Tiesa, ant klubo valdybos stalo tuomet šmėžavo ir vieno ryškiausių šalies krepšinio trenerių Rimo Kurtinaičio kandidatūra. Vis dėlto patyręs strategas apmąstė esamą situaciją ir atsisakė sezono pabaigoje gelbėti Utenos klubą, tad neeilinė galimybė atsidūrė vos 27-erių kauniečio rankose. Portale lrytas.lt – jauniausio LKL lygos vyriausiojo trenerio įspūdžiai apie neeilinį karjeros šuolį ir išmoktas pamokas.
„Praktiškai visai nemiegojau, labai daug galvojau, jaučiau didelį stresą, – pirmąsias dienas prie „Juventus“ ekipos vairo prisimena N.Pacevičius. – Vis dėlto trumpą pasiruošimą išnaudojome maksimaliai, tikslingai pasiruošėme kovai.
Aš žinojau žaidėjus, sistemą, tad man nereikėjo daryti kardinalių pokyčių. Iki pirmųjų rungtynių streso buvo labai daug, bet prasidėjus kovai viskas normalizavosi. Rungtynių pradžia mums buvo labai gera, gal tai irgi šiek tiek atpalaidavo.“
Debiutinėse rungtynėse N.Pacevičius atvedė „Juventus“ klubą į pergalę (95:78) prieš Alytaus „Dzūkiją“, taip atgaivindamas sirgalių ir pačių žaidėjų tikėjimą komanda.
Pergalė buvo svarbi ne tik komandai, kuri kovojo dėl ketvirtosios turnyrinės lentelės vietos, bet ir pačiam treneriui.
Ilgiau nei dešimtmetį asistentu dirbęs kaunietis pirmą kartą karjeroje suprato, ką reiškia vadovauti komandai ir priimti svarbiausius sprendimus. Maža to, krepšinio žmonės ėmė akcentuoti ir jauną N.Pacevičiaus amžių.
„Tiek žaidėjai yra profesionalai, tiek aš. Kartais atsitinka tokios situacijos, kai treneriai yra jaunesni už žaidėjus, bet aš per tą visą septynių mėnesių etapą, kai dirbau asistentu, su žaidėjais turėjau gerą darbinį ryšį.
Mes nebuvome kažkokie labai geri draugai, nepalaikėme labai šiltų santykių, kaip būna kitais atvejais, bet jie per tuos mėnesius pamatė mano požiūrį, kaip ir kiek aš dirbu.
Žinoma, suprantu, kad daug žaidėjų jau buvo matę aibę aukšto lygio trenerių, gal tam tikrais momentais aš kažkur neturėjau konkretumo. Gal žaidėjams tai kartais kliūdavo.
Nepaisant to, nemanau, kad mano amžius buvo kažkoks barjeras, kuris trukdė darbui. Viską parodo kiek dirbi ir kiek atiduodi savęs.
Aišku, reikia pripažinti, kad buvo padaryta klaidų, nevengiu prisipažinti. Žinau dalykus, kurių nedaryčiau, bet tuo pačiu suprantu, kad kai kurių momentų kontroliuoti negalėjau“, – pasakoja N.Pacevičius.
Reguliarųjį sezoną N.Pacevičius su „Juventus“ klubu užbaigė iškovojęs 4 pergales ir patyręs 3 pralaimėjimus. Nepaisant to, kad Utenos ekipa per šią atkarpą išvykoje pranoko tiek „Šiaulius“, tiek Jonavos „Cbet“, galutinėje komandų rikiuotėje būtent šios ekipos buvo laipteliu aukščiau, tad „Juventus“ liko 6-oje vietoje, o ketvirtfinalyje jų varžovais tapo puikų sezoną žaidžiantis Panevėžio „Lietkabelis“.
Nors pirmosios serijos iki trijų pergalių rungtynės žadėjo intrigą (101:102), vis dėlto panevėžiečiai įrodė pranašumą ir užbaigė „Juventus“ sezoną „sausu“ rezultatu 3-0.
N. Pacevičius interviu portalui lrytas.lt – apie didžiausią „Juventus“ sezono klaidą, pasitraukusį Ž.Urboną, žuvusio Adreiano Payne'o žmogiškumą bei likusią LKL intrigą.
– Treneri, sezonas klubui baigėsi anksčiau nei norėtųsi. Ar komandos viduje jau spėjote apibendrinti pasiektus rezultatus?, – portalas lrytas.lt paklausė N.Pacevičiaus.
– Baigėsi sezonas, paminėjome ir kol kas atsisveikinome. Kiek žinau, šią savaitę turėtų rinktis klubo valdyba, kuri įvertins sezono rezultatus.
Aš asmeniškai į savo darbą žiūriu realiai – buvome šeštoje vietoje, ten ir likome. Nei labai pagerėjo, nei suprastėjo žaidimas.
Galima žiūrėti iš įvairių pusių – kas būtų, jeigu nebūtų permainų. Vis dėlto tuo metu situacija nebuvo gera, žaidimas kovo mėnesį prastėjo.
Po pasikeitimų trumpalaikis efektas buvo – laimėjome Šiauliuose, Jonavoje, kuomet bandėme kabintis dėl ketvirtosios vietos.
– Interviu portalui 24sek.lt Ž.Urbonas teigė, kad nepamatė, jog po jo pasitraukimo krepšininkai ir komanda būtų mobilizavusi.
– Visi turi savo nuomonę. Aš komandos nuotaikas jaučiau ir prie Ž.Urbono, ir po jo. Mačiau, kokie buvo žaidėjai. Tad su tokia nuomone nesutinku, manau, kad komanda mobilizavosi, tai žinau iš žaidėjų, be to, viskas aiškiai matėsi ir iš šono.
Tiesa, atkrintamosiose užšokome ant „Lietkabelio“, kuri tikrai labai nepatogi mums komanda.
Nesutinku su kai kurių žmonių nuomone, kad praėjusio sezono „Lietkabelis“ yra stipresnis. Reikia pažiūrėti į šį sezoną, kaip jie atrodė Europos taurėje. Jie mums buvo per geri.
– Kaip manote, kodėl komandos žaidimas sezono viduryje ėmė prastėti?
– Didžiausia problema – komplektacijos klaidos. Komandoje buvo ryškiai per daug patyrusių žaidėjų. Iš vienos pusės – tai pliusas, iš kitos – komanda nebuvo alkana.
Mes matėme sezono pradžioje, kaip žaidėjai kovėsi, buvo alkani, žaidėme gerą krepšinį, daug dėjome vilčių į sezoną.
Vis dėlto ilgainiui labiau patyrę žaidėjai prarado norą, jie nustojo kautis dėl savo ateities. Tai koją ir pakišo. Žinoma, komandoje buvo daug įvairių charakterių, kas nėra lengva. Manau, kad su tuo sutiks ir tie žmonės, kurie sudarinėjo sudėtį.
– Ar būdamas Ž.Urbono asistentu turėjote daug laisvės priiminėti tam tikrus sprendimus?
– Laisvės turėjau tikrai nemažai, darbas vyko gana produktyviai. Pagrindines funkcijas žinojau dar iki prisijungimo prie klubo – vaizdo įrašų peržiūra, darbas treniruotėse, darbas rungtynių metu, informacijos dalijimasis.
Kaip asistentas, laisvės turėjau nemažai. Žinoma, gal momentais kažkur norėjosi, kad iniciatyvos būčiau turėjęs daugiau, bet visumoje darbą su Ž.Urbonu vertinu produktyviai.
– Klubą gelbėti galėjo ir legendinis R.Kurtinaitis. Kaip manote, ar jis būtų ženkliai pakeitęs komandos žaidimą?
– Viename interviu pats R.Kurtinaitis labai teisingai pasakė, kad jei jis būtų prisijungęs prie komandos, kuriai buvo likęs mėnuo iki sezono pabaigos, tai kažką pakeisti jam būtų tikrai sudėtinga.
Taip, su juo kalbos buvo, tai vieša paslaptis. Visgi treneris suprato, kad tokiu sezono metu nėra racijos užimti tokią poziciją, kur nežinai nei žaidėjų, nei klubo sistemos.
Manau, kad jis priėmė racionalų sprendimą. Žinoma, Rimas yra vienas didžiausių autoritetų Lietuvos krepšinyje, bet ar tai būtų davę kardinalius pokyčius – abejoju.
– Nors sezono pabaigoje žaidimas pagerėjo, o tai iliustruoja ir įveikti tiesioginiai konkurentai, visgi serija su „Lietkabeliu“ nepasisekė. Kaip manote, kiek „sausam“ rezultatui turėjo įtakos pirmasis tarpusavio mačas, kurį pralaimėjote po pratęsimo?
– Prieš seriją visi mus nurašė. Tame logikos buvo, nes Panevėžio komandos sezonas kol kas yra labai solidus, komanda susižaidusi, visi žino, ką daro, geras treneris.
Žinojome, kad bus labai sunku, bet tikėjome, kad pirmose rungtynėse namuose jie mus kiek nuvertins. Toks įspūdis ir susidarė, jautėme, kad pirmame mače galime laužti seriją, buvome labai arti to.
Vis dėlto nežaidė M.Gecevičius, jau mačo metu praradome dar tris žaidėjus. Nepaisant visų problemų, mes buvome rungtynėse, tačiau prametėme 11 baudos metimų. Žinoma, negalima sakyti – kas būtų, jeigu būtų. Bet tos rungtynės daug lėmė.
Antrose rungtynėse jau viskas buvo kitaip. Panevėžys pakėlė fiziškumą į visiškai kitą lygį, mačą pralaimėjome dar pradžioje. Po to jau buvo labai sunku vytis. „Lietkabelis“ yra solidi komanda, žino, kaip kontroliuot pranašumą.
Vis dėlto antrą mačą pralaimėjome ne dėl to, kad gavome skaudų dūrį pirmose serijos rungtynėse, o dėl to, kad „Lietkabelis“ atrodė žymiai geriau. Trečiose rungtynėse taip pat turėjome šansą kabintis.
– Vis garsiau kalbama, kad LKL komandose žaidžiantys legionieriai sezono pabaigoje praranda motyvaciją. Ar tai jautėte „Juventus“ ekipoje?
– Nepasakyčiau. Aišku, kalbant apie ukrainietį Vladislavą Koreniuką, jis turi kitokių problemų, mes jas visas puikiai suprantame.
Tačiau apie amerikiečius to pasakyti negalėčiau. Puikus pavyzdys buvo Panevėžyje, kai žaidėme trečiąsias serijos rungtynes. Atsilikinėjome 0-2, kažkiek gal ir yra logikos, kad amerikiečiai galvoja apie namus, bet aš pamačiau alkanus žaidėjus, visus.
Patrickas Milleris yra aukščiausio lygio profesionalas, jis atiduoda maksimumą. Net iki paskutinių rungtynių nei jo kūno kalba, nei kažkokie veiksmai nesufleravo, kad jis nebeturi motyvacijos.
– Jūsų klube šiame sezone trumpai žaidė ir kitas amerikietis Adreianas Payne'as, kuris, deja, šią savaitė buvo nušautas. Kokios buvo klubo reakcijos po šios žinios?
– Buvo šokas. Susirašėme su komandos darbuotojais. Atsiminsime jį kaip labai komunikabilų žmogų, norintį bendrauti. Nebuvo taip, kad jis atvažiavo į mažą miestą ir gyveno savam pasaulyje.
Tiek su komandos draugais, tiek su treneriais norėjo bendrauti. Faktas, kad jis nebuvo pačios geriausios sportinės formos, bet iš žmogiškosios pusės matėsi, kad jam rūpi šeima, kuri gyveno Amerikoje. Žiauru, netikėta, dar kol kas esame šoke.
– Klubo direktorius Eimantas Skersis nuolat emocingai palaiko komandą, kokią žinutę po sezono jis perdavė jums asmeniškai ir komandai?
– Su E.Skersiu bendravome ištisai, ypač man tapus vyriausiuoju treneriu. Turėjau didelį pasitikėjimą tiek paties E.Skersio, tiek viso klubo, už ką esu dėkingas.
Tai man palengvino perėjimą nuo asistento prie vyr. trenerio. Sezono rezultatų kol kas pilnai neapibendrinome, žinome faktą, kur pabaigėme.
Gilesnė analizė bus atlikta klubo vadovų, aš esu samdomas darbuotojas, kuris arba tuos darbus atlieka, arba ne. Manau, kad apie sezono pabaigą ir rezultatus dar pakalbėsime.
– Jus eliminavęs „Lietkabelis“ pusfinalyje susitiks su Kauno „Žalgiriu“ arba Klaipėdos „Neptūnu“, kurie lemiamas serijos rungtynes žais trečiadienį. Kaip manote, ar Panevėžio klubas turi realią galimybę prasibrauti į lygos finalą?
– Manau, kad „Žalgiriui“ sunki serija su „Neptūnu“, jei jį galiausiai įveiks, kainuos labai daug. Tai „Lietkabelio“ šansus tik didina. Aišku, jų pergalės prieš kauniečius prognozuoti kol kas nesiryšiu.
Vis dėlto panevėžiečiai turėjo pilną savaitę atsigavimui, o kauniečiai vis dar tęsia kovą dėl vietos pusfinalyje. Maža to, pagrindiniai žaidėjai žaidžia pilnais krūviais.
Kaip matome, didžiulis krūvis tenka Lukui Lekavičiui, dabar iššovė Karolis Lukošiūnas. Žinoma, yra ir Joffrey Lauvergne'as, kuris labai svarbus. Bet perimetro žaidėjų praktiškai nėra, milžiniškas krūvis tenka L.Lekavičiui.
– Ko galime tikėtis iš kitos pusfinalio poros, kur susitiks Vilniaus „Rytas“ ir „Šiauliai“?
– Manau, kad „Šiauliai“ duos kovą, jie užtikrintai susitvarkė su Jonava. Net pirmose ketvirtfinalio rungtynėse šiauliečiai turėjo laimėti, o kitose mačuose jie tiesiog dominavo.
Aišku, klausimas, kokia bus Jonathano Elmoro situacija, tenka girdėti, kad ir Donatas Sabeckis turi sveikatos problemų. Visgi kova su „Rytu“ bus, tačiau favoritais išlieka sostinės žaidėjai.
