Po dviejų sezonų pertraukos į LKL sugrįžo vienas charizmatiškiausių trenerių – Virginijus Šeškus. Prienų komandos veidu tapęs strategas iš Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) su Jonavos „CBet“ klubu žengė į Lietuvos krepšinio lygą (LKL) ir šis sugrįžimas buvo skambus.
V.Šeškaus auklėtiniai sezoną pradėjo keturiomis pergalėmis ir vienu pralaimėjimu bei patekimu į Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalius. Tiesa, vėliau traumų išretintos ekipos rezultatai suprastėjo ir dabar po 13-os rungtynių jonaviškiai turėdami šešias pergales žengia šeštoje pozicijoje.
Pokalbio su lrytas.lt metu V.Šeškus papasakojo kokios komandos problemos neleidžia Jonavos klubui šiuo metu būti aukštesnėje pozicijoje, kokį buvusį „Žalgirio“ krepšininką bando pasikviesti į ekipą, pakomentavo kalbas apie susilpnėjusį LKL ir kas laukia Lietuvos krepšinio, jei kitą sezoną prisijungs Gedimino Žiemelio nauja komanda Vilniuje.
– Per pastarąsias aštuonerias rungtynes LKL čempionate iškovotos tik dvi pergalės. Kodėl toks didelis kontrastas tarp sezono starto ir dabartinio etapo?
– Trys startinio penketuko žmonės gavo traumas ir teko žaisti šešiese, iš kurių trys atėjo iš Nacionalinės krepšinio lygos. Tiesa pasakius, lapkričio mėnesį net buvau nustebęs, kad demonstravome tokį gerą žaidimą ir galėjome įveikti net kelias stiprias komandas.
Visgi, kai žaidėjai turėjo pastoviai žaisti po 35 minutes, jie buvo pervargę ir po rinktinių lango išėjome kaip visai kita komanda. Galima sakyti, dabar iš naujo pradedame sezoną.
Prie rezultato prisidėjo viskas. Evaldo Beržininkaičio išėjimas, traumos... viskas kaip tyčia. Dabar bandome iš naujo, bet labai sunku. Žaidžiant LKL su vienu vidurio puolėju, kurio ūgis 203 cm labai sunku, nors ir neblogai Kahlilas Thomasas žaidžia.
Kas man keista, kad po rinktinių lango labai nusimušė mūsų taikiklis nuo tritaškių. Jei nepameluosiu, dabar atakuojame 18 proc. tikslumu. Anksčiau mūsų jėga kaip tik buvo atakuojant iš toli, o dabar išmetame labai nedaug tolimų metimų ir dar pridėkime, kad tie metimai labai netaiklūs būna.
Bent jau esu patenkintas paskutine pergale prieš Pasvalio „Pieno žvaigždes“, nors tas žaidimas ir buvo labai klampus. Tiesiai šviesiai pasakius – nerandame lyderio. Anksčiau buvo Emmanuelis Lecomte, kartais Edvinas Šeškus patraukdavo, tai turėjome kiekvieną dieną lyderį, kuriam gerai sekasi.
Bet ir po to pergalės, kitą rytą atsibudau, bet ta nuotaika kitokia. Galvojau, kaip mums reikia dar kokio žaidėjo. Pavyzdžiui su visa pagarba Laimonui Kisieliui. Jis labai gerai pradėjo sezoną, bet žmogus 36-erių metų žaidė po 35 minutes ir dabar matosi, kad jam yra labai sunku. Matosi, žmogus nori ir daro, bet jam neišeina.
– Po traumų grįžę Emmanuelis Lecomte ir Evaldas Šaulys nedemonstruoja tokio gero žaidimo. Kokios to priežastys?
– Manau jie dar jaučia traumos padarinius. Bet būna, kad žaidėjai kartais grįžta, kažkas nepasiseka ir galvoja, kad čia dėl traumos, nors tai būna psichologinis dalykas. Rungtynėse su „Pieno žvaigždėmis“ – E.Lecomte kelis kartus prasiveržė po krepšiu, pelnė keturis ar šešis taškus paeiliui ir pasijautė, kaip visa komanda iškart žaidžia lengviau.
– Paskutines rungtynes Juanas Palaciosas sužaidė lapkričio 3 dieną. Kas atsitikę šiam krepšininkui ir kada jis turėtų sugrįžti į aikštelę?
– Juanas Patyrė kirkšnies traumą. Mums labai jo trūksta, jau ruošėmės, kad jis žais prieš Prienus, tačiau pasportavęs pajautė, kad kažkas ne taip. Tai labai bloga situacija. Kai iškrenta antras ar trečias numeriai, tu juos kažkaip gali kompensuoti. O dabar turime žaisti su vienu penktu numeriu – tai be galo sunku.
– Ar planuojate su esama sudėtimi žaisti iki sezono galo, ar ieškosite papildymo?
– Pažiūrėkite kiek laiko Utenoje ieškojo Žydrūnas Urbonas ir atvažiavo manau brangiausias visų laikų žaidėjas mažesnių klubų istorijoje. Pasvalys ieško žaidėjų kokius tris mėnesius. Prisipažinsiu, mes irgi ieškome panašiai laiko. Nuo rugsėjo mėnesio pradžios buvo kontaktas su Siimu-Sanderiu Vene ir vis dar šnekame. Spėčiau, kad žaidėjai nori labiau egzotinių šalių – Ispanija, Italija, kur šilta. Tai labai sunku mums prisikviesti legionierius.
Pasakysiu atvirai, kai dirbau Prienuose net panašios sumos negalėjome pasiūlyti, kokią galime dabar. Galėjome nusipirkti bet kokį žmogų, tačiau neturėjome pinigų, o dabar situacija visiškai kitokia. Turime pinigų, bet negali nieko nusipirkti.
Dabar būna ateini į treniruotę, o ten matai keturis žaidėjus ir kitus vaikus, kuriems po 18-ką metų. Jie nėra didieji talentai, kurie „Žalgirio“ dubleriuose užaugę. Tai vėliau persiduoda kitiems žaidėjams, treniruotėse jie neturi to vadinamo „sparingo“. Tave dengia jaunesnis žaidėjas, tu ką nori su juo darai, o atėjus į rungtynes iškart gauni kietesnę gynybą ir prie to priprasti sunku.
Sausį bus rungtynės su „Lietkabeliu“, „Žalgiriu“, „Rytu“, vėl „Žalgiriu“, tai bus labai sunkus etapas ir tuomet rungtynės sausio 24-tą dieną, tai tikimės iki to laiko rasti naujoką. Bet tarkime ateina du nauji žaidėjai, dar J.Palaciosas grįžtų, tai jau trečią kartą sezoną nuo pradžios pradėtume.
– Šį sezoną sustiprėjo „Šiauliai“, prie „Neptūno“ prisijungė Dainius Adomaitis, kas leidžia tikėtis, kad ir „Neptūno“ žaidimas pagerės. Tad kokį rezultatą LKL čempionate laikytumėte pasisekusiu šį sezoną?
– Manau būtų labai neblogai, jeigu patektume į pirmąjį šešetuką. Iš šitos situacijos matome, kad tai bus labai sunku. „Lietakbelis“, „Šiauliai“, „Juventus“ turi po aštuonias pergales ir jų potencialas tikrai nėra blogas.
O dar yra „Neptūnas“, kur nuo sezono pradžios sakiau, kad tai labai nebloga komanda. Tai galbūt netgi komanda, prieš kurią sunkiausią mums žaisti, nes ten visi aukšti ir atletiški, turi pataikančius žaidėjus, du neblogus vidurio puolėjus.
Tad uždavinys patekti į šešetuką bus labai sunkus. Antrinis planas patekti į atkrintamąsias, bet turime bandyti patekti į šešetuką. Mūsų rezultatas galėjo būti kur kas geresnis, galvojome, kad žaidėjai atsigaus anksčiau. Bet kaip sakau „tu galvoji, o Dievas juokiasi“. Gal būtume laimėję porą rungtynių ir dabar būtume ketvertuke.
Dabar patirti keli pralaimėjimai, kur galėjome tikėtis pergalės. Nepavyko ir jaučiasi, kad žaidėjų emocinė būklė ne pačios geriausios būklės, treniruotėse matosi, kad žaidėjams trūksta pilnavertiškų treniruočių. O tokio žaidėjo kaip Kahlilas negaliu aprėkti. Nes įsivaizduokite, jeigu atsirastų kažkoks konfliktas, tai iš viso galėčiau likti be penkto numerio.
Gali Ramanauskui, Koziui, Edvinui, Šauliui duoti velnių, bet negali peržengti tų ribų. Kartais po rungtynių būna kai suprantu, kad per daug spaudžiu juos. Edvinas Šeškus pavyzdžiui visą mėnesį žaidžia leisdamasis vaistus. Vienas gydytojas sakė, kad reikia tris savaites nežaisti, kitas teigė, kad operacijos reikia, o trečias siūlė bandyti rungtyniauti. Tai Edvinas pasirinko bandyti. Viskas gerai, bet matai, kad žmogus nežaidžia šimtu procentu ir negali ant jo pykti.
Turėčiau dešimt žaidėjų, tai galėčiau kažką nubaust už treniruotėse užduočių nevykdymą, o dabar turėdamas šešis žaidėjus – kaip tu gali juos bausti? Žmonės kurie supranta krepšinį, supranta ir šią situaciją.
– Jonavoje rungtyniauja ir jūsų sūnus Edvinas. Ar leidžiate sau išsakyti jam daugiau kritikos, kurios galbūt kitam žaidėjui nesakytumėte, ar elgiatės kaip ir su visais kitais krepšininkais?
– Jis jau gauna tai tikrai. Iš šono žiūrėdamas sakau, šimtu procentu jis galėtų dar labiau pagerinti savo žaidimą. Jis yra tikrai geras komandinis, naudingas žaidėjas, bet gali dar šiek tiek pridėti, kad būtų geresnis žaidėjas.
O jei neduosi kritikos, tai kaip kiti žaidėjai žiūrės. Yra buvę, kad vienas užsieniečio agentas pradėjo kalbėti: „Šeškus savo sūnui duoda daug daugiau žaisti, negu mano žaidėjui“. Tai visi tai mato ir į tai kreipia dėmesį. Bet jeigu matai, kad žaidėjas duoda naudą, tu turi su juo ir žaisti.
O pastaruosius du mėnesius tai nėra ką ir kalbėti. Žaidėjai žaidžia po 35 minutes ir jokio pasirinkimo nėra.
– Daugelis specialistų ir gerbėjų kalba apie susilpnėjusį LKL. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Nemanau, kad jis susilpnėjo. Gal visi galvoja apie „Žalgirį“. Bet kad susilpnėjo LKL – nemanau.
Utenoje liko labai daug žaidėjų iš praėjusių metų, o komanda, kurioje lieka daug žaidėjų automatiškai būna stipresne. Jeigu išeis, kad „Juventus“ sužais visą sezoną be traumų – tai bus tikrai stipresnė komanda. „Rytas“ pasiliko daug žaidėjų, keliais pasipildė ir manau, jie irgi sustiprėjo.
Apie „Lietkabelį“ galime kalbėti, kad pagal komplektaciją atrodo silpnesnė komanda. Bet rezultatai rodo, kad jie nėra silpnesni. Turi labai gerą gynėją, Kalaitzakis žaidžia labai gerai, Lipkevičius puikus kovotojas, Orelikas puikiai išplečia aikštę ir kai reikia, gali pataikyti penkis iš penkių tritaškių.
Pasvaliui praėjusį sezoną irgi nelabai sekėsi. Komanda kaip ir nebloga, bet manau viduje kažkas negerai. Jonava tik atėjusį į LKL. Alytus ir Kėdainiai tam pačiam lygyje kaip ir anksčiau. Šiauliai tikrai sustiprėjo. Klaipėda tikrai su Adomaičiu pagerės, dar manau jie įsigys kokį žaidėją.
Tikrai negalime sakyti, kad lyga susilpnėjo ir manyčiau, kad LKL tapo dar įdomesnis. Pažiūrėkite kiek klubų galėjo įveikti „Žalgirį“, Pasvalys turėjo įveikti „Lietkabelį“. Sakyčiau laukia labai įdomios atkrintamosios ir klubai jau ketvirtfinaliuose duos kovą pirmajam ketvertukui. Jeigu bus Jonava, tai šimtu procentu duosime kovą.
– Žadama, kad į LKL dar ateis 12-a komanda, kurią ruošiasi įkurti Gediminas Žiemelis ir jis turi išties ambicingų tikslų. Kiek tai dar apsunkina reikalus kitoms ekipoms ir ar galima teigti, kad naujų klubų prisijungimas mažina apatinių LKL komandų lygį?
– Manau, kad dar vienos stiprios komandos prisijungimas tik sustiprintų lygą. Atsiras tikrai stipri komanda ir bus trys ekipos, kurios pretenduos į čempionų titulą. Šiemet, jeigu bus tokia situacija ir toliau, „Rytas“ tikrai gali kautis su „Žalgiriu“.
„Lietkabelis“, „Juventus“ išlaikys savo lygį, kiek girdėjau Šiaulių ekipa kitam sezonui ambicijų turi. Ta pati Jonava manau kitais metais bus stipresnė, šiemet dar padarėme klaidelių ir galėjome turėti kiek geresnę sudėtį.
Pasvalio klubas po tokių metų tikrai turės darytis išvadas. Su tokiais finansais jie tikrai galingą ekipą gali turėti, tik į tą miestelį nelabai kas nori važiuoti. Klaipėda su Adomaičiu dabar tikrai turi ambicijas kitą sezoną grąžinti komandą į viršų.
Lygai turėti tris labai stiprias komandas, tris, kurios gali pretenduoti kažkur ir tris tokio viduriuko lygio yra solidu. Tai Lietuvoje manau krepšinis eina labai teisinga linkme.
Gal Prienams bus sunkiau, skolų dar jie turi. Kėdainių kelio tikrai nesuprantu – vien jaunimo prisirinkti. Galima pažiūrėti į „Lietkabelį“, prie kelių jaunų žaidėjų yra patyrę ir tada, jaunesni gauna daugiau patirties. Manau kiekvienai komandai reikia tų senių, kurie valdytų tą jaunimą.
Galiu lažintis, kad jeigu prisijungs dvylikta komanda, tai kitais metais lyga bus dar stipresnė.
– Praėjusius metus praleidote Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Kokio lygio skirtumas pagal jus yra tarp LKL ir NKL komandų?
– Neapsakomas skirtumas. Galėtų retkarčiais tos ekipos įveikti LKL komandas, bet lygis tikrai labai skiriasi. Yra tik viena ar dvi komandos kurios treniruojasi panašiu tempu kaip LKL ekipos, bet tik panašiu. Labai skiriasi trenerių štabai, analizės ir viskas labai kitaip ten darosi.
Net ir mes, stengiamės būti tokia komanda einanti į LKL, bet turėdavome tik po vieną treniruotę į dieną, daug žaidėme kas antrą dieną. Užtenka pažiūrėti į organizaciją ir daugiau šnekėti nieko nebereikia. Pažiūrėkite kaip dirba LKL.
– Ilgiausią laiką praleidote kaip Prienų ekipos treneris. Kokius pagrindinius skirtumus matytumėte tarp treniravimo Jonavos ir Prienų komandų?
– Prienuose turėjau daugiau laisvės, galėjau laisviau rinktis žaidėjus. Nors ir čia su prezidentu gerai sutariame ir jeigu noriu kokį žaidėją pasiimti ir ištekliai leidžia, tai leidžia. Tiesa, ten už daug daugiau dalykų turėjau atsakyti.
Ir Prienuose didžiąją dalį susirinkusių žiūrovų pažinodavau. Jonavoje dar pirmi metai, nes praėjusį sezoną dėl pandemijos teko rungtyniauti be jų. Tai mažiau sirgalių pažįsti ir nėra tokio bendro ryšio. Čia manau būtų didžiausias skirtumas.
Tada žaisdavai ir būdavo jausmas, kad žiūrovai kartu su tavimi žaidžia. Jonavoje sirgaliai irgi labai šiltai palaiko, viskas super. Bet dar negali būti, jog pirmi metai ir jau esi savas. Vis tiek dar žiūri į tokį kaip ateivį.
Jonavai pliusinis skirtumas, kad nereikia pergyventi, jog žaidėjai liks be atlyginimų. Būdavo Prienuose labai daug tokių dalykų, kad nesurenkame tų pinigų ir skolos visokios. Dabar ką galiu pasakyti, tai Jonavoje klubas tikrai baigs sezoną be skolų. Vienoje vietoje vienos problemos, kitoje kitos.
– Turėjote sezoną, kai treniravote LaMelo Ballą, o NBA lygoje jis jau dabar yra žvaigždė. Ar galėjote pagalvoti, kad LaMelo pavyks pasiekti tokį lygį?
– Kai jis atvažiavo 16-os metų jis dar buvo vaikas ir ką tėvas pasakydavo, tą jis ir darydavo. Dabar kiek žinau jis kiek labiau atsiribojo. Nebegirdžiu tokių baisių pareiškimų, kad jie turi trise žaisti vienoje komandoje ir panašiai.
Atsimenu, kai žaidėme rungtynes su „Žalgirio“ dubleriais ir Rokas Jokubaitis tada sužaidė puikias rungtynes. Visi tuomet pradėjo kalbėti, kodėl Jokubaitis blogesnis už tą LaMelo. Pažiūrėkite, Rokas dabar puikiai žaidžia, reiškias žmonės mato ir supranta.
O LaMelo matėsi, kad jeigu nebus tinginys, tai jis bus labai geras žaidėjas. Visi matėme, kokius jūdesius jis turi, metimas toks įdomus, aikštės matymas ir perdavimai 16-kos metų vaikiui įspūdingi. Nedaug 16-mečių kurie taip galėtų matyti aikštę.
LiAngelo irgi geras žaidėjas. Kai jis buvo atvažiavęs, turėjo kojos traumą. Sakydavom, kad reikia jam pailsėti, bet jis sakydavo „negaliu, atvažiavau čia dirbti“. Jie atvažiavo kaip ir krepšinio žaisti, bet kaip ir savo šou daryti. Tai įsivaizduokite, su šlubuojančia koja žaidė visą sezoną.
Jie turėjo tai, ko lietuviai dažnai neturi – naglumo, nėra to tikro kovotojo charakterio. Amerikiečiai beveik visi turi tokį charakterį. Charakteris labai svarbus dalykas krepšinyje, ypač mažesniems
