Vilniečiai šiame mače net pirmavo, tačiau baigiantis akistatai šeimininkai susikrovė dviženklę persvarą 69:57 ir pergalės neišleido.
„Sveikiname „Žalgirį“, pelnytai laimėtas titulas, pagarba jiems. Mes rungtynėse šiandien buvome tikrai ilgai. Bet mus vėl žudė tos pačios smulkmenos, kurios persekioja mus sunkesnėse rungtynėse.
Bet negėda pralaimėti ir šių rungtynių ir serijos būtent tokiai komandai. Serija išryškino mūsų spragas ir turėsime daug medžiagos formuojant naują komandą“, – po sezono pabaigos kalbėjo „Ryto“ strategas Giedrius Žibėnas, kuris ekipą perėmė žiemą, kai po nesėkmių ruožo buvo atleistas Donaldas Kairys.
– Pradėjote sezoną asistentu, o jį baigėte turėdamas sutartį kaip pagrindinis treneris kitam sezonui. Kaip įvertintumėte tuos metus asmeniškai?, – buvo paklaustas G.Žibėnas.
– Vienu žodžiu galima apibūdinti – augimas ir kasdieninis prisitaikymas prie naujų situacijų. Visas sezonas daug ką davė – ypač pirmoji sezono pusė.
Tai esmė – augimas, o jau po to prisitaikėme ne tik prie krepšinio, kintančių komandų, bet ir to sunkaus pandeminio sezono.
Jis mus daug žeidė, buvo daug visokių kalnelių, bet mes juos išgyvenome lemiamoje sezono stadijoje.
Manau, kad žaidėjai suteikė daug emocijų „Ryto“ bendruomenei, fanams, Vilniaus miestui. Po rungtynių padėkojau žaidėjams už jų didelę širdį.
– Kalbėjote apie spragas. Kaip kitą sezoną atrodys klubas? Ir kada planuojate pradėti?
– Kaip ir kiekvienas treneris, kaip ir kiekviena komanda, norime tęstinumo. Kiekvienas žaidėjas, kuris dabar yra sudėtyje, yra su klaustuku. Kiekvieną būtų galima pasilikti, nes jie tikrai yra kovotojai. Žiūrėsime, ką mes galime pasilikti kitam sezonui.
Pavardžių neminėsiu, bet mums trūksta atletikos ir ši serija tai parodė. Ketvirtfinaliai ir pusfinaliai buvo kitokie, o dabar pamatėme, kad galimybės varžytis Čempionų lygoje ir su „Žalgiriu“... Tu supranti šiuo atveju situaciją geriau. Sakysime, buvo parodyta kryptis, kur turime eiti.
Komplektacija rūpinsis vadyba, labai daug prisijungs Donatas Zavackas, trenerių štabas bus įtraukti, o tuo užsiimti pradėsime jau rytoj.
– Ar yra žaidėjų, kurie tikrai išvyks iš ekipos?
– Šiuo metu – ne. Tokių nežinau. Bent iki manęs tokia informacija nepriėjo.
– Kokia yra Augusto Marčiulionio situacija? Jis susižeidė?
– Jam artėja devyniolikmečių rinktinė, timptelėjo raumenį. Klausiau, tai jis labiau daugiau išsigando. Nenorėjome rizikuoti. Tačiau jam tikrai didžiausi komplimentai. Nespėlsiu, mes norėsime jį išlaikyti.
– Andrew Goudelockas pradžioje bangavo, o po to atėjo 16 dviženklių mačų iš eilės laikas? Kiek svarbu ekipai turėti tokį krepšininką?
– Iškart po rungtynių jį pasigavau ir padėkojau už viską, jam sezonas buvo „vau“. Po sunkių traumų ir nelengvų sezonų sužaisti visą sezoną tik su mažomis mikrotraumomis – tai tikrai pasiekimas. Jis pamilo komandą, pamilo rūbinę ir aukojo ekipai savo kūną.
Niekas neleis man sumeluoti, kad turbūt esame pirmoji komanda, kurioje jis ir gynyboje sąžiningai atstovėdavo. Viskas ja tiko – kiek žinau, su juo jau buvo pokalbis.
Tokį žaidėją turėti, tai yra tikrasis pavyzdys turėti šalia tokį žaidėją... Stipru. Džiaugiuosi, kad su juo dirbu.
