Didžiuojamės, kad esame krepšinio šalis, tačiau realybėje – baltų dėmių ir dykynių užtenka

Nors sakoma, kad krepšinį žaidžia visa Lietuva, mūsų šalyje yra vietovių, kuriose šis sportas išplėtotas menkai. Dauguma krepšinio žemėlapyje nepažymėtų rajonų – Dzūkijoje ir Pietryčių Lietuvoje.

Daugiausia komandų nacionalinėse krepšinio lygose atstovauja dviem didžiausiems šalies miestams: Kaunui – šešios, Vilniui – penkios.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiausia komandų nacionalinėse krepšinio lygose atstovauja dviem didžiausiems šalies miestams: Kaunui – šešios, Vilniui – penkios.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniaus „Rytas“ ir Kauno „Žalgiris“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniaus „Rytas“ ir Kauno „Žalgiris“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniaus „Rytas“ ir Kauno „Žalgiris“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vilniaus „Rytas“ ir Kauno „Žalgiris“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 23, 2021, 8:54 AM, atnaujinta May 23, 2021, 8:54 AM

Nemažai rajonų neturi nė vienos komandos ne tik Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) ar Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), bet ir Regioninėje krepšinio lygoje (RKL).

Šį sezoną keturiose nacionalinėse Lietuvos vyrų krepšinio pakopose žaidė 60 ekipų: LKL – 10, NKL – 15, RKL A pakopoje – 16, RKL B pakopoje – 19 komandų.

Lyg tyčia Lietuvoje yra lygiai tiek pat savivaldybių – 60.

Tačiau didieji miestai ir keletas rajonų nacionalinėse krepšinio varžybose turi po kelias komandas, o kai kurie kiti rajonai jau daug metų nebando jėgų net RKL turnyre.

Komandų nesubūrė

Nacionalinių krepšinio varžybų užribyje šiais metais liko 13 iš 43 rajonų ir 8 kitos savivaldybės.

Nė vienoje iš keturių vyrų krepšinio lygų nežaidė Kelmės, Lazdijų, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Zarasų rajonų, taip pat vadinamųjų žiedinių Alytaus, Panevėžio ir Vilniaus rajonų savivaldybių, kurortinių miestų Birštono, Druskininkų ir Neringos bei Elektrėnų, Kalvarijos, Pagėgių, Rietavo ir Visagino savivaldybių krepšininkai.

Alytaus, Panevėžio, Šalčininkų, Širvintų, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų bei Birštono, Elektrėnų, Neringos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybių jaunieji krepšininkai šį sezoną nedalyvavo ir Lietuvos moksleivių krepšinio lygos varžybose, kurios rengiamos aštuoniose vaikinų amžiaus grupėse.

Kelios savivaldybės save iš Lietuvos krepšinio žemėlapio išbraukė neseniai. Per kelerius praėjusius metus iš RKL pirmenybių pasitraukė Kelmės (2020 m.), Rokiškio (2019 m.), Trakų (2018 m.), Pabradės (Švenčionių r., 2016 m.), Neringos (2015 m.) ir Druskininkų (2014 m.) komandos.

Trakus praėjusį dešimtmetį dar aplankydavo aukštesnio lygio krepšininkai: „Trakai“ du sezonus žaidė NKL pirmenybėse, o 2014-aisiais net tapo vicečempionais.

Kelių kitų savivaldybių komandos anksčiau taip pat varžėsi RKL. Tuo metu Lazdijų, Šalčininkų, Zarasų, Alytaus ir Vilniaus rajonų, Kalvarijos savivaldybės krepšininkai nuo 2005-ųjų (tais metais buvo įkurta RKL) nė karto nerungtyniavo jokioje nacionalinėje krepšinio lygoje.

Pokyčiai didmiesčiuose

Daugiausia komandų nacionalinėse krepšinio lygose atstovauja dviem didžiausiems šalies miestams: Kaunui – šešios, Vilniui – penkios (skaičiuojant Lietuvos kurčiųjų rinktinę).

Tačiau per keliolika pastarųjų metų šių miestų krepšinyje įvyko esminių pokyčių: Kaune ir Vilniuje neliko vidurinės grandies komandų.

Anksčiau Kaunas ir Vilnius ilgai turėjo po dvi LKL ekipas, o kelis sezonus – net po tris, o dabar aukščiausioje šalies pakopoje žaidžia tik Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“, o NKL pirmenybėse rungtyniauja tik šių klubų dubleriai (Kauno „Žalgiris-2“ ir Vilniaus „Perlas“).

Dar po vieną „Žalgirio“ ir „Ryto“ klubų struktūrai priklausančią komandą varžosi RKL B pakopoje.

Neskaičiuojant „Žalgirio“ ir „Ryto“ struktūrai priklausančių komandų bei Kurčiųjų rinktinės, lieka tik trys savarankiškos Kauno ekipos (beje, visos priklauso aukštosioms mokykloms: Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas ir „Lietuvos sveikatos mokslų universitetas-Atletas“) ir viena savarankiška Vilniaus komanda (RKL A pakopos vicečempione tapusi „Rivilė“).

Galima palyginti su praėjusio amžiaus pabaiga.

Pavyzdžiui, 1997–1998 m. sezoną Vilnius turėjo ne tik dvi LKL komandas („Lietuvos rytą“ ir „Sakalus“), bet ir tris LKAL dalyvius („Vadą“, „Preventą“ ir „Farmeką“). Kaune tuo metu buvo dvi LKL („Žalgiris“ ir „Atletas“) ir dvi LKAL („Drobė“ ir „LKKA-Atletas“) ekipos.

Moterys – užribyje

Vis siaurėja moterų krepšinio geografija. Šį sezoną nacionalinės pirmenybės vyko tik dviejose pakopose, kuriose žaidė 15 komandų iš vos šešių miestų.

A pakopoje rungtyniavo po dvi Vilniaus ir Klaipėdos, po vieną Kauno ir Šiaulių ekipą. B pakopoje šalies moterų krepšinio geografiją praplėtė Panevėžys ir Alytus.

Visai neliko komandos Marijampolėje, kurios krepšininkės šiame amžiuje ne kartą laimėjo šalies pirmenybių medalius ir buvo Lietuvos čempionės.

Užvėrė duris labai trumpai gyvavę moterų krepšinio centrai Garliavoje, Utenoje ir Ukmergėje (Garliavos ir Utenos komandos prieš kelerius metus irgi buvo Lietuvos čempionės).

Šiais metais Lietuvos moksleivių krepšinio lygos varžybose (keturiose amžiaus grupėse) dalyvavo tik 18 miestų merginų komandos.

Tuo metu vaikinų varžybose (aštuoniose amžiaus grupėse) rungėsi jaunieji krepšininkai iš 46 miestų.

Situacija – įdomi

Moterų krepšinis vos lenkia kitus komandinius salės žaidimus rankinį ir tinklinį, kurie taip pat negali pasigirti nacionalinėse pirmenybėse dalyvaujančių komandų gausa.

Lietuvos moterų rankinio pirmenybėse šį sezoną varžėsi aštuonios komandos iš septynių miestų (Vilniaus, Kauno, Garliavos, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir Molėtų), tinklinio pirmenybėse – septynios komandos iš penkių miestų (Vilniaus, Kauno, Alytaus, Jonavos ir Gargždų).

Nors rankininkės ir tinklininkės kovojo tik vienoje pakopoje, rankinio pirmenybių geografija buvo net platesnė negu dviejų moterų krepšinio pakopų.

Lietuvos vyrų tinklinio ir rankinio pirmenybės šį sezoną vyko dviejose pakopose. Nacionalinėse tinklinio varžybose dalyvavo 10 komandų iš 8 savivaldybių, rankinio lygose startavo 16 komandų iš 12 savivaldybių (viena komanda iš antrosios pakopos pasitraukė turnyro viduryje).

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.