„Sunkoka savaitė. Buvo sunku rungtyniauti, nuo pat pradžių vėlavome ties sprendimuose tiek puolime, tiek ir gynyboje. Sunkiai ėjosi. Negali teisintis nuovargiu, bet manau, kad tai atsiliepė sprendimuose“, – po dvikovos samprotavo Artūras Milaknis.
Nuo rungtynių pradžios Kaune įsismaginę turkai ėmė diktuoti savo sąlygas Nemuno saloje – anksti pranašumą įgiję Ergino Atamano auklėtiniai kontroliavo rungtynių eigą, kuri antroje rungtynių pusėje virto visišku svečių dominavimu.
Vienu metu „Anadolu Efes“ priešininku talžė net 28 taškų skirtumu. Tik rungtynių pabaigoje „Žalgiriui“ pavyko sušvelninti turėtą deficitą, bet nuo pralaimėjimo sėkmingesnė rungtynių pabaiga kauniečių neišgelbėjo.
A.Milaknis šioje dvikovoje per 26 minutes įmetė 13 taškų (2/2 dvit., 3/6 trit.) ir surinko 9 naudingumo balus.
Antrajame kėlinyje 35-erių 195 cm ūgio gynėjas turėjo ne vieną puikią progą nubausti varžovus taikliais metimais iš toli, tačiau lietuvio tritaškiai skriejo pro šalį, o priešingoje pusėje sėkmingiau atakavusi „Anadolu Efes“ nutolo nuo priešininkų.
„Gaila, nes tai buvo geri metimai, tokių progų dažnai nesusikursi Eurolygoje, bet taip atsitinka, kartais prameta ir geriausi“, – apgailestavo A.Milaknis.
– Įprastai „Žalgiris“ stengiasi viską kompensuoti noru ir užsidegimu, tačiau šįkart atrodė, kad ugnies buvo per mažai. Galbūt prisidėjo ir nuovargis? – buvo paklausta A.Milaknio.
– Negalėčiau taip teigti, nes ketvirtajame kėlinyje radome jėgų ir noro – sugebėjome jį laimėti. Klaidinga taip manyti, nes kai užsidega užpakalis – pradedi rizikuoti, suteiki didesnes pagalbas draugams ir pradedi žaisti geriau, prie to prisidėjo ir varžovų netaiklūs metimai.
Sunku pasakyti, nes apie visus negaliu kalbėti, bet manau, kad to negali būti, nes pradedame žaisti tik tada, kai užsidega užpakaliai.
– Šiuo metu „Žalgiriui“ trūksta įžaidėjų, kiek sunku jūsų pozicijoje, kai nėra pagrindinių gynėjų?
– Negaliu skųstis savo komandos draugais, nes visi gauname krūvius. Visi stengiamės – dirba ir treneriai, bet vis tiek galvoju, kad sezonas persirito į antrą pusę, buvo sunkus grafikas, galbūt ir kitiems tai atsiliepia.
Janis Strelniekas dar neatrado žaidimo rimto, sunku jį atgauti, galbūt reiktų pradėti nuo LKL, treniruočių.... Lukas Lekavičius taip pat ilgai aria vienas. Visiems jaučiu didžiulę pagarbą, negaliu nieko nei kaltinti, nei dėl ko noriu skųstis. Džiaugiamės tuo, ką turime ir žaidžiame su tuo, ką turime.
– „Anadolu Efes“ perimetro žaidėjai sukėlė nemažai problemų. Kaip stabdyti šiuos žaidėjus ir ar „Žalgiris“ apskritai pajėgus tą padaryti ir turi tik kentėti?
– Tenka kentėti. Turime atrasti prie ko galime rizikuoti, turime pasirinkti mažesnę blogybę, o tokius žaidėjus sulaikyti vienas prieš vieną labai sunku. Vargsta visos Eurolygos komandos.
Kai jie užsikuria – labai sudėtinga, reikalinga visos komandos pagalba, darnus darbas, bandome, bet vis kažkur pritrūksta.
– Šiandien komanda vertėsi be Joffrey Lauvergne'o. Ką ji prarado neturėdama šio aukštaūgio?
– Prarandame atkovotus kamuolius, didelį žmogų po krepšiu, jis duoda ir gyvos energijos, nes jis emocingas žaidėjas, tie geri momentai jį užveda, jis užveda ir komandą.
Jis geras žaidėjas arčiau krepšio, gerai žaidžia nugara. Faktas, kad mums jo trūko, neturime didelės prabangos, kad sakytume, jog netrūko.
– Turėjote neblogą seriją prieš stiprius klubus. Kiek tai pozityviai nuteikia prieš sezono pabaigą?
– Yra pozityvumo. Patys irgi jaučiame, kad žaidimas gerėja, atsiranda supratimas. Turėsime pertraukėlę, neturėsime rungtynių su rusų klubais, galėsime pasiruošti ir manau, kad paskutinę Eurolygos dalį pasistengsime užbaigti, kad nebūtų gėda.
– Tai buvo dar vienerios puikios Tylerio Cavanaugh rungtynės. Kaip vertinate jo tobulėjimą?
– Jis ypatingai daug patobulėjo. Jis įdeda daug darbo treniruotėse, labai gerai „sugeria“ informacija. Vietomis jam trūksta patirties, bet jis puikiai priima pagalbą iš mūsų.
Paulius Jankūnas jam duoda gerų patarimų, jis labai gelbėja ir praplėčia puolimą ir padeda gynyboje. Jis visada užsimotyvavęs ir nusiteikęs. Dešimt balų.
