Šiauliečių kelią į finalą užtvėrė Vilniaus „Rytas“, kuris Antano Sireikos auklėtinius serijoje iki trijų pergalių įveikė 3:1.
Tokiu pat rezultatu savąją pusfinalio seriją pralaimėjo ir „Žalgiris“. Balandžio mėnesį prie komandos vairo stojęs Kazys Maksvytis jo iki čempionų titulo nenuvairavo – bilietą į finalą nugvelbė kur kas užtikrintesnį žaidimą demonstravęs Panevėžio „Lietkabelis“.
LKL mažasis finalas šiame sezone vyks pagal iki šiol neregėtą reglamentą – pirmą kartą čempionato istorijoje ekipos dėl bronzos medalių kovos serijoje net iki keturių pergalių. Įprastai bronzinę šalies komandą išaiškindavo kovos iki trijų laimėjimų.
Vargu, ar net didžiausi krepšinio ekspertai prieš sezoną būtų galėję prognozuoti, kad kovoje dėl trečiosios vietos lauks būtent šių komandų akistata, bet šiemet itin neprognozuojamose LKL pirmenybėse staigmenos gali slypėti už kiekvieno kampo. Ar galime jų sulaukti ir mažajame finale?
„Amžinai trečių“ sugrįžimas
Šiaulių miestas Lietuvos krepšinio žemėlapyje kurį laiką buvo primirštas. XXI a. pirmajame dešimtmetyje vieną po kito bronzos medalius šlavęs „Šiaulių-7bet“ klubas šio sporto aistruolių buvo vaidinamas „amžinai trečiuoju“.
Vis dėlto iškilus Panevėžio „Lietkabeliui“, Klaipėdos „Neptūnui“ bei Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ ekipoms šiauliečiai buvo nustumti į paraštes, o paskutinį bronzos medalį Saulės miesto klubas iškovojo 2010 metais, tąsyk mažojo finalo serijoje iki trijų pergalių 3:0 pranokęs „Juventus“ krepšininkus.
Apdovanojimų sausrą išgyvenantys A.Sireikos auklėtiniai į LKL didįjį ketvertą sugrįžo po dešimties metų pertraukos, o šis sugrįžimas toli gražu neįvyko šiaip sau.
Ambicingų lietuvių bei talentingų, o ir kartu pasiausti mėgstančių legionierių suburtas kolektyvas su jiems vadovaujančiu Europos čempionu priešakyje pelnytai sugrąžino „Šiaulių“ klubą į kovą dėl apdovanojimų.
Šiauliečiai sugrįžo ne tik į LKL stipriausiųjų ketvertą, bet ir į arenos tribūnas – Šiaulių ekipos arena tapo lankomiausia visoje pirmenybių ketvirtfinalio serijoje bei antra pagal lankomumą pusfinaliuose, nusileidusi tik Panevėžio „Cido“ arenai.
Audringas savų sirgalių palaikymas gali tapti nemenka A.Sireikos kariaunos paspirtimi ir artėjančioje bronzinėje serijoje.
Dar viena „Šiaulių“ paspirtimi tapo antroje sezono pusėje prie komandos prisijungęs legionierius Issufas Sanonas.
Vis labiau įsibėgėjantis 22-ejų 193 cm ūgio gynėjas pusfinalio serijoje su „Rytu“ tapo vienu iš pagrindiniu šiauliečių vedlių, vidutiniškai įmesdamas po 14 taškų bei rinkdamas 12,7 naudingumo balo per rungtynes.
Vis dėlto ilgoje serijoje iki keturių pergalių emocingo sirgalių palaikymo bei pavienių krepšininkų siautulio gali neužtekti. Šiauliečiams būtina pagerinti didžiausią savo Achilo kulną – gynybą.
Itin prastai ties perimetru besiginantys A.Sireikos auklėtiniai dėl šios priežasties ne kartą buvo baudžiami reguliariojo sezono metu.
Šia „Šiaulių“ problema pusfinalio serijoje naudojosi ir Vilniaus „Rytas“, kuris vidutiniškai per rungtynes šiauliečių krepšinio link paleisdavo net po 33 tolimus metimus, o daugelis jų buvo atlikti iš patogių pozicijų.
Prieš mažojo finalo seriją dar vienu šiauliečių galvos skausmu gali tapti ir problemos su sudėtimi.
Svarbiausių kovų metu A.Sireikos kariauna ėmė retėti – čiurnos traumą patyrė jėga po krepšiu pasižymintis Paulius Danusevičius, ranką ketvirtose pusfinalio serijos rungtynėse susižeidė ir aikštę priverstinai paliko vienas iš komandos lyderių Jonathanas Elmore'as.
Į klubo rikiuotę sugrįžo Martynas Varnas ir Nemanja Bezbradica, bet šių krepšininkų pasirodymas paskutinėje dvikovoje su „Rytu“ didžiulio įspūdžio tiek treneriui, tiek ir komandos sirgaliams nepaliko – žaidėjai stengėsi, bet vis dar nėra atgavę savo tikrosios sportinės formos.
Bronzinę LKL seriją „Šiauliai“ pasitinka turėdami nemažai galvos skausmo, bet vedini pasitikėjimo savimi bei degančių širdžių. Juolab demotyvuotas „Žalgiris“ atrodo pažeidžiamas labiau nei bet kada anksčiau.
„Kuo sunkiau – tuo geriau“, – dar treniruodamas Kauno klubą mėgdavo sakyti legendinis šiauliečių strategas A.Sireika.
Dabar tiek jam, tiek ir jo auklėtiniams teks šiuos žodžius bandyti įrodyti aikštėje prieš daugkartinius šalies čempionus.
Bandys nuplauti gėdą
23 kartus LKL čempionu tapęs Kauno „Žalgiris“ šį kartą atsidūrė sau itin neįprastame vaidmenyje. Istoriškai prastą kauniečių sezoną puikiai iliustruoja besiklostančios šalies pirmenybių atkrintamosios varžybos.
Ketvirtfinalio seriją su Klaipėdos „Neptūnu“ išvargęs Kauno klubas neturėjo šansų pusfinalyje. Seriją kontroliavęs „Lietkabelis“ pelynai nustūmė K.Maksvyčio auklėtinius į iki tol nematytas žemumas.
„Komanda šį sezoną serga ir nepavyksta jos taip lengvai išgydyti“, – po istorinės nesėkmės pusfinalyje atsiduso „Žalgirį“ treniruojantis 44-erių krepšinio specialistas iš Darbėnų.
Iš LKL sosto Kauno klubas nebuvo pajudintas nuo pat 2011-ųjų.
Didesniu nei visų likusių čempionato komandų sudėjus biudžetu disponuojantis šalies krepšinio milžinas šį sezoną į kalną bandė kopti molinėmis kojomis.
Prasta komplektacija, paskutinė vieta Eurolygoje, trys skirtingi vyriausieji treneriai – tai tik menka kruopelė teiginių, rodančių šiemet į save nepanašius daugkartinių šalies čempionų veidus.
Balandžio viduryje Jure Zdovcą pakeitęs K.Makvsytis daugelio komandos sirgalių akyse tapo gelbėtoju, kuris iš skęstančio „Titaniko“ išgelbės tragedija virstantį „Žalgirio“ sezoną ir bent padės kauniečiams išsaugoti LKL karūną.
Nepavyko.
K.Maksvytis skendo kartu su šiuo laivu ir nugrimzdo į mažąjį LKL finalą.
Vis dėlto pirštu durti tik į trenerį po pralaimėtos pusfinalio serijos būtų naivu ir neteisinga. Tai buvo ne K.Maksvyčio, ne žaidėjų, o visos „Žalgirio“ komandos nelaimė. Nelaimė, kuri atvertė naują puslapį šalies krepšinio istorijoje.
Kaip ir viso sezono metu į save nepanašų „Žalgirį“ atkrintamosiose varžybose paskui save į priekį traukti bandė nepailstantis Lukas Lekavičius.
Vis dėlto kai kurių komandos legionierių pasyvumui 28-erių gynėjo energijos kompensuoti neužteko. Pasibaigus Eurolygos sezonui ne visi Kauno komandos žaidėjai atsakingai pažiūrėjo į laukiančias LKL atkrintamąsias varžybas, o tai komandai kainavo bilietą į LKL finalą.
Stipriu smūgiu „Žalgiriui“ tapo ir Edagaro Ulanovo netektis. 30-metis 199 cm ūgio krepšininkas ketvirtfinalyje su „Neptūnu“ susižeidė koją, o serijoje prieš „Lietkabelį“ aikštėje pasirodė tik žūtbūtinėse pusfinalio serijos rungtynėse.
Net ir kamuojamas prastos žaidėjų psichologinės būklės Kauno klubas išlieka neabejotinu mažojo LKL finalo serijos favoritu.
Žalgiriečiai šiauliečius įveikė visus tris kartus LKL reguliariajame sezone ir sykį Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyre. Vis dėlto esminiu lūžiu kovoje dėl čempionato bronzos gali tapti „Žalgirio“ žaidėjų nusiteikimas.
Nėra aišku, su kokiu požiūriu „Žalgiris“ pasitiks iki tol klubo istorijoje nematytą bronzinę seriją.
Prieš artėjančias kovas su „Šiauliais“ kauniečiams už taktinį pasiruošimą kur kas svarbesnis bus emocinis nusiteikimas. Legendinės komandos žaidėjai turi susivienyti ne tik dėl savo ginamų ekipos spalvų, bet ir dėl kapitono.
Po šio sezono savo sportinius batelius ant vinies pakabins Paulius Jankūnas. 38-erių „Žalgirio“ simbolis su didžiuoju krepšiniu atsisveikins nelaimėdamas LKL čempionų titulo, bet įspūdinga puolėjo karjera gali būti užbaigta bent šiek tiek širdžiai malonesniu akcentu.
***
LKL mažojo finalo serija 18:50 val. startuos trečiadienį Kaune.
Visas bronzinės serijos tvarkaraštis:
Pirmosios rungtynės: gegužės 25 d., Kaunas, 18 val. 50 min.
Antrosios rungtynės: gegužės 28 d., Šiauliai, 17 val. 20 min.
Trečiosios rungtynės: gegužės 30 d., Kaunas, 18 val. 50 min.
Ketvirtosios rungtynės: birželio 3 d., Šiauliai, 18 val. 50 min.
Penktosios rungtynės: birželio 6 d., Kaunas, 18 val. 50 min.*
Šeštosios rungtynės: birželio 8 d., Šiauliai, 18 val. 50 min.*
Septintosios rungtynės: birželio 11 d., Kaunas, 17 val. 20 min.*
* – jeigu serijoje iki keturių pergalių prireiks papildomų rungtynių.
