15 kartų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionas, 9 kartus šalies krepšinio taurės nugalėtojas, keturiskart triumfavęs Baltijos krepšinio lygoje, pasaulio jaunimo čempionas, Europos vicečempionas bei Europos ir pasaulio krepšinio čempionatų bronzos medalių laimėtojas.
Tai tik nedidelė dalis P.Jankūno per įspūdingą, beveik 20 metų trukusią, karjerą sukauptų apdovanojimų.
O kur dar asmeniniai įvertinimai, į istorijos metraščius nugulę rekordai bei kertiniais tapdavę kaire ranka atlikti metimai... Legenda taria: „sudie“.
Vis dėlto atsisveikinimas su didžiuoju krepšiniu galbūt ne toks, kokio troško tiek pats „Žalgirio“ kapitonas, tiek ir jį gerbę, pažinoję bei mylėję krepšinio sirgaliai. LKL „žiedų valdovu“ ne kartą vadintas P.Jankūnas karjerą užbaigė iškovodamas šalies pirmenybių bronzos medalį.
„Ne visos istorijos turi gražią pabaigą“, – skaičiuodamas paskutines krepšininko karjeros dienas atsiduso Kauno klubo simbolis.
Ši krepšinio dievų išdaiga bene geriausiai simbolizuoja ir pačio P.Jankūno karjerą – buvo ir sunkių laikotarpių, skaudžių pralaimėjimų, bet nesėkmių fone legendinis puolėjas niekada neatsukdavo nugaros ir demonstruodavo daugeliui pavydėtiną ištikimybę.
Toks pat jis išliko savo paskutiniajame 2021–2022 metų sezone – be čempionų titulo, tačiau su čempioniška širdimi bei aukštai iškelta galva.
Veidas atsiskleidė nuo pirmųjų metų
Pirmuosius žingsnius profesionalų krepšinyje sunkiojo krašto puolėjas žengė 2003–2004 metų sezone. 19-metis, ne itin stambaus kūno sudėjimo, bet pasaulio jaunių vicečempionu jau tapęs P.Jankūnas atsidūrė šalies krepšinio čempiono – Kauno „Žalgirio“ gretose.
Tąsyk jaunąjį kaunietį po savo sparnu priglaudė Antanas Sireika.
Tuomet P.Jankūnas atsidūrė neeilinių aukštaūgių grupėje – „Žalgirio“ garbę tame sezone gynė legendinis Arvydas Sabonis, o jam talkino Eurolygos rekordininkas Tanoka Beardas.
Vis dėlto nestandartinius sprendimus iki šių dienų mėgstantis A.Sireika 2003-ųjų lapkričio 6-ąją pavertė P.Jankūnui visą gyvenimą įsiminsiančia data.
Krepšinio specialistas Kauno Sporto Halėje vykusių Eurolygos rungtynių su Atėnų „Panathinaikos“ klubu pradžioje į ugnį nusprendė mesti jaunąjį „Žalgirio“ debiutantą, bet tiek treneris, tiek ir pats P.Jankūnas nesudegė.
Užtikrintai ant parketo žengęs kaunietis įmetė 12 taškų, atkovojo 6 kamuolius bei atliko 3 rezultatyvius perdavimus.
Dar 20 metų neturintis krepšininkas savo užtikrintumu atrodė lyg Eurolygoje rungtyniautų ne vieną dešimtmetį, o įspūdingą krepšininko debiutą Eurolygoje vainikavo jo blokas Atėnų klubo simboliui Fragisko Alverčiui.
„Žalgiris“ tąsyk įveikė tituluotąjį „Panathinaikos“ 80:74.
„Željko Obradovičius (tuometinis Graikijos ekipos treneris – red.) priėjęs klausė – kas čia per vaikas? Jis ir buvo vaikas, bet su vyrišku stotu. Ką pasakydavai, viską jis dėdavosi į galvą“, – P.Jankūno Eurolygos debiutą prisiminė A.Sireika.
Iki šių dienų šiam treneriui už pasitikėjimą dėkojantis P.Jankūnas neslėpė, kad teko pajusti nemenką jaudulį prieš startą tarptautinėje arenoje.
„Be abejo, prakaitavo delnai, be abejo, jaudinausi. Tada dar nežinojau, kas yra ta Eurolyga. Juk prieš tai buvo tik pasirodymai keliose LKL rungtynėse, kuriose žaidžiau nemažai. Tuomet atrodė, kad jau pavyko įsivažiuoti, bet Eurolyga buvo visai kitas pasaulis, kuriame žaidžiamas kitas krepšinis“, – 2015 metais kalbėdamas su zalgiris.lt teigė P.Jankūnas.
Savo pažintį su dabartiniu „Žalgirio“ kapitonu jo debiutiniais metais prisiminė ir tuo metu Kaune rungtyniavęs Darjušas Lavrinovičius.
212 cm ūgio krepšininkas pridūrė, kad jaunasis jo komandos bičiulis nuo pirmųjų akimirkų teigiamu atžvilgiu atkreipė dėmesį į save.
„Ateina plikas berniukas pas mus į treniruotę, galvojau, „kavenskas-bachuriukas“ ateina.
Atrodė labai drovus, darbštus, bet kai pradėjome kalbėti, supratau, kad jis labai išsilavinęs, labai mandagus, o kai pamačiau, kad kiekvieną kelionę jis skaito knygą – tapo aišku, kad tas vaikinas eis toli“, – filme „LKL legenda – Paulius Jankūnas“ pasakojo D.Lavrinovičius.
Žaliai-baltas kraujas
Aštuoniolika iš devyniolikos savo karjeros metų P.Jankūnas praleido Kauno „Žalgiryje“. Per šį laikotarpį krepšininkas spėjo palikti svarų pėdsaką ne tik LKL, bet ir Eurolygos pasaulyje.
Puolėjas per visą šalies pirmenybių istoriją užima ketvirtąją vietą pagal įmestus taškus, yra antroje pozicijoje pagal atkovotus kamuolius bei neturi sau lygių pagal naudingumo balų skaičių.
Iš viso P.Jankūnas vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius ant savo galvos užsidėjo net 15 LKL karūnų – 2004–2005, 2007–2008, 2011–2021 m.
Pagal šį pasiekimą puolėjas yra tapęs šalies rekordininku.
P.Jankūnas taip pat du kartus buvo išrinktas naudingiausiu LKL finalo serijos žaidėju – 2011 bei 2014 metais.
Ne ką prasčiau krepšininkas tiek save, tiek ir „Žalgirį“ garsino Eurolygos kontekste.
Kauno klubo vėliavnešiu buvęs P.Jankūnas tapo daugiausiai šiame turnyre rungtynių sužaidusiu bei daugiausiai kamuolių atkovojusiu krepšininku.
Kapitonas taip pat ne kartą nurijo ir nesėkmių piliulę – teko pralaimėti tiek LKL finalus, tiek išgyventi skaudžius laikotarpius Europoje, bet viską nubraukia iškovotos saldžios pergalės bei pasiekimai.
Vienas iš jų – 2018-ųjų žygis Eurolygoje.
Tąsyk sužibęs P.Jankūnas buvo vienas iš pagrindinių „Žalgirio“ sėkmės kalvių. Šarūno Jasikevičiaus į priekį vedama Kauno kariauna nužygiavo iki pat Eurolygos mažojo finalo, kuriame pranoko Maskvos CSKA krepšininkus.
„Iš smagesnių momentų – patekimas į Eurolygos finalinį ketvertą, – apie labiausiai į atmintį įsirėžusią akimirką kalbėjo P.Jankūnas. – Kai visa arena buvo nusidažiusi žaliai. Tos dvejos rungtynės Kaune, neįtikėtina atmosfera, lankomumo rekordai – nuostabus jausmas.“
Puolėjas išliko su komanda net ir tada, kai ji balansavo ties bankroto riba. Nepaisydamas vėluojančių atlyginimų, suirutės tuometinėje komandos vadyboje bei neaiškios ateities, P.Jankūnas neatsuko nugaros „Žalgiriui“ ir praėjus dešimtmečiui atvedė Kauno klubą į ilgai lauktą Eurolygos finalinį ketvertą.
Be jokių skambių frazių, lozungams prilygstančių pareiškimų, savęs aukščiau visko iškėlimų P.Jankūnas užkariavo ne tik Kauno sirgalių širdis.
Savo paprastumu ir žmogiškomis savybėmis jis tapo simboliu, iš kurio pavyzdį ims dar ne viena naujoji krepšinio karta.
„Geras sūnus, geras tėvas, geras šeimos žmogus, geras krepšininkas, geras pavyzdys vaikams, lojalumas, pavyzdys visai komandai“, – apie savo auklėtinį atsiliepė šiuo metu „Žalgirį“ treniruojantis Kazys Maksvytis.
P.Jankūnas aikštėje garsėjo ne tik kovingumu, bet ir gudrumu. Krepšininkas ne sykį sugebėdavo už kur kas jaunesnį priešininką greičiau atsidurti reikiamu laiku, reikiamoje vietoje.
Išprovokuotų pražangų meistras. Krepšininkas sugebėdavo pergudrauti net ir labiausiai patyrusius Europos teisėjus, pražangas užsidirbę varžovai likdavo tik gūžčioti pečiais, o tuo metu nekalto žmogaus veidą nutaisęs P.Jankūnas ramiai žingsniuodavo mesti dviejų baudos metimų.
Sezono pabaigoje – pergalingas šventimas. Kauniečiai jau įprato prie tradicinėmis tapusių Kauno Rotušėje ar „Žalgirio“ arenos lauke atliekamų kapitono dainų.
„Jeigu niekas neužpyks. Kaunas – Lietuvos širdis!“, – kartu su komandos draugais bei sirgaliais kartu traukdavo P.Jankūnas.
Kaunas ir „Žalgiris“ šiam krepšininkui reiškė daugiau nei miestą ar krepšinio komandą. Tai yra visas jo gyvenimas.
„Žalgiris“ yra ne tik komanda, bet ir reiškinys“, – po paskutiniųjų karjeros Eurolygos rungtynių išdidžiai ištarė Kauno klubo kapitonas.
Meilė ne tik „Žalgiriui“
P.Jankūnas taip pat buvo neatsiejama ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dalis. Puolėjas pirmą kartą nacionalinės komandos marškinėlius apsivilko 2005 metais Serbijoje ir Juodkalnijoje vykusiame Europos čempionate.
Krepšininkas niekada nebuvo kažkuo išsiskirianti Lietuvos rinktinės figūra, tačiau kartu tai buvo labai svarbi lietuviškos dėlionės detalė.
Ramumu ir šaltakraujiškumu aikštėje pasižymėdavęs krepšininkas atlikdavo daug nematomo darbo – geras darbas gynyboje, kova dėl atšokusių kamuolių, tinkamai statomos užtvaros bei reikiamu metu skiriama pagalba ginantis.
Šios savybės garantuodavo vietą P.Jankūnui pratiškai kiekvienoje rinktinės stovykloje, o atsidūręs nacionalinės komandos gretose jis dar kartą įrodydavo, kad už tėvynę reikia kautis darbais, o ne žodžiais.
Vilkėdamas Lietuvos marškinėlius krepšininkas 2007 metais Ispanijoje iškovojo Europos krepšinio čempionato bronzą, po trejų metų Turkijoje jis pasidabino ir pasaulio krepšinio pirmenybių bronzos medaliu.
2015 metais Prancūzijoje P.Jankūnas tapo Europos vicečempionu.
Vėlyvesnėje karjeros stadijoje krepšininkas nevengdavo pasidalinti savo patirtimi su jaunesniais žaidėjais, o savo pasirodymą nacionalinėje komandoje puolėjas užbaigė 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionate Kinijoje.
Širdyje išliks krepšinis
Nors P.Jankūnas ir baigė krepšininko karjerą, tačiau nuo krepšinio toli nesitrauks. 38-erių kauniečiui jau yra paruoštas „Žalgirio“ sporto direktoriui skirtas kabinetas.
Apie norą likti šioje komandoje P.Jankūnas buvo prakalbęs dar prieš savo karjeros pabaigą, o dabar Kauno klubo kapitonas su nekantrumu laukia naujo gyvenimo etapo.
„Kažkada su Tadu Klimavičiumi kalbėjome, kad po karjeros pabaigos dvejus metus nieko neveiksime, tik sėdėsime ir žvejosime. Vis dėlto vėliau supranti, kad taip negali būti.
Reiks skirti laiko šeimai, o po kelių savaičių poilsio – imtis naujų tikslų“, – samprotavo P.Jankūnas.
Krepšininkas pridūrė, kad pagrindines savo pozicijas „Žalgirio“ komandos būstinėje jis kartu su ekipos vadovu Pauliumi Motiejūnu išsigrynins pasibaigus šiam LKL sezonui.
Tuo metu „Žalgirį“ toliau treniruosiantis K.Maksvytis prakalbo, kad Kauno klubo legenda neatmeta noro prisidėti ir prie kito sezono komandos komplektacijos.
„Paulius minėjo, kad norės pridėti savo ranką prie to (komplektavimo – red.). Baigsime sezoną ir iš karto kibsime“, – kalbėjo 44-erių darbėniškis.
Paskutinėse karjeros rungtynėse prieš savo buvusio trenerio A.Sireikos vadovaujamą Šiaulių „Šiauliai-7bet“ ekipą P.Jankūnas įmetė 9 taškus, atkovojo 5 kamuolius ir surinko 12 naudingumo balų.
Saulės mieste krepšininkui nusilenkė ne vienas tūkstantis krepšinio sirgalių, o po rungtynių „Žalgirio“ kapitonas dėkojo ne tik jiems, bet ir šeimai.
Pasibaigus dvikovai krepšininkas įteikė savo marškinėlius jį į profesionalų krepšinį pakvietusiam A.Sireikai, taip simboliškai užbaigdamas savo krepšininko karjerą.
Ačiū, kad buvai, esi ir būsi, Kapitone.
