Tikroji Lietuvos krepšinio finansinė padėtis: kur jau vėluoja atlyginimai, o kas suvaldė pandemijos iššūkius

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius teigė, kad stipriausioje šalies krepšinio lygoje rungtyniaujantys klubai kartu patyrė nuostolius, kurie siekia per 13 milijonų eurų.

Viruso pasekmių sukeltas puliuojantis skaudulys atsiliepė ir krepšininkų piniginėms – ne viena LKL rungtyniaujanti ekipa susidūrė su problemomis išmokant žaidėjams atlyginimus.

Į sunkią bėdą patekusias ekipas gelbėja ne tik vietos savivaldybių parama.

Kovo pradžioje vykusiame Seimo ekonomikos komiteto posėdyje apie sunkmetį Lietuvos krepšinyje kartu su R.Milašiumi atviravo ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas bei Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

Portalas lrytas.lt pakalbino visų 10 LKL rungtyniaujančių klubų atstovus bei dalinasi informacija apie COVID-19 smūgius ir jo pasekmes kiekvienoje iš ekipų.

Saulės miesto komandos direktorius Mindaugas Žukauskas portalui lrytas.lt patikino, kad komandoje atlyginimai nevėluoja, tačiau pandemija gerokai sujaukė ekipos kasdienybę.

„Žaidimas be žiūrovų duoda per smegenis. Komanda pripratusi rungtyniauti triukšmingoje aplinkoje, o dabar atrodo, kad visi mačai yra draugiški. Manau, kad tai stipriai veikia žaidėjus“, – pasakojo M.Žukauskas.

Tiesa, vienas komandos vadovų patikino, kad klubas kol kas tvarkosi neblogai, mat dar prieš sezono pradžią nesitikėjo, kad pandemija pasitrauks taip greitai.

„Prieš sezoną krepšininkų rinka nebuvo pigesnė, o žaidėjų nei pamažėjo, nei padaugėjo. Komandų Lietuvoje taip pat nesumažėjo, tad tos kainos liko panašios. Jei mes būtume siūlę mažiau, žaidėjai galėjo lengvai pasirinkti kitą klubą“, – vasaros pabaigą prisiminė „Šiaulių“ sporto direktorius.

Visgi pandemija sukėlė nemažai rūpesčių, apie kuriuos klubas anksčiau net nebuvo susimąstęs.

„Kiekvieną savaitę žaidėjus reikia tikrinti, ar neserga koronavirusu. Perkame testus, važinėjame, tai yra papildoma finansinė našta klubui. Žinoma, tai apsaugo nuo besimptomių atvejų, kurių mūsų klube buvo tik vienas.

Be to, mes neturime savo treniruoklių salės, todėl buvome sudarę sutartį su sporto klubu. Deja, bet rudenį jie užsidarė, todėl mes taip pat likome be treniruoklių. Bandome sportuoti salėje su savo kūno svoriu, tačiau akivaizdu, kad rezultatas ne tas“, – pasakojo M.Žukauskas.

Į atkrintamųjų varžybų duris besibeldžiančiai Kėdainių „Nevėžio“ ekipai didžiausią smūgį pandemija sudavė ištuštėjumisiomis namų arenos tribūnomis. Portalo lrytas.lt kalbintas Kėdainių klubo sporto direktorius Virginijus Bulotas teigė, kad esant žiūrovų palaikymui ekipai būtų kur kas lengviau siekti pergalių bei tai padėtų „Nevėžiui“ finansiniu aspektu.

„Suprantama, kad didžiausias iššūkis šiuo pandeminiu laikotarpiu yra žiūrovai – pilnesnės tribūnos tikrai labiau padėtų komandai“, – kalbėjo V.Bulotas.

Vis dėlto net ir pandemijos gniaužtams uždėjus apynasrį, Kėdainių ekipa laiku atsiskaito su komandos krepšininkais bei rimtų neplanuotų finansinių dūrių nepajuto.

„Taip“, – trumpai, paklaustas apie laiku žaidėjams išmokomus atlyginimus, atsakė „Nevėžio“ klubo vadovas.

Papildomų problemų Lietuvos centre žaidžiančiai ekipai nesukelia ir pagal LKL reglamentą reikalingas dažnas žaidėjų testavimas.

Pasak V.Buloto, praktiškai visa „Nevėžio“ komanda jau yra persirgusi COVID-19, todėl dabar pagrindiniai Kėdainių klubo rūpesčiai yra aikštėje, o ne už jos ribų.

„90 proc. mūsų komandos yra prasirgusios koronavirusu, turi antikūnius, todėl su didelėmis bėdomis atliekant testus nesusiduriame“, – teigė V.Bulotas.

„Situacija yra gana sunki. Virusas stipriai pakenkė visiems klubas ir šioje situacijoje mes nebūsime išskirtiniai. Svarbiausi dalykai yra savivaldybės bei rėmėjų parama bei žiūrovai.

Mūsų klubas patyrė nuostolių visose šiose srityse. Kas liečia finansavimą – jis sumažėjo ne tik krepšiniui, bet ir apskritai visam Alytaus sportui. Žiūrovų nėra, o su rėmėjais išvis sunku“, – Alytaus „Dzūkijos“ klubo padėtį kovoje su koronaviruso apibūdino vienas iš klubo vadovų Tomas Pačėsas.

Dzūkijos ekipa susidūrė su rimtu finansiniu iššūkiu, o apie Alytaus komandą užklupusias problemas prakalbo ir LKL prezidentas Remigijus Milašius, kuris suteikė paskolą į bėdą patekusiai ekipai.

„Klubui buvo problema. Jie kreipėsi ir aš asmeniškai nurodžiau. Nesu biurokratas. Sugebu surinkti pinigus ir matyti, kas darosi klubuose. Tai – ne pirmas klubas. Priėmiau sprendimą – pinigai su procentais balandžio mėnesį bus grąžinti. Klubui reikia padėti. Ar tie pinigai grįš? Pasitikiu“, – apie šią problemą kalbėjo R.Milašius.

Pasak T.Pačėso, „Dzūkija“ taip pat ieško išeities per kitus kompensacijas galinčius suteikti šaltinius bei patvirtino, kad šiuo metu ne visi žaidėjai gauna atlyginimus.

„Bandysime gauti papildomus finansavimo šaltinius bei pasinaudoti kompensaciniais mechanizmais. Daug dirbame, ieškome variantų, tačiau rankų nenuleidžiame.

Ankstesniais sezonais „Dzūkijos“ klubas laikėsi visų susitarimų ir išmokėdavo atlyginimus iki sezono pabaigos bei nepalikdavo skolų – tikiuosi, kad šiemet bus taip pat.

Taip, kai kuriems žaidėjams šiuo metu atlyginimai vėluoja, tačiau jie supranta, kad situacija yra sudėtinga“, – samprotavo T.Pačėsas.

Ne vienerius metus Klaipėdos krepšinio gerbėjus savo žaidimu džiuginę „Neptūno“ krepšininkai šiame sezone išgyvena labai sunkų laikotarpį. Uostamiesčio ekipa yra iškovojusi vos aštuonias pergales ir balansuoja ties atkrintamųjų varžybų riba.

Dėl COVID-19 pandemijos stipriai diržus susivežusi „Neptūno“ komanda sezoną pradėjo su kur kas mažesniu biudžetu.

Permainų vėjai papūtė ir klubo administracijoje – kovo pradžioje iš ekipos pasitraukė ir trejus metus iš eilės direktoriaus pareigas užėmęs Vilius Sukonas.

Šiuo metu laikinai pareigas einančiu direktoriumi tapęs Dainius Vaitelis portalui lrytas.lt teigė, kad „Neptūną“ sezono pradžioje iš pusiausvyros išmušė lyg iš gausybės rago pasipylę koronaviruso atvejai. Klaipėdiečiai taip pat susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis.

„Tiek ir iš finansinės, tiek ir iš krepšinio pusės – buvo ir yra sunku. Pas mums pirmuosius pasipylė pirmieji teigiami koronaviruso testai. Pradžioje – jaunimo, o vėliau ir pagrindinėje komandoje.

Finansinė padėtis yra labai sunki. Žiūrovai negali eiti į arenas, į mus atsargiai pradėjo žiūrėti rėmėjai dėl visų įsipareigojimų. Žinoma, galime suprasti ir juos – dabar niekam nėra lengva, tad tokie dalykai.

Labai trūksta žiūrovų. Su jais būtų lengviau tiek emociškai, tiek ir finansiniu klausimu, nes labai kenčiame dėl negalėjimo parduoti bilietus“, – kalbėjo laikinai pareigas einantis Klaipėdos klubo direktorius.

D.Vaitelis taip pat pridūrė, kad šiuo metu „Neptūno“ komandoje atlyginimai vėluoja keletą mėnesių, tačiau tikisi, kad šią problemą pavyks išspręsti netrukus.

„Šiuo metu atlyginimai vėluoja apie du mėnesius, tačiau tikiuosi, kad ši problema kuo greičiau išsispręs su miesto pagalba“, – kalbėjo D.Vaitelis.

Prienų „Cbet“ klubas pastaraisiais mėnesiais išgyveno permainas. Ekipa atsisveikino su amerikiečiu Marquisu Wrightu, kuris pažeidė vidines komandos taisykles. Be to, komandoje jau nebėra ir vos tris mačus spėjusio sužaisti kito amerikiečio Demetriuso Treadwello.

„Neslėpsiu, šiame tikrai iššūkių kupiname sezone, pas mus kažkiek vėlavo atlyginimai, nors šiuo metu situacija stabilizavosi ir esame jau paviję mokėjimų grafiką“, – pasakoja komandos vadovas Erikas Kirvelaitis.

Prienų kluba niekada nesišvaistė dideliais pinigais, todėl prieš sezoną laikėsi savo trajektorijos ir planavo kiekvieną išlaidą. Vis dėlto pandemija paveikė dalį ekipos rėmėjų, kurie nusprendė nutraukti bendradarbiavimą.

„Prieš šį sezoną planuoti kažką pozityvaus buvo sudėtinga, nes visiškai nebuvo aišku, kokia situacija bus dėl žiūrovų: ar pardavinėti atskirus bilietus, ar pardavinėti abonementus, kuriuos, kaip parodė laikas, teko gražinti. Aišku, visada norisi tikėtis geriausio, tačiau tokiame sezone tai daryti yra tikrai sunku. Bilietai ar abonementai yra vienas iš nedaugelio organinių pajamų šaltinių klubui, kurių jau nebesurinksime. Negana to, nemaža dalis komandos rėmėjų taip pat patyrė ganėtinai juntamus finansinius nuostolius dėl ko stipriai sumažėjo jų parama klubui arba išvis nutrūko“, – sakė E.Kirvelaitis.

Nuolatinis komandos narių testavimas Prienų klubui didesnių problemų nesukėlė, mat jie pasinaudojo vietinės ligoninės paslaugomis.

„Patys testavimai jau yra tapę norma ir tiesiog rutina – tai yra privaloma ir tu turi su tuo susitaikyti. Prieš LKL padarant koronaviruso testavimus privalomus kiekvieną savaitę, mes ir patys, siekdami išvengti galimų koronaviruso pasekmių, gan reguliariai testuodavomės Prienų ligoninėje, kuriems esame be galo dėkingi už bendradarbiavimą, todėl mums tai nebuvo jokia staigmena. Visgi akivaizdu, kad testavimai reikalauja papildomų išlaidų, kurių įprastai nebūtų“, – kalbėjo klubo vadovas.

Pasvalio ekipos vadovas Arūnas Burkevičius viliasi, kad Vyriausybės žodžiai ir dėmesys neliks tik tuščiais pažadais, mat kitaip nesuprastų, kodėl dalis valdančiųjų siūlo 2022 m. skelbti krepšinio metais, kai valdžia šiam sportui nesiruošia padėti.

„Jei Vyriausybės pažadai tik ir liks pažadais, tai koks tikslas 2022-uosius skelbti krepšinio metais?“, – klausia A.Burkevičius.

Tiesa, „Pieno žvaigždžių“ vadovas didelės tragedijos dėl pandemijos nepajuto.

„Pas mus didelių problemų nėra, žinoma, pandemija veikia tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Jei Vyriausybė sugebėtų kažkuo padėti, iš jų pusės būtų labai gražu. Kitiems, kuriems tos pagalbos tiek nereikėjo, šlavė, sėmė milijonais“, – teigė A.Burkevičius, atkreipdamas dėmesį į įmones, kurios pirmojo karantino metu puolė naudotis valstybės parama.

Pasvalyje žaidėjams atlyginimai mokami pagal grafiką, tačiau A.Burkevičius įspėja, kad sezono pabaigoje gali iškilti bėdų.

„Kol kas dar mokame žaidėjams atlyginimus pagal grafiką, bet jei kažkurioms įmonėms bus sunkiau, paskutinį mėnesį galime strigti“, – baiminasi vadovas.

Anot A.Burkevičiaus, didžiausia problema – nuolatinis krepšininkų testavimas, kuris sukelia papildomų problemų.

„Testų kaina nėra didelė, bet reikia važinėti kiekvieną savaitę, prieš kiekvienas rungtynes, nesvarbu, ar jautiesi gerai, vis tiek reikia vykti.

Bėda ta, kad Pasvalyje nėra laboratorijos, todėl pradžioje važinėdavome į Vilnių, dabar vykstame į Panevėžį. Tai reikalauja tiek papildomų išlaidų, tiek laiko. Mes galime pasirinkti tik dieną, kurią atvyksime, o konkreti valanda priklauso nuo klinikos“, – sunkumus vardijo Pasvalio ekipos vadovas.

„Lietkabelio“ ekipos direktorius Martynas Purlys teigia, kad ekipa išlaikė teigiamą trajektoriją, nors ir patyrė nuostolių, susijusių praėjusio sezono pabaiga bei pajamomis iš bilietų. Nepaisant to, M.Purlys pasigenda didesnės valstybės pagalbos sporto klubams, pabrėždamas, kad ateityje tai gali turėti skaudžių pasekmių.

„Atlyginimų žaidėjams ir treneriams mokėti nevėluojame, tačiau jaučiame pandemijos poveikį. Šios savaitės susitikime su Vyriausybės atstovais išsakėme savo poziciją, kad kitos Europos valstybės sportui padeda daugiau nei Lietuva.

Manau, kad Lietuva, būdama krepšinio šalimi, turėtų skirti didesnį dėmesį šiam sportui. Laiku neištiesus pagalbos rankos, pasekmės klubams gali būti labai didelės. Vėliau gali prireikti 3-4 metų, kad susigrąžintume tai, ką prarasime šiuo metu. Klubai nebebus tokie pajėgūs, žaidėjai išvyks rungtyniauti į užsienį. Sugriauti galima labai greitai, o viską atstatyti reikės laiko“, – mano „Lietkabelio“ direktorius.

Klubas šiuo metu rikiuojasi ketvirtoje LKL vietoje ir tęsia kovą dėl aukštesnių pozicijų reguliariajame sezone. „Lietkabelio“ biudžetas yra trečias pagal dydį lygoje, tačiau M.Purlys teigia, kad komandai teko suveržti diržus.

„Taupome visur, kur tik yra įmanoma, nes žinome, kad kitaip negalėtume išgyventi. Vieni rėmėjai pasakė, kad po naujų metų nebegalės padėti, kiti išdėstė pinigų sumas ilgesniam laikotarpiui, kurie taip pat kelia tam tikrų keblumų.

Reikia pabrėžti, kad parama nėra privaloma, pagal sutartį, paramos davėjas bet kada gali jos atsisakyti, tai yra labai slidus klausimas.

Vis dėlto manau, kad šitą sezoną mes dar kažkaip pabaigsime, liko trys mėnesiai. Bet dėl kito sezono gali būti labai blogai, jei nebus pagalbos. Kris komandų lygis, neturėsime pasiekimų tarptautiniame lygmenyje, nukentės šio sporto prestižas“, – kalbėjo M.Purlys.

„Juventus“ klubas demonstruoja puikų žaidimą, o tai galėjo lemti ir puikus ekipos vadovų darbas prieš sezoną. Anot klubo direktoriaus Eimanto Skersio, komanda puikiai apskaičiavo ir susiplanavo išlaidas, tad dabar didelių problemų neturi.

„Kažkokių nukrypimų nuo normų nėra, rėmėjai įsipareigojimus vykdo, savivaldybė irgi patvirtino paramą, tad kol kas atlyginimai nevėluoja, viskas sumokėta, didesnių problemų neturime“, – pasakojo E.Skersis.

„Juventus“ klubas, priešingai nei „Žalgiris“, dar prieš sezoną numatė, kad pandemija neleis į arenas atvykti sirgaliams, tad būsimų pajamų už bilietus į bendrą ekipos katilą neįtraukė.

„Neabejojome, kad žiūrovų nebus, tad į tą sritį per daug nesifokusavome, žinojome, kad iš bilietų pardavimų neuždirbsime. Neturime kažkokių didelių problemų, žinoma, jei pandemijos nebūtų, manau, kad „Juventus“ biudžetas būtų gerokai didesnis.

Mes Utenoje visą gyvenimą taupome, todėl sakyti, kad šį sezoną kažkaip išskirtinai taupome, manau, negalime. Jei neskaičiuotume ir netaupytume, mums seniai būtų „viso gero“, – kalbėjo E.Skersis.

Maža to, „Juventus“ vienas vadovų išskyrė ir valdžios pagalbą, kuri padėjo klubui sutaupyti dalį pinigų.

„Vyriausybė mums tikrai padėjo. Gavome ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, ir mokėjimus atidėjo. Be to, dalį 2019 m. GPM mums kompensavo, gavome ir tam tikras išmokas darbuotojų atlyginimams, todėl labai skųstis negalime.

Žinoma, mes lygiai taip pat, kaip ir kiti klubai, užpildėme prašymus su nuostoliais, kuriuos patyrėme, bet čia jau bus valdžios sprendimas – kompensuoti ar ne“, – kalbėjo didelių lūkesčių nepuoselėjantis E.Skersis.

Nuo COVID-19 finansinį smūgį patyrė ir šalies vicečempionė Vilniaus „Ryto“ ekipa.

Sostinės klubo direktorius Justas Jankauskas teigia, kad pagrindinė sostinės klubo problema – iš neparduotų bilietų nesurinktos reikiamos pajamos. Finansinių sunkumų „Rytas“ sulaukia ne tik dėl bilietų pardavimo, bet ir dėl kassavaitinio testavimo.

„Pandemija paveikė visus šio sektoriaus dalyvius, o labiausiai iš negautų pajamų pusės. Didžiausią negautų pajamų dalį sudaro bilietų pardavimai į rungtynes. Bandome ieškoti būdų padengti šią dalį, tačiau tai padaryti sudėtinga, visiems šis laikotarpis sunkus.

Pandemijos metu pagrindinis iššūkis yra žaidimas tuščioje arenoje be mūsų fanų. Kaip minėjome, tai sukuria finansinius sunkumus, bet tuo pačiu ieškome ir būdų kaip išlaikyti mūsų ištikimiausius sirgalius kuo arčiau komandos.

Bandome jiems parodyti daugiau komandos gyvenimo ir labiau įtraukti juos klubo socialiniuose tinkluose. Taip pat vienas iš didžiausių iššūkių – išlaikyti komandą sveiką, testavimai kas savaitę, kontaktų atsekimas ir reagavimas į kiekvieną situaciją kainuoja ne tik finansų, bet ir daug energijos“, – portalui lrytas.lt teigė J.Jankauskas.

Vis dėlto net ir sunkioje situacijoje atidūręs „Ryto“ klubas stengiasi išlikti prieš sezoną nustatytame finansiniame plane ir laiku atsiskaito su savo žaidėjais.

„Galime pasakyti tai, jog nuo pat krepšinio sezono pradžios stengiamės laikytis nustatyto finansinio plano ir Vilniaus „Ryto“ klube atlyginimai nevėluoja“, – pridūrė sostinės ekipos direktorius.

Vienas iš pirmųjų viešai apie koronaviruso sukeltus smūgius prakalbusių LKL klubų buvo Kauno „Žalgiris“.

Kovo 3 dieną vykusiame nuotoliniame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje Kauno klubo vadovas Paulius Motiejūnas pranešė, kad ekipa vėluoja moėti atlyginimus savo žaidėjams, o ir pati finansinė situacija šiuo metu yra prasta.

„Negauname pajamų iš bilietų. Rėmėjų parama taip pat mažėja, nes pas visus mažėja pelnai, bandome jų neprarasti, tai kažkiek sekasi. Iš esmės, situacija tokia, kad vėluojame su atlyginimais žaidėjams.

Jeigu negausime kompensacijų, tai taip ir bus, kad skolos vilksis bei galvosime, kaip jas grąžinti iš ateities sezonų. Situacija yra tikrai liūdna. Neprašytume kompensacijų, jeigu būtų žiūrovių, bet dabar nėra meškerės, su kuria galėtume uždirbti pinigus. Todėl ir prašome pagalbos“, – nuotoliniame posėdyje kalbėjo P.Motiejūnas.

Praėjusių metų rudenį „Žalgirio“ vadovas teigė, kad planuojama iš bilietų surinkti apie 2,6 mln. eurų. Tačiau dėl antrosios koronaviruso pandemijos bangos į areną Eurolygos kovoms buvo susirinkę sirgaliai vos tris kartus – su Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Valencia“ komandomis buvo leista ateiti 5 tūkst. sirgaliams, o su Madrido „Real“ – vos 260.

Portalo lrytas.lt žurnalistui Modestui Krukauskui P.Motiejūnas teigė, kad dėl šios susidariusios situacijos krepšininkai nežada palikti klubo, o sezoną „Žalgiris“ žada užbaigti iš savo turimų lėšų.

Vis dėlto kitame sezone Lietuvos čempionų laukia nelengva užduotis – dengti susidariusias skolas.

„Vyrai puikiai supranta situaciją, mato kas darosi. Jie žaidžia, kovoja, siekia pergalių ir nekalba apie pinigus. Juolab, apie išvykimą. Krepšininkai žino, jog su jais galiausiai bus atsiskaityta – mes baigsime sezoną su esama ekipa ir žaidėjai gaus savo algas. Vėliau, bet gaus.

Mes užbaigsime sezoną iš turimų savo lėšų. Ieškosime visų galimybių, kad taip būtų. Tačiau po sezono mes turėsime galvoti, kaip atsiskaityti galutinai su žaidėjais, dengti skolas, svarstyti, koks bus kitas sezonas“, – samprotavo P.Motiejūnas.