Kauno „Žalgiriui“ priklausantis 27-erių 195 cm ūgio T.Dimša jau yra apšilęs kojas nacionalinėje vyrų rinktinėje. Jis buvo Dariaus Maskoliūno ekipos sąrašuose, o K.Maksvytis taip pat nutarė pasikviesti Italijoje Trevizo „Nutribullet“ klube žibantį lietuvį ir į kovas dėl kelialapio į 2023 metų pasaulio krepšinio čempionatą.
Juolab, kad T.Dimša pastaruoju metu rodo galingą žaidimą: jis padėjo komandai prasimušti į FIBA Čempionų lygą, o sėkmingai nacionaliniame fronte žygiuojančiam klubui lietuvis vidutiniškai per dvikovą pelno po 12,3 taško, atsikovoja po 2,8 kamuolio ir atlieka 2,6 rezultatyvaus perdavimo.
Jau lyg senbuvis į rinktinės stovyklą Klaipėdoje atvykęs T.Dimša pasakojo, kaip jam sekasi Italijoje, ką mąsto apie būsimus atrankos varžovus ir Kauno „Žalgirio“ nesėkmių šleifą.
– Koks yra pirmasis įspūdis apie trenerį K.Maksvytį ir kada įvyko pirmasis kontaktas su žaidėjais?
– Kaip ir su kiekvienu treneriu – kažką naujo pamatai, kažką naujo išmoksti. Kontaktas su juo įvyko likus mėnesiui iki pačio FIBA lango. Treneris paskambino kiekvienam asmeniškai, pakalbėjome ir tiek.
– Esate vienas Trevizo komandos lyderių. Ar nebuvo problemos išvykti į rinktinę?
– Ne, turbūt žinote FIBA taisykles. Klubai negali drausti. Tai yra gerai tiek klubui, tiek žaidėjui.
– Ko treneris iš jūsų asmeniškai tikisi šiame lange? Ar turite kažkokį vaidmenį?
– Sakė, kad turiu žaisti savo žaidimą, būti agresyvus, kurti, įeiti į baudos aikštelę, duoti perdavimą arba pats užbaigti ataką. Kažko išskirtinio nėra.
Vis tiek svarbiausia yra komanda. Nors ir savo klubuose turėjome kažkokius vaidmenis, viskas čia yra kitaip.
– Ar galima sakyti, kad pirmadienio varžovai čekai yra rimtesni varžovai už bulgarus?
– Jei imtume pagal šalies vardą – ko gero taip, bet niekas lengvai neatiduos pergalės namuose. Kad ir kaip juokingai beskambėtų, visi moka žaisti. Reikės žaisti visas 40 minučių.
– Kokias bulgarų stipriąsias puses išskyrė treneris?
– Jie neturi didelio ūgio, bėga į greitą puolimą – jį reikės stabdyti. Jei priversime juos žaisti pozicinį krepšinį, prieš mus jie neturės nei ūgio, nei greičio persvaros.
– Anksčiau esate žaidęs FIBA languose vadovaujant kitiems treneriams. Kuo skiriasi ši praktika nuo ankstesnių?
– Visur tas krepšinis panašus, bet kiekvienas ateina su savo detalėmis, naujais deriniais, naujomis situacijomis. Kiekvienas treneris įveda savo sistemą. Lygiai taip pat ir čia.
– Kaip jums sekasi Italijoje? Matomi jūsų rungtynių skaičiai yra gražūs?
– Viskas gerai, smagiai. Komanda auganti, tikslų siekiame, viskas smagu. Gaunu laiko, manimi pasitiki, būna geresnių rungtynių, būna blogesnių, bangavimo reiktų išvengti ir bus išvis gerai.
– Vis dar esate Kauno „Žalgirio“ narys. Ar stebite žalgiriečių situaciją?
– Aišku, kad žiūriu, kaip čia nežiūrėsi. Palaikau. Jų duobelė buvo laikina, o dabar pasimatė, jog iš jos kyla. Manau, kad viskas bus gerai.
– Ar per šiuos pusantrų metų, kai esate paskolintas, jaučiatės prikaupęs daugiau patirties, kad rungtyniautumėte Eurolygoje?
– Be abejo. Kitą vertus kelios minutės Eurolygoje yra kita patirtis nei Čempionų lygoje ar Europos taurėje. Tą patirtį pasiimi, bet negaliu pasakyti, jog galėčiau dabar iškart žaisti ir Eurolygoje, nes joje viskas kitaip.
