Vienas iš svarbiausių ekipos žaidėjų ir pergalės kalviu buvo netikėtai prie rinktinės prisidėjęs Sankt Peterburgo „Zenit“ žaidėjas Mindaugas Kuzminskas.
Jis ne tik pelnė 13 taškų, atsikovojo 3 kamuolius bei atliko 4 rezultatyvius perdavimus, tačiau paskutinę mačo sekundę pelnė tritaškį iš vidurio aikštės.
Dieną prieš komandos treniruotėje jis su draugais mėtė iš vidurio aikštės ir laimėjo, pirmasis iš visų pataikęs tolimą metimą.
Nors lietuviai trečiame kėlinyje turėjo 15 taškų persvarą, galiausiai ją iššvaistė ir tik po dramos laimėjo.
„Visiški amerikietiški kalneliai, – po pergalės aiškino M.Kuzminskas. – Jie geriau pradžioje kovojo, po to mes. Galiausiai čekai pradėjo žaisti ties baudos riba ir mes kažkiek pasimetėme. Ačiū Dievui, kad laimėjome. Labai malonu laimėti“.
– Šioje dvikovoje nemažai ėmėtės iniciatyvos. Tokia nuostata buvo?
– Taip treneris norėjo. Deriniai buvo tam sugalvoti. Labai džiaugiuosi, kad ta kelionė į Čekiją nenuėjo perniek. Visos komandos dėka laimėjome.
– Perniek nenuėjo ir mėtymai nuo vidurio linijos?
– Jo, man sekasi... Treneriai dažnai pyksta, kai žaidžiame taip – mėtome iš vidurio aikštės. Tai nėra kasdienis metimas, bet dabar galima pasakyti, kad treniruotis ir mėtyti tokius metimus buvo verta.
– Pasibaigus mačui buvo pagerbtas Čekijos rinktinės narys Jakubas Širina, kuris baigė savo karjerą rinktinėje. Ar nėra apmaudu, kad Lietuvoje nevyksta tokie pagerbimai?
– Jei atvirai, taip ir galvoju. Ateityje turėtų būti tokie pagerbimai. Būtinai.
Rengiame stovyklas vaikams ir matome, jog krepšininkai, kurie neseniai baigė savo karjeras, labai greitai pamirštami.
Nors jie ir atidavė viską krepšinio, rinktinės ar šalies labui. Norisi, kad būtų tie pagerbimai, bet reikia suprasti, kad krepšinį žaidžiame ne dėl pagerbimų.
– Atrodo, kad mačo pabaigoje čekai norėjo užgniaužti Lietuvą savo fiziškumu.
– Taip, aš manau, kad kai kada fiziškumas laimi prieš talentą. Nors talentu mes šiandien esame kur kas geresnė komanda.
Todėl čekams liko tik vienas ginklas – fiziškumas. Kuriam laikui tai turėjo įtakos, bet galiausiai mes prisitaikėme.
– Kokia jūsų pažintis su naujuoju rinktinės treneriu Kaziu Maksvyčiu?
– Jį kažkiek pažinojau, o dabar jį pažįstu kaip rinktinės strategą.
Patys matėte – dvejos rungtynės, dvi pergalės, laisvas, gražus akiai krepšinis.
Labai tikiu, kad visa rinktinė yra gerame kelyje.
