Ne vieną egzotinę imtynių sporto šaką – alyš, kuraš, zukhanek ar net sumo – mūsų šalyje bandžiusio įskiepyti bei skandalingoms mėgėjiškoms darbininkų TAFISA žaidynėms milžiniško finansavimo reikalavusio buvusio Neolimpinio sporto komiteto Gintauto Vileitos sūnus įsitikinęs, kad hibridinės sporto šakos turėtų patikti ypač jaunajai kartai.
„Kol kas negaliu pateikti visų aiškių kiekvienos sporto rungties žaidimo niuansų. Tebūnie tai būna tam tikra paslaptis – sakysime, kad uždanga pilnai nepraverta, bet tikiu, kad pasiūlyti naujieji sportai tiks tiek profesionalams, tiek ir mėgėjamas“, – kalbėjo 46-erių vilnietis G.Vileita.
Labiausiai į priekį iš visų hibridinės sporto federacijos sporto rungčių pasistūmėjo hibridinio krepšinio rungtis. Ji buvo kurta apie metus.
Dabar naują krepšinio rungtį pirmieji išbandyti gali jau ir profesionalai: baigiama įrengti 1500 kv. metrų salė Vilniuje, buvusioje filmavimo studijoje Zujūnuose.
„Taip, mane supažindino su tuo krepšiniu. Žinokite, esu sužavėtas. Ir ne tik todėl, kad tai visiškai netikėtas ir įtraukiantis hibridinis krepšinis.
Tokiame krepšinyje viskas labai pasikeičia – net pasakyčiau, jog taip stipriai išsilygina jėgos, jog žaidžianti moteris gali laisvai įveikti net ir profesionalų krepšininką“, – savo potyrius naujoje arenoje papasakojo Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
„Visi žaidimai bus visiškai kompiuterizuoti – nuo starto signalo iki taškų skaičiavimo ir nugalėtojo paskelbimo, – pabrėžė G. Vileita. – Futbolo, krepšinio ir kitų tradicinių sporto šakų pagrindu kuriamuose žaidimuose nugalėtoją lems tikslumas, greitis ir iš dalies sėkmė.
Todėl ir vadiname tą sportą hibridiniu, nes ne viskas priklausys nuo sportininkų. Jų tikslas – atlikti taiklius metimus ar tikslius smūgius, bet čia bus įtrauktas ir kompiuteris. Jis parinks pozicijas, iš kurių atlikti metimus ar smūgius, ir nustatys taškų vertę“.
Lietuvos krepšinio federacijos vadovo M.Balčiūno paklausus, ar toks hibridinis sportas nėra autorinių teisių pažeidimas, LKF vedlys purtė galvą: „Šiuo atveju visos federacijos ar asociacijos yra visuomeniniai dariniai, jie gali susigalvoti kad ir varlių šokinėjimo per kartį varžybas.
Niekas negali uždrausti tobulinti vienos ar kitos sporto šakos. Taip pat yra ir su krepšiniu – FIBA yra ne pačio krepšinio žaidimo savininkė, ji yra tik turnyrų rengėja. Pati sporto šaka negali turėti savininko, todėl teisiškai vargu ar galima prisikabinti. Ir kam, jei tai tikrai verta inovacija, tobulinimas“.
LKF generalinis sekretorius net įsitikinęs, jog po pokalbių ir derybų federacija visais įmanomais savo resursais padės populiarėti hibridiniam krepšiniui.
„Matau, kad šis krepšinio variantas labai perspektyvus, manome, kad jei reikės, federacija prisidės prie čjo plėtros“, – aikšino M.Balčiūnas.
„Mes kol kas dar negalvojame apie vieną ar kitą sprendimą dėl paraiškos stoti su savo krepšiniu į Lietuvos krepšinio federacijos gretas.
Turi praeiti laikas, privalome pasižiūrėti, ar tas mūsų siūlymas sudomins sporto visuomenę. Čia kaip su trijulių krepšiniu – pradžioje jis buvo tiesiog laiko praleidimas, o kai sustiprėjo, tapo atskira krepšinio rungtimi“, – aiškino G.Vileita.
– Kokie to hibridinio krepšinio pliusai?, – buvo paklaustas Hinridinės sporto federacijos prezidento G.Vileitos.
– Tai ne žaidimas penki prieš penkis, tris prieš tris. Kiekvienas net ir neprofesionalus žaidėjas galės pasivaržyti kad ir su buvusiu LKL krepšininku: kompiureris iš esmės gali sulyginti jėgas arba duoti tokią užduotį, kuri ir profesionalui bus per sunki.
Ir atvirkščiai. Kaip ir gyvenime, šiame žaidime bus ir sėkmės faktorius. Tokie patys kūrimo principai bus ir hibridiniame futbole.
– Hibridinis krepšinis. Hibridinio sporto federacija. Dabartiniu metu tai labiau asocijuojasi su neigiamu požiūriu į vieną iš žodžių – visi puikiai žino, kas yra hibridinis karas.
– Tai, kad vienas ar kitas žodis turi asociacijų, tai nereiškia, kad privaloma kovoti prieš jį. Yra atominis karas, bet yra ir atmominė elektrinė. Yra hibridinis karas, tačiau niekam nekelia blogų asociacijų hibridinis automobilis. Tai jau kiekvieno žmogaus požiūrio reikalas.
– Tapote federacijos prezidentu. Kas jus išrinko?
– Pasakysiu taip, kad aš nesu toks labai jau per suvažiavimus rinktas prezidentas. Mes visi kartu esame viena komanda ir šiuo atveju startuoliai dirba savo darbą, o man tenka kitas – sudėlioti visą mūsų struktūrą ir įgyvendinti numatytus tikslus.
– Esate G.Vileitos sūnus. Ar neturės tam tikrų keblumu pristatant hibridinio sporto federaciją faktas, kad jūsų tėvas sporto bendruomenėje turi labai prieštaringų vertinimų. Ypač dėl prieš dešimtmetį vykusių TAFISA žaidynių, kurios dėl finansavimo ir siūlomų sporto varžybų laikytos skandalingomis.
– Mano tėtis visą gyvenimą skyrė sportui ir imtynėms. Ir darė darbus nuo pradžios iki pabaigos. Jei Lietuvoje imtynės nėra populiarios, tai tikrai tikrai ne jo bėda.
Jis siekė bent supažindinti visuomenę su jomis. Kaip ir su kitais sportais, kurie populiarūs kitur, tačiau pas mus sutikti su ietimis.
Manau, kad hibridinis sportas sulauks palaikymo. Dėl tam tikrų momentų su mano tėvu, tai tiesiog yra pavydas, kurio Lietuvoje yra per daug.
