eurų. Taip pat, dėl COVID-19 klubas prarado 0,8 mln. eurų dėl pinigų grąžinimo ir kompensacijų klientams už neįvykusias 2019–2020 m. sezono rungtynes.

Atšaukus sezoną, praėjusių metų „Žalgirio“ abonementų savininkai turėjo galimybę gauti 25 proc. jų sumokėtos abonemento sumos kompensaciją, arba pasilikti ją kaip kreditą 2020–2021 metų sezonui. 19 proc. abonementų savininkų pinigus susigrąžino, 57 proc. sumą pasiliko kaip kreditą naujam sezonui, o 24 proc. tuo nepasinaudodami prisidėjo prie komandos biudžeto.

Tiesa, nors klubui ir nepavyko surinkti planuoto biudžeto, dėl netrūkusio sezono sumažėjo ir komandos išlaidos. Vietoje planuotų 11,9 mln. eurų išlaidų, jos siekė 9,6 mln. eurų. 1,6 mln. eurų mažiau buvo išleista žaidėjų ir trenerių atlyginimams, o komandos ir administracijos išlaidoms pavyko sutaupyti 0,7 mln. eurų.

Jau prasidėjusiame 2020–2021 metų sezone Kauno komandos biudžetas sieks 9,7 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, didžiausia dalis 7,2 mln. eurų teks žaidėjų ir trenerių atlyginimams.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.