Šiame Eurolygos sezone „Barcelona“ lietuvis vidutiniškai pelno po 7,2 taško, atsikovoja po 1,6 kamuolio, atlieka 2,8 rezultatyvaus perdavimo ir renka 7,6 naudingumo balo.
– Žengiate į lemiamas sezono rungtynes. Kokioje situacijoje dabar komanda?
– Kaip ir nsakėte, mes žaidėme sunkius 8–9 mėnesius, bet, tikiuosi, kad dabar esame geriausios sportinės formos. Bent tuo tikiu. Buvo sudėtinga visiems tiek fiziškai, tiek psichologiškai, bet dabar laukiame lemiamų kovų.
– Ar sezono pradžioje turėjote išsikėlę tikslų finišuoti pirmiems Eurolygos reguliariame sezone ar Ispanijos čempionate?
– Taip. Kai atvykau į klubą, iškart supratau, kad tikslai yra patys aukščiausi. Visi tiki, kad mes galime ir turime laimėti. Nėra kito kelio galvoti – privalome viską laimėti. Didžiuojuosi vaikinais, bet mums reikia užbaigti pradėtą darbą.
– „Žalgirio“ komanda pasižymi ištikimais sirgaliais – to paties Šarūnas Jasikevičius reikalauja ir iš Barselonos aistruolių. Jis nori, kad katalonų sirgaliai taptų svarbiu veiksniu namų rungtynėse. Kokie esminiai skirtumai tarp Kauno ir Barselonos sirgalių?
– Negalėčiau pasakyti, kad skirtumas yra labai didelis. Jeigu perkeltume katalonus į „Žalgirio“ areną, ji nebūtų užpildyta ir iki pusės, nes „Palau Blaugrana“ yra daug mažesnė.
Bet Ispanijos sirgaliai žino, kada reikia pradėti rėkti ir šaukti, kada atsirastų spaudimas teisėjams. Jie kartais mus pradžiugina plojimais ir dainomis. Jiems nereikia naudoti būgnų.
Ispanai santūresni ir mandagesni tuo metu, kai įvykiai aikštėje vyksta tinkamai, bet kai pradedame barstyti pranašumą, jie palaiko karštai. Lietuvoje parduodami visi bilietai, o sirgaliai – labai garsūs, bet kitaip nei čia. Žmonės Lietuvoje ir Ispanijoje yra skirtingi.
– Kaip vertinate savo adaptaciją Barselonoje?
– Nebuvo labai sudėtinga ar blogai, nes komandoje yra daug lietuvių – treneriai, medikas. Daug patyrusių krepšininkų. Todėl adaptacija buvo lengvesnė. Bet kalbant apie krepšinį... Lietuvoje yra Lietuvos krepšinio lyga ir Eurolyga.
Lietuvos krepšinio lygoje rungtynės būdavo lengvesnės, o čia tokių mačų nėra. Tu gali pralaimėti bet kam. Net ir paskutinėms komandoms. Turi kovoti dėl kiekvienos pergalės. Manau, kad sunkiausia dalis yra tai, kad kiekvienose rungtynėse turi atiduoti 100 proc. savęs. Treneris moka ir žino kaip mus motyvuoti.
– „Barcelona“ ekipos viršūnėje yra Šarūnas Jasikevičius. Ar manote, kad Šaras su jumis griežtesnis, jis jus spaudžia daugiau, nes esate lietuvis?
– Galbūt ne dėl to, kad esu lietuvis, bet todėl, kad jis žino mane ir žino mano požiūrį. Šaras mane pasikvietė mane į treniruotes, kai man buvo 15–16 metų, todėl labai gerai žino, kaip aš reaguoju į įvairias situacijas.
Nesakau, kad man patinka, kai esu apšaukiamas, kai ant manęs rėkia, bet kartais yra gerai, nes tu žinai, ką padarei blogai. Jis nešaukia vien vardan šaukimo. Neturiu su tuo problemų. Man nėra problemų dėl Šaro rėkimo, nes aš žinau, kodėl tai daro. Man patinka jo metodai. Galbūt kažkam šaukimai nepatinka, bet man jie padeda išlaikyti koncentraciją.
– Gerai žinote Šarą. Ar Š.Jasikevičius pasikeitė nuo tada, kai dirbo „Žalgiryje“?
– Šiek tiek pasikeitė. Čia yra „Barca“ – didesnis klubas su didesniais lūkesčiais. Tai ne tik krepšinis, čia taip pat yra viena didžiausių Europoje futbolo komandų.
Aukštesnio lygio veteranai turi daugiau patirties ir viską daro puikiai, todėl nereikia ant jų šaukti. „Žalgiryje“ buvo daug jaunų krepšininkų, todėl jis bandė juos perlaužti ir išmokyti.
Šiuo atžvilgiu treneris pasikeitė, bet Šaras yra Šaras – jis visada bus toks pats – nori laimėti viską.
