Lietuvos krepšiniui – 100 metų: Krepšinio namuose apdovanoti garsiausi šalies krepšininkai ir treneriai

Lietuva švenčia 100-metį trunkančią krepšinio šventę, kurią penktadienį Kaune paminėjo ir garsiausi šalies krepšinio žmonės. Iškilmingoje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) surengtoje minėjimo šventėje susirinko 300 kviestinių svečių, tarp kurių – legendinis Arvydas Sabonis, Vladas Garastas, Jonas Kazlauskas, Modestas Paulauskas, Rimas Kurtinaitis ir kiti.

 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br>V. Bitvinsko nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
 Šventės akimirka.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (122)

Lrytas.lt

Apr 22, 2022, 8:28 PM, atnaujinta May 31, 2022, 3:51 PM

1922 m. balandžio 23 d. Kaune įvyko pirmosios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, jas rezultatu 8:6 laimėjo LFLS. Ši dvikova žymi šalies krepšinio pradžią, kuri tęsiasi iki šios dienos.

Šventę simboliškai atidarė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kuris kartu su Lietuvoje viešinčiu FIBA generaliniu sekretoriumi Andreasu Zagkliu atidengė krepšinio išradėjo Jameso Naismitho paminklą.

Minėjimo metu taip pat visuomenei pristatyta Legendų aikštė, kurioje iškaldintos 100 iškiliausių šalies krepšinio asmenybių pavardės.

Į šią šventę atyvko ne tik krepšinio bendruomenės nariai, bet ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda bei Valdas Adamkus.

G.Nausėda sveikinimo žodžiu pradėjo oficialią apdovanojimų ceremoniją, kurios metu apdovanotos 100-mečio vyrų ir moterų rinktinės, be to, padėkos įteiktos krepšiniui nusipelniusiems žmonėms.

„Apima didelis jaudulys, matant tiek daug nusipelniusių Lietuvai veidų ir asmenybių. Per žmones galima patirti krepšinio grožį. Šiandien yra tiek daug nuostabių krepšinio fanatų – trenerių, žaidėjų, masažuotojų ir kitų. Buvau pasiruošęs valdišką kalbą, bet jos nesakysiu. Norisi ištarti daug pavardžių, bet jų visų pasakyti tiesiog nesugebėsiu“, – kalbėjo G.Nausėda.

Šventės atmosferą kaitino dainininkė Monika Linkytė, o ceremoniją vainikavo specialus Lietuvos krepšinio 100-mečio filmas. 

Šimtmečio moterų rinktinė:

Jurgita Štreimikytė-Virbickienė gimė 1972 m. gegužės 14 d. Alytuje.
Europos čempionė (1997), Eurolygos vicečempionė (1999) ir bronzos medalininkė (2005), Italijos čempionė (1999, 2002), LMKL čempionė (2004-2007), Baltijos moterų krepšinio lygos čempionė (2004-2007), Eurolygos žvaigždžių rungtynių dalyvė (2006), LMKL naudingiausia žaidėja (2006), moterų NBA lygos žaidėja (2005).

Angelė Jankūnaitė Rupšienė gimė 1952 m. birželio 27 d. Vilniuje. Viena tituluočiausių visų laikų Lietuvos krepšininkių.
Pasaulio čempionė (1971, 1975), Europos čempionė (1972, 1976, 1978), Olimpinių žaidynių čempionė (1976,1980).

Vida Šulskytė-Beselienė gimė 1956 m. rugpjūčio 17 d. Šiauliuose.
Pasaulio čempionė (1983), Europos čempionė (1976, 1978, 1980), Olimpinių žaidynių čempionė (1980).

Lina Dambrauskaitė gimė 1968 m. sausio 20 d. Kaune.
Europos čempionė (1997), Rusijos čempionė (2011), LMKL čempionė (1993, 1994, 1997, 1999), LMKL vicečempionė (2007), LMKL bronzos medalio laimėtoja (2005-2006), Baltijos moterų krepšinio lygos vicečempionė (2005).

Dalia Kurtinaitienė gimė 1966 m. balandžio 15 d. Kaune. Lietuvos rinktinės kapitonė.
Europos čempionė (1997), Vengrijos čempionė (1999), Austrijos čempionė (1997, 2003), Slovakijos čempionė (1994-1995), Čekoslovakijos čempionė (1991-1993).

Jolanta Vilutytė gimė 1969 m. gruodžio 14 d. Rokiškyje.
Europos čempionė (1997), Eurolygos bronzos medalininkė (2001, 2005), Vengrijos čempionė (1992, 1995, 1996, 1998, 2000, 2001), LMKL čempionė (2002, 2005).

Jovita Jutelytė gimė 1971 m. kovo 9 d. Kėdainiuose.
Europos čempionė (1997), LMKL čempionė (2004) ir bronzos medalio laimėtoja (2005), Baltijos moterų krepšinio lygos vicečempionė (2005).

Loreta Berūkštienė gimė 1964 m. gruodžio 7 d. Telšiuose.
Eurolygos vicečempionė (1991), Švedijos čempionė (1990, 1994), Čekijos čempionė (1995-1999), Europos čempionato penktos (1995) ir šeštos vietos (1999) laimėtoja.

Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė gimė 1934 m. sausio 3 d. Stakliškėse, mirė 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniuje.
Pasaulio vicečempionė (1957), Europos vicečempionė (1958), daugkartinė Lietuvos čempionė (1953, 1954, 1956-1961, 1963).

Genovaitė Miuleraitė pirmųjų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės tarpvalstybinių rungtynių dalyvė. 1938 m. gegužės 22 d. Lietuva rezultatu 15:7 (7:4) nugalėjo Estiją, o Genovaitė Miuleraitė pelnė 3 taškus.
Europos vicečempionė (1938), pripažinta geriausia čempionato žaidėja.

Vitalija Tuomaitė gimė 1964 m. lapkričio 22 d. Žeimelyje, mirė 2007 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje.
Europos čempionė (1985, 1987), Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja (1988), daugkartinė Lietuvos čempionė (1982, 1983, 1989, 1990, 1999).

Jūratė Daktaraitė gimė 1936 m. sausio 1 d. Kaune.
Pasaulio čempionė (1959), Europos čempionė (1960, 1962).

Treneris Vydas Gedvilas gimė 1959 m. gegužės 17 d. Užgiriuose.
Europos čempionių vyr. treneris (1997), Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris (1996-2002), Kauno „Viktorija“ komandos vyr. treneris (1993-2004), Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas (2003-2021).

Treneris Algirdas Paulauskas gimė 1959 balandžio 8 d. Skuode.
Europos čempionių treneris (1997), Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris (2003-2007, 2010-2013), Vilniaus „Telekomo“ komandos vyr. treneris (2001-2008), Eurolygos bronzos laimėtojas (2005, 2012).

Treneris Feliksas Kriaučiūnas gimė 1911 m. rugpjūčio 18 d. Čikagoje, mirė 1977 m. spalio 28 d. Čikagoje.
1935 m. su kitais Amerikos lietuviais Lietuvoje mokė žaisti krepšinį. 1938 m. treniravo Lietuvos moterų krepšinio rinktinę, kuri pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate laimėjo sidabro medalius. 1937, 1939 metais tapo Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtoju, buvo Lietuvos komandos kapitonas.

Šimtmečio vyrų rinktinė

Pranas Lubinas gimė 1910 m. sausio 7 d. Los Andžele, mirė 1999 m. liepos 8 d. Riversaide.

Olimpinis čempionas (1936, su JAV rinktine), Europos čempionas (1939, su Lietuvos rinktine).

Arvydas Romas Sabonis gimė 1964 m. gruodžio 19 d. Kaune.

Olimpinis čempionas (1988) ir bronzos medalininkas (1992, 1996), pasaulio čempionas (1982) ir vicečempionas (1986), Europos čempionas (1985), vicečempionas (1995) ir bronzos medalininkas (1983, 1989). Tarpkontinentinės V. Džonso taurės laimėtojas (1986), Eurolygos čempionas (1995), SSRS čempionas (1985-1987), Ispanijos čempionas (1993-1994), LKL čempionas (2004).

Išrinktas į geriausių NBA naujokų rinktinę (1996), FIBA šlovės muziejaus (2010) ir NBA šlovės muziejaus (2011) narys.

Jonas Valančiūnas gimė 1992 m. gegužės 6 d. Utenoje.

Europos vicečempionas (2013, 2015), LKL čempionas (2010).

Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionas (2008), Europos jaunių (iki 18 metų) čempionas (2010), Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionas (2011).

Linas Kleiza gimė 1985 m. sausio 3 d. Kaune.

Pasaulio čempionato bronzos medalininkas (2010), Europos vicečempionas (2013) ir bronzos medalininkas (2007), Eurolygos vicečempionas (2010).

Pasaulio jaunių vicečempionas (2003), Europos jaunimo bronzos medalio laimėtojas (2005).

Saulius Štombergas gimė 1973 m. gruodžio 14 d. Klaipėdoje.

Europos čempionas (2003) ir vicečempionas (1995), Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1996, 2000), Eurolygos čempionas (1999) ir vicečempionas (2001), LKL čempionas (1993, 1998, 1999, 2003), FIBA Europos Lygos čempionas (2004), Rusijos vicečempionas (2004, 2007).

Modestas Paulauskas gimė 1945 m. kovo 19 d. Kretingoje.

Olimpinių žaidynių čempionas (1972) ir bronzos medalio laimėtojas (1968), pasaulio čempionas (1967, 1974) ir bronzos medalininkas (1970), Europos čempionas (1965, 1967, 1969, 1971), Europos Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1973).

Artūras Karnišovas gimė1971 m. balandžio 27 d. Klaipėdoje.

Olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (1992, 1996), Europos vicečempionas (1995), Ispanijos čempionas (1996, 1997, 2001), Italijos čempionas (2000), visų laikų rezultatyviausias Lietuvos rinktinės krepšininkas.

Stanislovas Stonkus gimė 1931 m. gruodžio 29 d.Telšiuose, mirė 2012 m. vasario 19 d. Kaune.

Olimpinių žaidynių vicečempionas (1952, 1956), Europos čempionas (1957) ir bronzos medalio laimėtojas (1955).

Šarūnas Marčiūlionis gimė 1964 m. birželio 13 d. Kaune.

Olimpinis čempionas (1988) ir bronzos medalininkas (1992, 1996), Europos vicečempionas (1987, 1995) ir bronzos medalininkas (1989), NBA „Žvaigždžių savaitgalio“ 3×3 turnyro nugalėtojas (2002).
FIBA šlovės muziejaus (2015) ir NBA šlovės muziejaus (2014) narys.

Valdemaras Chomičius gimė 1959 m. gegužės 4 d. Kaune.

Olimpinis čempionas (1988) ir bronzos medalininkas (1992), pasaulio čempionas (1982) ir vicečempionas (1986), Europos čempionas (1979, 1985), vicečempionas (1987, 1995) ir bronzos medalininkas (1989). Tarpkontinentinės V. Džonso taurės laimėtojas (1986), SSRS čempionas (1985-1987), Rusijos (2001) ir Ukrainos čempionas (2015).

Šarūnas Jasikevičius gimė 1976 m. kovo 5 d. Kaune.

Olimpinių žaidynių bronzos medalininkas (2000), Europos čempionas (2003) ir bronzos medalininkas (2007). Eurolygos laimėtojas (2003-2005, 2009), Ispanijos čempionas (2001, 2003), Izraelio čempionas (2004-2005), Graikijos čempionas (2008-2010), LKL čempionas (2014).

Rimas Kurtinaitis gimė 1960 m. gegužės 15 d. Kaune.

Olimpinis čempionas (1988) ir bronzos medalininkas (1992, 1996), pasaulio vicečempionas (1986), Europos čempionas (1985), vicečempionas (1995) ir bronzos medalininkas (1989). Tarpkontinentinės V. Džonso taurės laimėtojas (1986), SSRS čempionas (1985-1987), Eurolygos čempionas (1995), Ispanijos čempionas (1994-1995), LKL čempionas (1996).

Treneris Vladas Garastas gimė 1932 m. vasario 2 d. Joniškėlyje.

SSRS čempionato auksom edalio laimėtojas (1984, 1985, 1986) ir sidabro medalininkas (1980, 1983), tarpkontinentinės V. Džonso taurės laimėtojas (1986), Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992, 1996), Europos vicečempionas (1995).

Treneris Jonas Kazlauskas gimė 1954 m. lapkričio 21 d. Panevėžyje.

Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (2000), Europos vicečempionas (2013, 2015).
Europos jaunimo čempionas (1994), LKL čempionas (1995–1999, 2002), Europos Taurės laimėtojas (1998), Eurolygos čempionas (1999) ir vicečempionas (2012), Azijos čempionas (2005), Azijos žaidynių nugalėtojas (2006), Rusijos čempionas (2011–2012), Kinijos lygos čempionas (2013).

Treneris Antanas Sireika gimė 1956 m. gegužės 11 d. Bazilionyse.

Europos čempionas (2003), Olimpinių žaidynių ketvirtos vietos laimėtojas (2004).
LKL čempionas (2003-2005) ir bronzos medalininkas (2000-2001), BBL čempionas (2005).

Fizinio rengimo treneris Aleksandras Kosauskas gimė 1941 m. gegužės 5 d. Kaune. Krepšininkų fizinio rengimo pradininkas Lietuvoje.

Kauno „Žalgirio“ fizinio rengimo treneris (1987-2001), Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės fizinio rengimo treneris (1992-2001).

Apdovanojimai už gyvenimo nuopelnus krepšiniui

Algimantas Bertašius gimė 1934 m. balandžio 3 d. Kaune. Inžinierius, sporto istorikas. 1965–1991 m. Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, 1980–2000 m. Tarptautinės futbolo istorijos ir statistikos federacijos narys, 1978–1991 m. Kauno krepšinio federacijos Vykdomojo komiteto narys. 1997 m. LTOK premijos laureatas.

Knygų „Lietuvos krepšinis“ (, kartu su Vytautu Kazakevičium, Stanislovu Stonkum, Vytautu Zeliuku, 1971), „Lietuvos boksas“ (kartu su Antanu Vaupšu, Antanu Zaboru, 1976), „Kauno „Žalgiris“ (1944–1983): vyrų krepšinio komandos istorija, rungtynių rezultatai, žaidėjai, treneriai“ (1983), „Sportininko žinynas“ (kartu su Saliamonu Vaintraubu, 1984), „Tarybų Lietuvos krepšinis“ (kartu su Stepu Butautu, Stanislovu Stonkum, 1985), „Krepšinio žinynas, 1922–1998“ (1999), „Lietuvos sporto žinynas“ (1999), „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (1925–2013 m.)“ (kartu su Stanislovu Stonkum, 2009), „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (2014–2019 m.)“ (kartu su Vaidotu Zajarsku, 2020) autorius.

Vidmantas Mačiulis gimė 1946 m. sausio 18 d. Miškiniuose. Lietuvos televizijos žurnalistas, publicistas, redaktorius. Nuo 1992 m. sausio 11 d. kuria ir veda savaitinę laidą „Krepšinio pasaulyje“, nuo 1990 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus valdybos pirmininkas.

Knygos „Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis, 1939–1989“ autorius (kartu su Vytautu Gudeliu, 1989), už dokumentinių novelių filmą „Atėjo… Sabas!“ apdovanotas Vinco Kudirkos premija (2015).

Leonas Karaliūnas gimė 1955 m. sausio 1 d. Joniškyje. 2009 m. įkūrė vienintelį Lietuvoje krepšinio muziejų. Knygų „Auksinė žinia Europai 1937 m.“ (2007), „Iš kiemo į didįjį krepšinį“ (2016), „Joniškio krepšinio muziejus: eksponatai ir lankytojai“ (2021) autorius.

Aleksas Makulavičius gimė 1936 m. lapkričio 24 d. Lietuvos krepšinio entuziastas, krepšinio teisėjas ir komisaras, treneris, ilgametis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) darbuotojas, įvairių turnyrų organizatorius.

A. Makulavičius įkūrė ir Lietuvos krepšinio „A“ lygą, kuri tapo dabartine Nacionaline kepšinio lyga (NKL), o 2005 m. jis įkūrė Regionų krepšinio lygą (RKL), kurios direktoriaus pareigas eina iki šiol. 1999 m. tapo Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentu, šias pareigas ėjo iki 2005 m., kuomet jį pakeitė dabartinis vadovas Kęstutis Pilipauskas.

Anatolijus Čupkovas gimė 1944 m. sausio 24 d. Kaune. Krepšininkas, politikas, visuomenininkas.

1962–1972 m. (su nedidele pertrauka) buvo Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos žaidėjas. Taip pat žaidė Kauno politechnikos instituto, „Drobės“, Jonavos „Statybos“ komandose.

Atkūrus nepriklausomybę, septyniolika metų aktyviai kūrė Lietuvos krepšinio veteranų judėjimą. Kasmet dalyvauja Pasaulio ir Europos krepšinio veteranų čempionatuose. Daugkartinis šių varžybų nugalėtojas ir prizininkas. 2012 m. Kaune organizavo Europos krepšinio veteranų čempionatą.

Pasaulio krepšinio veteranų federacijos (FIMBA) valdybos narys, Kauno krepšinio klubo „Žalgiriečiai veteranai“ prezidentas, Lietuvos krepšinio veteranų lygos viceprezidentas. Lietuvos parolimpinio komiteto viceprezidentas ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas.

Algimantas Šatas gimė 1946 m. balandžio 2 d. Daukščiuose. Pedagogas, visuomenės veikėjas, nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris.

Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės vyr. treneris, 2007 m. iškovjo Pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionų vardus. Dalyvavo šešiose kurčiųjų pasaulinėse žaidynėse: iškovojo aukso medalius 2013- Bulgarijoje (2013) ir  Turkijoje (2017), sidabro medalius Danijoje (1997) ir Taivane (2009), bronzos medalius Italijoje (2001) ir Australijoje (2005).

Iškovoti medaliai Europos čempionatuose: auksas (Vokietija, 2008), sibabras (Turkija, 2012), bronza (Graikija, 2000, 2016), Slovėnija (2004).

Valentinas Kanapkis gimė 1945 m. vasario 17 d. Vištyčio k. Lietuvos krepšininkas, treneris.

Vilniaus „Kibirkšties“ moterų krepšinio komandos treneris (1976-1981), vyr. treneris (1981-1986), LOSC treneris (1986-2006), Vilniaus „Lietuvos telekomo“ treneris (1994-1996), Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris (1976-1981, 1999), vyr. treneris (1982-1983, 1993-1995). 2005 metais apdovanotas LTOK „Olimpine žvaigžde”.

Algimantas Ivašauskas gimė 1939 m. birželio 4 d. Rokiškyje. Krepšinio treneris, sporto organizatorius. Dalyvavo Springfilde (JAV, 1991) neeiliniame FIBA kongrese, kuriame Lietuvos krepšinio federacija buvo grąžinta į FIBA narių gretas. Lietuvos jaunių (1994) ir moterų (1997) krepšinio rinktinių, tapusių Europos čempionėmis, vadovas.

1990-1994 m. ėjo LKF generalinio sekretoriaus pareigas, nuo 1998 m. Baltijos moterų krepšinio lygos generalinis sekretorius. 1997 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordinu.

Saulius Vilkas gimė 1940 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos krašto krepšinio puoselėtojas. Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjas (1965-1972), vyr. treneris (1975-1986), klubo direktorius (1990-2006).

Adomas Klimavičius gimė 1948 m. sausio 3 d. Šiaulių krašto krepšinio puoselėtojas. krepšinio Šiaulių krepšinio klube skirtingas pareigas ėjo nuo pat įkūrimo pradžios 1994 m. Jam vadovaujant Šiaulių komanda laimėjo LKL bronzos medalius (9 kartus), LKF taurės aukso, sidabro ir bronzos (5 kartus) medalius, FIBA Europe Cup sidabro medalius, Baltijos krepšinio lygos (BBL) aukso (3 kartus) ir bronzos (3 kartus) medalius.

Albinas Asevičius gimė 1937 m. sausio 18 d.Ilgametis Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ treneris bei vadovas. Mokyklai vadovavo nuo 1978-ųjų iki 1992 metų.

Bronė Švitrienė gimė 1952 m. rugpjūčio 31 d. Ukmergėje. Klaipėdos universiteto (KU) docentė, dvidešimt metų vadovauja ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusiai KU šokėjų grupei „Leader Dance“. Knygos „Krepšinio komandų palaikymo šokių grupių rengimo aspektai“ (2008) autorė.

Saulius Samulevičius gimė 1961 m. rugpjūčio 19 d. Ilgametis Lietuvos krepšinio organizatorius. 1994-2007 metais ėjo Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigas.

Juozas Petkevičius gimė 1946 m. kovo 20 d. Molėtų rajone. Lietuvos krepšinio rinktinės talismanas. Nuo 1992 m. yra Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės masažistas.

Tomas Balaišis-Sėkla – Lietuvos krepšinio sirgalių tėvas. Nuo 2003 metų nepraleidžia nė vienų Lietuvos vyrų rinktinės varžybų.

Lietuvos krepšinio šimtmečio teisėjai

Virginijus Jonas Dovidavičius gimė 1964 m. sausio 13 d. Kaune. 1986 m. suteikta Respublikinė, o 1989 m. suteikta Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. Nuo 1987 m. teisėjavo SSRS pirmenybėse ir čempionatuose. 1987–2009 m. buvo renkamas į geriausių Lietuvos krepšinio teisėjų dešimtukus.

Nuo 1992 m. Dovidavičius buvo FIBA arbitras. 1997–2003 metais teisėjavo Eurolygos varžybose. Per tarptautinę karjerą lietuvis teisėjavo:

Kęstutis Pilipauskas gimė 1958 m. gegužės 2 d. Kaune. 1986 m. suteikta Respublikinė, o 1988 m. Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. 1991 m. įgijo FIBA arbitro vardą. 1987–2009 m. buvo renkamas į geriausių Lietuvos krepšinio teisėjų dešimtukus. 1993–2010 m. teisėjavo LKL čempionatuose (644 rungtynes), 1993–2008 m. – Europos klubų taurės turnyruose, 1997–2001 m. – FIBA Eurolygos varžybose, 2001–2008 m. – ULEB Eurolygos varžybose.

Nuo 2009 metų Kęstutis Pilipauskas yra FIBA techninis komisaras, BBL ir LKL rungtynių komisaras. 2020 m. išrinktas į FIBA Europos techninę komisiją.

Romualdas Brazauskas gimė 1960 m. liepos d. 31 Biržuose. 1982 m. suteikta Respublikinė, o 1986 m. Visasąjunginė krepšinio teisėjo kategorija. Nuo 1983 m. renkamas į geriausių Lietuvos krepšinio teisėjų dešimtukus. 1987 m. tapo FIBA arbitru.

2007 metais Romualdas Brazauskas įrašytas kandidatu į FIBA Šlovės muziejų. 2010 m. pasaulio FIBA kongrese Turkijoje išrinktas į pasaulio FIBA Techninę komisiją. Brazauskas yra apdovanotas LTOK Olimpine žvaigžde „Už nuopelnus olimpizmui” (2010), KKSD Sporto garbės kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvos sportui” (2010), FIBA auksiniu teisėjo švilpuku (2010 m.), Prezidento Garbės ženklu „Už nuopelnus LKL” (2013).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.