Antrą kartą šiame sezone Kauno „Žalgiris“ (3/19) skaičiuoja devynių iš eilės pralaimėjimų seriją. Šį kartą žalgiriečiai namuose 70:74 (18:17, 17:18, 16:18, 19:21) turėjo pripažinti Milano „Olimpia“ (16/7) krepšininkų pranašumą.
Kaip ir buvo galima tikėtis rungtynės nuo pat pirmųjų jų minučių parodė, kad „Žalgirio“ arenoje vyks gynybiniu krepšiniu paremta kova – pirmojo kėlinio pradžioje tiek „Žalgiris“, tiek ir „Olimpia“ klimpo gynybos pelkėje, o komandų puolimas išsijudino tik ketvirčiui persivertus per pusiaują.
Pirmoje rungtynių pusėje vyko permaininga kova. Antrajame kėlinyje jau atrodė, kad svečiai nurūks į priekį – atkarpa 7:0 nutildė ir taip slogiai užpildytas „Žalgirio“ arenas tribūnas.
Vis dėlto su ankstyva kapituliacija sutikti nenorėję Jure Zdovco auklėtiniai ketvirčiui artėjant į pabaigą atkuto – sėkmingas spurtas sugražino žalgiriečius ant vėžių ir į ilgąją pertrauką komandos žengė esant lygiam rezultatui – 35:35.
Po pertraukos aikštėje toliau tęsėsi arši kova. Nors varžovai didžiąją dalį laiko buvo pirmaujančios komandos vaidmenyje, tačiau žalgiriečiai nuolat alsavo priešininkams į nugarą.
Likus žaisti penkias minutes iki ketvirtojo kėlinio pabaigos švieslentėje degė lygūs skaičiai – 64:64.
Vis dėlto lemiamu momentu puolime užstrigęs Kauno klubas paleido priešininkus į priekį ir patyrė devintąjį pralaimėjimą iš eilės.
Šioje dvikovoje P.Jankūnas per 12 minučių įmetė 12 taškų (1/1 dvit.), atkovojo 2 kamuolius ir surinko 5 naudingumo balus.
– Nepaisant klaidų vis tiek turėjote šansą kabintis į rungtynes. Kiek šios neišnaudotos progos „kerta per galvą“? – buvo paklausta P.Jankūno.
– Nemanau, kad šioje sezono stadijoje dar gali „kažkas kirsti per galvas“. Nuo spalio mėnesio jau „kerta“. Bet turime būti drąsus ir eiti kautis, neturime ko prarasti.
Kartais mes tiesiog bijome mesti, pradedame sukti kamuolį, o nuo to darosi tik blogiau. Turime kaustis, griūti, kovoti dėl kiekvieno kamuolio – kito kelio nėra.
– Praėjusią savaitę Edgaras Ulanovas užsiminė, kad komandoje vyksta daug pokalbių, kiek jie duoda naudos?
– Jei tie pralaimėjimai tęsiasi, turbūt neduoda jokios. Juokauju, žinoma.
Kalbamės, bet viena yra kalbėtis, o kita – būti aikštėje, kurioje prasideda taktikos ir kiti dalykai.
Kiekvienas turime pažiūrėti į save, kautis. Galbūt ir nesame talentingiausia Eurolygos komanda, tačiau jei nedarytumėme elementarių klaidų, rezultatas būtų geresnis.
– Po keturių mėnesių pertraukos vėl grįžote ant parketo. Koks jausmas?
– Smagu. Sveikata yra gera, žinoma, ritmo trūksta, nes žaidžiame daug rungtynių, nėra laiko treniruotėms. Daugiau Eurolygos kovų nei LKL varžybų, nėra kada ruoštis.
Puikiai suprantu trenerių sprendimus rotacijoje, stengiuosi leisti pailsėti komandos draugams.
– Turėjote ne vieną sunkų sezoną. Ar šis sezonas jums asmeniškai sunkiausias?
– Vienas iš sudėtingiausių, yra buvę visokių, bet šis tikrai sunkus, traumos pralaimėjimai, sunku psichologiškai.
– Kokius galėtumėte kelti tikslus tiek sau, tiek ir komandai?
– Apie tikslus šnekėti būtų juokinga. Turime gerinti žaidimą, nedaryti klaidų, o apie individualius tikslus nėra prasmės net kalbėti – mes esame paskutiniai.
– Kokio supurtymo reiktų komandai, kad ji atsibustų?
– Tų supurtymų šiemet jau daug. Nereikia tikėtis, kad kažkas įvyks ir mes laimėsim visas likusias rungtynes. Čia krepšinis, nebūna stebuklų, jei pusę metų nežaidžiame gerai, stebuklingu būdu geras žaidimas per savaitę neatsiras.
Dabar blogai, bet kiekvienas žaidėjas turi pažiūrėti į save ir pridėti mažas detales. Turime kautis kiekvienose rungtynėse kovoti dėl pergalės, kurią matėme seniai.
– Ne pirmose rungtynėse matomas lietuvių užsidegimas. Kaip užseniečiai išgyvena šią atkarpą?
– Vieni reaguoja emocionaliai, kiti mažiau. Grįžo J.Lauvergne'as ir labai gerai pasakė – esame paskutiniai, kodėl mes bijome? Juk neturime ko prarasti.
Einame, kaunamės, suprantame, kad situacija nėra gera, bet nieko nėra lengvo. Šiandien galbūt kažkur sekėsi geriau, bet tai tik vienerios rungtynės. Trime dirbti toliau.
Susiję straipsniai
– Per savo karjerą turėjote daug trenerių, kuriems tekdavo dirbti sunkiose situacijose. Kaip su šia padėtimi tvarkosi J.Zdovcas?
– Man, kaip žaidėjui, nebūtų etiška komentuoti trenerio darbą.