Eurolygos geografija: išsiveržti iš amerikiečių šešėlio geriausiai pavyksta ne lietuviams, o prancūzų ir serbų krepšininkams

Eurolygos sudėtis pagal krepšininkų kilmę pastaraisiais metais keičiasi nežymiai. Šiek tiek labiau perbraižomas europiečių žemėlapis, bet viena beveik nesikeičia – maždaug trečdalis Eurolygoje rungtyniaujančių krepšininkų buvo išugdyti galingiausioje šio žaidimo valstybėje JAV. Pastaraisiais sezonais jie elitiniame Senojo žemyno turnyre pelno apie du penktadalius taškų.

Šį sezoną bent vienerias Eurolygos rungtynes žaidė 297 krepšininkai. Tarp jų buvo 93 amerikiečiai (31,3 proc.). JAV krepšininkai pelnė 20336 iš 48600 taškų (41,8 proc.).

Šie skaičiai mažai skyrėsi nuo kelių praėjusių sezonų statistikos. 2016-2017 metų sezone amerikiečiai pelnė 41,2 proc. taškų, 2017-2018 metų sezone – 38,6 proc., 2018-2019 metų sezone – 42,9 proc.

Palyginti su praėjusiais trimis baigtais Eurolygos sezonais, JAV krepšininkų absoliutus skaičius padidėjo, bet tik dėl to, kad užpernai nuo 16 iki 18 buvo padidintas Eurolygos komandų skaičius. Tačiau ir tuos tris sezonus amerikiečiai sudarė nuo 29,5 proc. iki 33,2 proc. turnyro žaidėjų.

Praėjusiais sezonais Eurolygos komandos kartais išsiversdavo be JAV krepšininkų. Bet tai nutikdavo labai retai. Pastaroji be JAV krepšininkų žaidusi komanda buvo Kauno „Žalgiris“ (2016-2017 m. sezone).

Šį sezoną visose komandose žaidė bent du JAV krepšininkai, ir net mažiausiai amerikiečių pasikvietusiuose klubuose jie pelnydavo bent penktadalį taškų.

Mažiausiai „amerikietiškos“ buvo „Valencia“ (JAV krepšininkai pelnė 22,4 proc. taškų), Stambulo „Fenerbahçe“ (26,5 proc.), Madrido „Real“ (27 proc.) ir Atėnų „Panathinaikos“ (29,9 proc.) komandos.

Keturiose komandose JAV krepšininkai pelnė daugiau nei pusę taškų. Užjūrio legionieriais labiausiai rėmėsi Milano „Olimpia“ (73,3 proc.), Tel Avivo „Makabi“ (73,1 proc.), Miuncheno „Bayern“ (61,1 proc.) ir Sankt Peterburgo „Zenit“ (51,3 proc.).

Trys iš šių keturių klubų pateko į atkrintamąsias varžybas, o pasikliauti amerikiečiais nusprendę „Bayern“ ir „Zenit“ ketvirtfinalyje žais pirmą kartą.

JAV išugdyti krepšininkai yra daugelio komandų lyderiai, o tarp 20 rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų pateko net 11 amerikiečių.

Vietas pirmajame dešimtuke užėmė Mike‘as Jamesas iš Maskvos CSKA, Jordanas Loydas iš Belgrado „Crvena Zvezda“, Jordanas Mickey iš „Chimki“, Wade‘as Baldwinas iš „Bayern“ ir Shane‘as Larkinas iš Stambulo „Anadolu Efes“.

Šį sezoną Eurolygoje žaidė 13 Lietuvos krepšininkų. Devyni lietuviai vilkėjo „Žalgirio“ aprangą, keturi mūsų šalies krepšininkai atstovavo užsienio klubams.

Lietuvos krepšininkų skaičius truputį svyruoja, bet keičiasi nežymiai. Praėjusį sezoną Eurolygoje žaidė 12 lietuvių, užpraėjusį – 14. Šis skaičius visus šiuolaikinės Eurolygos sezonus buvo dviženklis, o žymiai šoktelėdavo į viršų tais metais, kuriais Eurolygoje žaidė du Lietuvos klubai.

Rekordinis buvo 2013-2014 metų sezonas, kuriame „Žalgiriui“, Vilniaus „Lietuvos rytui“ ir užsienio klubams atstovavo net 31 mūsų šalies krepšinio auklėtinis. Tiesa, tuo metu ir komandų Eurolygoje žaidė daugiau – net 24.

Šį sezoną „Žalgiris“ buvo viena iš dviejų Eurolygos komandų, kurioms vietos krepšinio auklėtiniai pelnė daugiau nei pusę taškų. „Žalgirio“ lietuviai surinko 52,6 proc. taškų.

Pagal vietos žaidėjų indėlį Lietuvos čempionus aplenkė tik Vilerbano ASVEL. Joje žaidžiantys prancūzai pelnė 54,1 proc. taškų.

Skaičiuojant krepšininkų pelnytus taškus, tarp Europos šalių daug metų pirmavo Serbija ir Ispanija. Tačiau dar 2018-2019 metų sezone serbus ir ispanus į šoną nustūmė prancūzai.

Nors užpraeitą sezoną Eurolygoje nežaidė nė vienas Prancūzijos klubas, daugiausiai taškų tarp europiečių jau tada įmetė prancūzai. Šį sezoną prancūzų indėlis Eurolygos komandose vėl buvo žymiausias.

Prancūzijoje išugdyti krepšininkai per visą reguliarųjį sezoną įmetė 3425 taškus. Pagal šį rodiklį nedaug atsiliko Serbijos krepšinio mokykla, kurios auklėtiniai surinko 3295 taškus.

Daugiau nei tūkstantį taškų pelnė Ispanijos (2408), Lietuvos (2348), Graikijos (2213), Vokietijos (1913), Rusijos (1669), Italijos (1266) ir Kroatijos (1098) krepšininkai.

Tarp dešimties šalių, kurių komandos žaidė Eurolygoje, silpniausiai atrodė Turkijos (418 taškų) ir Izraelio (183) krepšinio mokyklos.

Eurolygoje šį sezoną rungtyniavo 27 Europos šalyse išugdyti krepšininkai.

Prancūzijos krepšinio mokyklos vaisiais naudojosi ne vien šios šalies čempionė Vilerbano ASVEL ekipa. Jai per Eurolygos rungtynes atstovavo devyni prancūzai, o kiti devyni Prancūzijos krepšininkai išsibarstė septyniuose užsienio klubuose. Iš viso reguliariajame sezone žaidė 18 prancūzų.

Į sirgalių akiratį dažniausiai patekdavo aštuntąją vietą pagal rezultatyvumą užėmęs Nando De Colo iš Stambulo „Fenerbahçe“, o prie savo komandų pergalių svariai prisidėdavo ir Joffrey Lauvergne'as iš „Žalgirio“, Louis Labeyrie iš „Valencia“, Rodrigue‘as Beaubois bei Adrienas Moermanas iš Stambulo „Anadolu Efes“.

Vilerbano ekipoje buvo neįmanoma nepastebėti vieno aukščiausių Eurolygos žaidėjų Moustaphos Fallio ir šį sezoną ryškiai atsiskleidusio Guerschono Yabusele‘io.

Negalima pamiršti ir veterano Thomas Heurtelio, neradusio bendros kalbos su „Barcelona“ strategu Šarūnu Jasikevičiumi, tad praėjusiose pasaulio pirmenybėse bronzos medalius iškovojusios Prancūzijos rinktinės treneriai ir per olimpines žaidynes neabejotinai turės didelį svarbiuose klubų mūšiuose užgrūdintų krepšininkų pasirinkimą.

Eurolygos reguliariajame sezone rungtyniavo keturi Ispanijos ir trys Rusijos klubai. Suprantama, kad tarp europiečių būtent šių šalių krepšininkų buvo daugiausia. Svarbiausiame žemyno turnyre žaidė 25 rusai ir 21 ispanas.

Rusijos statistiką į viršų pakėlė „Chimki“ klubo problemos. „Chimki“ dar sezono pradžioje dėl sveikatos krizės leido žaisti keliems dublerių komandos krepšininkams, o sezono viduryje iš Pamaskvio klubo išvyko daug užsieniečių, todėl po triuškinamu varžovų volu buvo pakišti jaunesnės kartos Rusijos žaidėjai.

Vis dėlto išties aiškiai matomas buvo tik vienas rusas Aleksejus Švedas, kuris tapo rezultatyviausiu Eurolygos reguliariojo sezono žaidėju. „Chimki“ lyderis per 23 rungtynes pelnė 455 taškus. Nors A.Švedas trečdalį sezono praleido dėl traumos, jis vienas įmetė gerokai daugiau taškų negu visi septyni Sankt Peterburgo „Zenit“ klubo rusai (270 taškų) ir visi šeši Maskvos CSKA klubo rusai (246).

Pozicijas pamažu užleidžiant Madrido „Real“ klubo vyresniajai kartai, mažėja Ispanijos krepšininkų indėlis. Šį sezoną Ispanijos krepšinio garbę geriausiai gynė juodkalniečių kilmės Nikola Mirotičius (šis puolėjas į Ispaniją atvyko labai jaunas ir buvo išugdytas Madrido „Real“ krepšinio mokykloje), kuris pelnė 439 taškus.

Gana rezultatyviai žaidė veteranas Sergio Rodriguezas iš Milano „Olimpia“, „Real“ naujokas Alberto Abalde bei Alexas Abrinesas iš „Barcelona“, bet naujos ispaniškos pavardės Eurolygoje skamba nelabai garsiai. Tiesa, „karališkasis“ klubas savo ir viso Ispanijos krepšinio ateičiai nėra abejingas ir šį sezoną suteikė nemažai progų jaunosios kartos atstovams Carlosui Alocenui ir Usmanui Garubai.

Tuo tarpu Vitorijos „Baskonia“ pagal vietos krepšininkų indėlį Eurolygoje buvo paskutinė. Vitorijos komandoje žaidė vos vienas Ispanijoje išugdytas krepšininkas – senegaliečių kilmės Ilimane Diopas. Jis pelnė 36 taškus (1,3 proc. komandos taškų).

Nors Eurolygoje žaidžia du Turkijos klubai, turkų krepšininkų vaidmenys svarbiausiame žemyno turnyre yra labai menki. Stambulo „Fenerbahçe“ ir Stambulo „Anadolu Efes“ aprangą šį sezoną vilkėjo devyni turkai, kurie pelnė 418 taškų. Tai – mažiau negu per sezoną įmetė vienas Marius Grigonis (457 taškus).

Maža to, beveik pusę „turkiškų“ taškų (201) surinko vienas žaidėjas – per porą pastarųjų sezonų atsiskleidęs „Anadolu Efes“ aukštaūgis Sertaças Şanli.

„Fenerbahçe“ komandai turkai pelnė vos 4,6 proc. taškų, „Anadolu Efes“ – 10,3 proc.

Dar viena Eurolygos komandą turinti, bet talentų stokojanti šalis – Izraelis. Šeši Tel Avivo „Makabi“ aprangą vilkėję izraeliečiai įmetė 183 taškus (6,9 proc. komandos taškų).

Izraeliečius aplenkė net islandai. Tiksliau, vienas islandas – „Valencia“ ekipai atstovaujantis Martinas Hermannssonas per sezoną pelnė 199 taškus. Galima palyginti ir su kitu krepšininku – 20-metis žalgirietis Rokas Jokubaitis šį sezoną pelnė 216 taškų.

Tel Avivo klubo vadovai pastaraisiais metais bando plačiau atverti duris Izraelio krepšinio mokyklos auklėtiniams, tačiau žaisti Eurolygoje galinčių krepšininkų trūksta, o šį sezoną koją kišo dar ir Omrio Kaspio bei Jovelio Zoosmano traumos.

Stipriausi Serbijos klubai anksčiau pasižymėdavo tuo, kad kviesdavo labai mažai užsieniečių ir remdavosi Serbijos krepšininkais. Tačiau pastaraisiais metais į Eurolygą dažniausiai patenkanti Belgrado „Crvena Zvezda“ pakeitė kryptį ir vis labiau pasikliauja žaidėjais iš JAV.

Šį sezoną „Crvena Zvezda“ serbai pelnė tik 38,6 proc. komandos taškų, o amerikiečiai – 47,2 proc. (prieš keturis sezonus serbai pelnė 63,2 proc. taškų).

Nė vieno Belgrado komandoje žaidžiančio serbo vidurkis nebuvo dviženklis.

Daug ryškiau spindėjo keli užsienio klubams atstovaujantys Serbijos krepšininkai. Rezultatyviausių žaidėjų lentelėje penktąją vietą užėmė Nemanja Nedovičius iš Atėnų „Panathinaikos“, šeštąją – Vasilije Micičius iš Stambulo „Anadolu Efes“, į antrąjį dešimtuką pateko Vladimiras Lučičius iš Miuncheno „Bayern“, naudingai žaidė Nikola Kaliničius iš „Valencia“ ir sezono viduryje iš NBA į Stambulo „Fenerbahçe“ klubą grįžęs Marko Guduričius.

Tarp šalių, kurios neturi Eurolygos komandų, pagal pelnomus taškus pirmavo Kroatija. Svarbiausiame žemyno turnyre žaidė šeši kroatai, o trys iš jų – Tel Avivo „Makabi“ aukštaūgiai Ante Žižičius bei Bosnijoje ir Hercegovinoje gimęs, bet nuo vaikystės Splite augęs Draganas Benderis ir „Panathinaikos“ puolėjas Mario Hezonja – tik prieš šį sezoną arba šio sezono viduryje grįžo į Europą iš NBA klubų.

Tiesa, nė vienas iš šios trijulės visų lūkesčių nepateisino, o neginčytinai naudingiausias šio sezono Eurolygos kroatas buvo „Anadolu Efes“ metikas Krunoslavas Simonas.

Labai negausiai Eurolygoje atstovaujama Slovėnijos krepšinio mokykla. Nors šiai šaliai bent iki kitų metų priklausys Europos čempionės vardas, galimybę varžytis su žemyno krepšinio elitu turėjo vos trys slovėnai: Klemenas Prepeličius iš „Valencia“, Zoranas Dragičius iš Vitorijos „Baskonia“ ir Žanas Šiško iš „Bayern“.

Šie trys krepšininkai vasarą tikriausiai vėl apsilankys Lietuvoje, nes Slovėnijos rinktinė dalyvaus Kaune vyksiančiame olimpiniame atrankos turnyre.

Žaisti olimpiniame atrankos turnyre turėtų ir Mateuszas Ponitka iš Sankt Peterburgo „Zenit“. Jis šį sezoną buvo vienintelis Eurolygoje rungtyniavęs Lenkijos krepšininkas.

Prancūzija 18 3425

Serbija 17 3295

Ispanija 21 2408

Lietuva 13 2348

Graikija 16 2213

Vokietija 15 1913

Rusija 25 1669

Italija 10 1266

Kroatija 6 1098

Slovėnija 3 778

Latvija 6 563

Švedija 3 553

Turkija 9 418

Čekija 1 397

Belgija 2 392

Gruzija 1 364

Kipras 1 357

Lenkija 1 286

Juodkalnija 1 285

Bosnija ir Hercegovina 4 245

Islandija 1 199

Izraelis 6 183

Ukraina 2 169

Vengrija 1 166

Danija 1 104

Andora 1 53

Estija 1 7

JAV 93 20336

Argentina 6 972

Kanada 2 761

Žaliasis Kyšulys 1 391

Kuba 1 229

Urugvajus 1 228

Senegalas 3 225

Australija 1 111

Jordanija 1 108

Kamerūnas 1 71

Čadas 1 14