Išspirti Rusijos klubai užkulisiuose jau kliedi apie naująją rusiškąją Eurolygą – milijonais planuoja suvilioti 21 krepšinio ekipą

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą vasario 24-ąją, jau kovo pradžioje Eurolyga galiausiai nutarė iki specialaus pranešimo iš varžybų diskvalifikuoti visus tris agresoriaus klubus – Maskvos CSKA, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Kazanės „Uniks“. Maskvos klubo prezidentas Andrejus Vatutinas už savo šalies ribų svarstė, kad gali būti ir taip, jog rusai tikriausiai nepateks ir į kito sezono Eurolygos akistatas, tad pradėjo svajoti apie alternatyvą šiam svarbiausiam Senojo žemyno turnyrui. Kalbama apie galimai kuriamą rusiškąją Eurolygą.

CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas neva planuoja kurti rusišką Eurolygą.<br>Scanpix nuotr.
CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas neva planuoja kurti rusišką Eurolygą.<br>Scanpix nuotr.
CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas neva planuoja kurti rusišką Eurolygą.<br>Sputnik/RIA/Scanpix nuotr.
CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas neva planuoja kurti rusišką Eurolygą.<br>Sputnik/RIA/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 7, 2022, 9:43 PM, atnaujinta Apr 8, 2022, 9:14 AM

Trečiadienį serbų leidinyje „Kurir“ pasirodė straipsnis su antrašte: „Rusai sukurs naują Eurolygą“. Jame rašoma, kad Maskvos klubą nesugrąžinus į kito sezono Eurolygos kovas, kol kas turtingiausio rusų krepšinio klubo prezidentas A.Vatutinas pradės kurti savo elitinį Eurolygos turnyrą. „Ir jau turi neblogus pamatus“, – tikina „Kurir“.

Kalbama apie klubų sudėtį, kurie grumsis naujoje Eurolygoje: jame gali būti penki Rusijos klubai – be tų trijų diskvalifikuotų ekipų, prisidėtų dar Saratovo „Avtodor“ ir iš Europos taurės išspirtas Krasnodaro „Lokomotiv“, penkios turkų ekipos – Stambulo „Anadolu Efes“, Stambulo „Fenerbahce“, Stambulo „Galatasaray“, Stambulo „Darussafaka“ ir „Gaziantep“, trys serbų čempionato atstovai – Belgrado „Crvena Zvezda“, Belgrado „Partizan“ ir Aleksandrovaco „Igokea“, penkios graikų ekipos – Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“, Atėnų AEK, Salonikų PAOK ir Salonikų „Aris“, taip pat Vengrijos „Szolnoki Olaj“, lenkų „Sopot“ bei Izraelio Tel Avivo „Maccabi“. Visoms užsienio ekipoms rusai jau neva pasiuntė laiškus su kvietimu aptarti galimą tokį naują turnyrą.

Teigiama, kad pagrindiniu remėju galėtų tapti dujų koncernas „Gazprom“, kuris jau sutinka investuoti į naują tarptautinį turnyrą, nes Europai paskelbus sankcijas ir dėl nutrauktų rėmimo sutarčių su futbolo struktūromis bendrovėje atsirado nemenkas kiekis laisvų pinigų.

Kaip rašo serbai, rusų dujų gigantas planuoja į naują Eurolygą metams investuoti 50 milijonų eurų, o sutartį turėti mažiausiai penkerius metus. Dalis šios sumos neva planuojama panaudoti krepšinio turnyro priziniam fondui.

Rusai įsitikinę, kad prie šio naujo turnyro kaip rėmėjai mielai prisidėtų ir Turkijos, Graikijos ar Serbijos didžiosios kompanijos, tad rusiškos Eurolygos biudžetas galėtų padidėti metams iki 70 mln. eurų.

Eurolygos turnyras už šio reguliariojo sezono klubo pergalę moka 37 tūkstančius eurų.

Serbų leidinio teigimu, naujajame turnyre suma už pergale mače išaugtų iki 120 tūkst. eurų. Už galutinę pergalę Eurolygoje ir čempiono titulą dabar klubas gauna milijono eurų honorarą, o rusai naujajame turnyre šią pajamų eilutę galėtų padidinti keturis kartus.

Neva cituojant Maskvos klubo prezidento A.Vatutino žodžius, serbai tikina, kad visi rusiškoje Eurolygoje žaisiantys klubai per sezoną gaus mažiausiai 5 mln. eurų.

Tuo tarpu rusų „Sport-express“ leidinys rašo, kad toks naujo turnyro gimimas „skamba labai šauniai“, tačiau bando skaičiuoti pliusus ir tas ekipas, kurios nėra partenkinotos dabartine situacija Eurolygoje.

Pirštu bedama į jau seniai Eurolygos politika nepatenkintą Graikijos milžiną – „Panathinaikos“ ir jo savininką Dimitrį Yappakopoulosą, „Maccabi“ komandą, kuri nesupranta, kaip skirstomi pinigai už televizijos teises: nors izraeliečiai turi brangiausią televizijos sutartį Eurolygoje, tačiau tai niekaip neatsispindi jos pajamose.

Kitą vertus, rusų leidinys aiškina, kad vis dėlto aklai tikėti serbų pranešta žinia negalima, nes ir pats A.Vatutinas nelabai nusiteikęs sklaidytis apie šį proketą.

Manoma, kad po karo Maskvos klubas į esamą Eurolygą galėtų sugrįžti mažiausiai tik po dviejų metų – kitoms rusų komandoms, kurios neturi A licencijos, apskritai nešviečia jokios galimybės praverti Eurolygos duris.

Pastaruosius penkerius ar šešerius metus Eurolygos vadovybės kompetencija buvo itin diskutuotina tema. Silpnas Eurolygos vadovų darbas būstinėje Barselonoje su rėmėjais, jų pritraukimu, aklavietės derybose su FIBA, problemos su teisėjavimu, skaidrumo stoka vykdant verslą privedė iki to, kad turnyras kasmet baigia savo darbą su neaudituotu 30 mln. eurų minusu.

Visa tai lėmė, kad praėjusio sezono viduryje klubai balsavo už prezidento Jordi Bertomeu teisių apribojimą. Nuo 2021 metų pavasario turnyro akcininkai-klubai įsitraukė į valdymą.

„Gavome prieigą prie verslo sprendimų, sukūrėme finansų kontrolės komisiją, – 2021 metų rugpjūtį aiškino A.Vatutinas, tačiau pripažino, kad noras viską žinoti nebuvo labai jau teisingas. – Apskritai, labiau užsikrovėme ant savo pečių darbo nei turime naudos. Tačiau tikimės, kad tai bus strategiškai naudinga Eurolygai“.

J.Bertomeu paliks savo postą 2022 metų birželio 30 dieną. Dėl šio sprendimo balsavo 11 licencijas turinčios turnyro komandos. Bet ar tai nebus ir Eurolygos griūties laikotarpis ir naujos rusiškosios Eurolygos atsiradimo metas?

„Juk jei iš tikrųjų pastitrauks turkų, graikų, serbų ir rusų klubai, vargu ar Eurolygą galės išgelbėti ir įstatuose esamas punktas, kad turnyre visos 11 komandų turi žaisti iki 2026 metų, o pasitraukimas iš varžybų kainuos komandai 10 mlm. eurų baudą, – rašo rusų dienraštis. – Autoritetingo Ispanijos leidinio „Mundo Deportivo“ teigimu, „Maccabi“, „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ prieš prasidedant šiam sezonui svarstė galimybę persikelti po FIBA ​​sparnu į Čempionų lygą. Galbūt kitą vasarą jie turės kitą varinatą, kitą alternatyvą, nei dabartinė Eurolyga“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: antrųjų Pensijų anuitetų fondo veiklos metų apžvalga