Akimirką prieš 22 metų 208 cm ūgio „Dallas Mavericks“ gynėjas pabrėžė, kad sekmadienį gautas naudingiausio žaidėjo MVP titulas jam nieko nereiškia.
„Man tai nėra svarbu. Mes laimėjome ir pirmą kartą Slovėnijos istorijoje vykstame į olimpines žaidynes. Kiekvienas vaikas svajoja patekto į olimpiadą. Aš apie tai svajojau taip pat. Mes labai sunkiai kovojome ir nusipelnėme ten patekti“, – sakė L.Dončičius.
Slovėnijai jis – tikras herojus, o lietuviams – vilčių žudikas. Lietuvos rinktinė sekmadienį olimpinės atrankos turnyro finale Kaune 85:96 krito prieš slovėnus ir pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje nepateko į Tokijo žaidynes.
Netrukus po dvikovos Mantas Kalnietis jau atsiprašinėjo sirgalių, o Darius Maskoliūnas pareiškė, kad jo darbas rinktinėje jau tikrai baigtas.
O Slovėnija vertė naują istorijos puslapį ir tai darė laistydama pergalės šampano purslus šalies krepšinio tvirtovėje „Žalgirio“ arenoje.
Slovėnijos rinktinė daugybę kartų per šį turnyrą išgirdo klausimą, kokia komandos paslaptis. Visi pirštu įprastai rodo į L.Dončičių, kuris sekmadienį į lietuvių krepšį per 34 minutes sumetė 31 tašką, atkovojo 11 kamuolių ir atliko 13 rezultatyvių perdavimų, taip surinkdamas net 42 naudingumo balus.
Tačiau slovėnų lyderis pabrėžė, kad jis pats sau laurų prisiimti net neketina.
„Mūsų chemija – neįtikėtina. Mes visada buvome kartu ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų“, – kalbėjo L.Dončičius, kai netrukus jo ir šalia sėdėjusio trenerio Aleksandro Sekuličiaus marškinėliai sušlapo nuo išlieto šampano.
Per spaudos konferenciją įsiveržę slovėnų krepšininkai garsiai šventę istorinę pergalę, visiškai ignoruodami lietuvių skausmą.
L.Dončičius juokėsi. A.Sekuličius juokėsi taip pat, o jo komandos žaidėjams galiausiai patraukus tęsti linksmybių į persirengimo kambarius, plačiai nusišypsojo: „Štai ir mūsų chemija.“
„Sveikinu Lietuvą su geromis rungtynėmis. Jos buvo neįtikėtinos, o atmosfera – fantastiška. Mes to ir tikėjomės. Didžiuojuosi savo vaikinais, kurie visą laiką buvo kartu, kovojo kartu ir dirbo kartu. Mums ši pergalė labai svarbi. Tai – pirmas kartas, kada patenkame į olimpiadą, – kalbėjo A.Sekuličius. – Turėjome daug pražangų, bet buvome pasiruošę tokiam scenarijui. Visi žinojo savo vaidmenis ir tai netapo problema.“
A.Sekuličius nusilenkė ir šalia buvusiai savo komandos žvaigždei.
„Su Luka viskas atrodo daug paprasčiau. Jis visus žaidėjus padaro geresniais, galbūt geresniais nei jie yra. Taip pat – ir mane“, – sakė Slovėnijos rinktinės treneris.
