Didžiausias rinktinės pralaimėjimas
1935 m. sausio 19 d. Ryga. Vyrai. Draugiškos rungtynės. Lietuva – Latvija 10:123 (4:59).
Lietuva: V.Abramikas 2, Č.Daukša 2, A.Heiningas 2, J.Vabalas 2, J.Vaitkus 2, A.Bulzgys 0, V.Grešnovas 0, P.Vaitonis 0. Treneris N.Čerekas.
Latvija: J.Lindmanis 43, R.Jurcinis 41, E.Andersonas 16, Dž.Raudzinis 15, A.Anufrijevas 8, M.Grundmanis 0, M.Kazakas 0. Treneris V.Baumanis.
XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lietuvos ir Kauno vyrų krepšinio rinktinės žaidė trejas draugiškas tarptautines rungtynes. Lietuviai tris kartus išmėgino jėgas su kaimynais latviais ir visus tris kartus – 1925 ir 1926 metais – pripažino varžovų pranašumą.
Trečiojo dešimtmečio pabaigoje, Lietuvos krepšinio judėjimui sustingus, nutrūko ir vos užsimezgę tarptautiniai ryšiai. Tačiau vos tik Kaune buvo įrengta pirma salė ir krepšinis vėl pradėjo stotis ant kojų, lietuviai ir latviai ilgai nedelsdami paskyrė pasimatymą krepšinio aikštėje.
Šis pasimatymas įvyko 1934 metų pavasarį, kai geriausi Latvijos krepšininkai atvyko į Lietuvos laikinąją sostinę. Nors tąkart Vasaros teatro salėje dvejas rungtynes formaliai žaidė ne šalių, bet miestų rinktinės, iš tikrųjų Kauno ir Rygos rinktinių sudėtys niekuo nesiskyrė nuo galimų Lietuvos ir Latvijos rinktinių sudėčių.
Tuo metu dar nebuvo rengiamos Europos pirmenybės, o krepšinis nebuvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, todėl objektyviai palyginti visas žemyno komandas buvo sudėtinga. Vis dėlto Latvijos rinktinės lygis nekėlė abejonių. „Latviai šiame sporte yra geriausi Pabaltijo valstybėse ir net prilygsta geriausioms Europos komandoms“, – pristatydamas varžovus rašė „Lietuvos aido“ dienraštis (1934 m. balandžio 9 d.).
Abejos rungtynės baigėsi taip, kaip tikėtasi. 1934 metų balandį Rygos rinktinė dukart nugalėjo Kauno rinktinę 48:26 (20:16) ir 51:21 (21:8).
„Žinoma, laimėjimo mūsų basketbolininkų prieš latvius laukti ir negalima buvo, nes šioje sporto šakoje latviai mus gana tolokai paliko užpakaly. Tačiau faktas, kad pralaimėjome per dideliu rezultatu“, – po rungtynių svarstė „Lietuvos žinios“ (1934 m. balandžio 12 d.).
Jėgų santykis lietuviams nebuvo palankus, bet Lietuvos sporto mėgėjai tuo metu negalėjo nė nutuokti, koks košmaras jų lauks per kitas tarptautines rungtynes...
Kitą žiemą Latvijos sporto vadovai pakvietė lietuvius sužaisti tarpvalstybines ir tarpmiestines vyrų krepšinio rungtynes Rygoje. Lietuvos Kamuolio žaidimų sąjunga (Kažas) kvietimą priėmė ir susitarė, kad šalių bei miestų rinktinės 1935 metų sausio 19 ir 20 dienomis susitiks Latvijos sostinėje.
Lietuvos krepšinio vadovai rimtai ruošėsi išvykai. Šalies pirmenybėse buvo paskelbta pertrauka ir geriausi Kauno krepšininkai nuo sausio 9-osios kiekvieną dieną treniravosi Kūno kultūros rūmų salėje. Į rinktinę buvo pakviesti 18 krepšininkų, kurių pratyboms vadovavo Nikodemas Čerekas.
Pasiruošimas vyko ne visai sklandžiai. Santykiai tarp kai kurių Kauno klubų ir Lietuvos sporto vadovybės tuo metu buvo pašliję, todėl į rinktinę nebuvo pakviesti arba patys keliauti į Rygą atsisakė keli geriausi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) ir Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) krepšininkai. LGSF buvo 1934 metų Lietuvos čempionas, LFLS – 1934–1935 metų sezono lyderis, bet į Rygą išvyko tik po vieną šių komandų žaidėją.
„Krepšiasvydžio sporte mes tebesame dar pernelyg jauni, tuo tarpu latviai šioje šakoje laikomi Europoje vienais iš geriausių. Tad ir pergalės laukti būtų per anksti. Vis dėlto esame padarę jau tiek pažangos, jog tinkamo pasirodymo tikimės“, – prieš rungtynes drąsinosi „Lietuvos aidas“ (1935 m. sausio 19 d.).
Sausio 19 dieną ankštoje Rygos konservatorijos sporto salėje paaiškėjo, kad lietuviai neturėjo priežasčių net mažiausiam optimizmui. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynės vyko vos ne į vieną krepšį – lietuviai pralaimėjo šeimininkams astronominiu 113 taškų skirtumu 10:123 (4:59).
Kitą dieną per Kauno ir Rygos rinktinių rungtynes šeimininkai buvo gailestingesni. Matydami savo pranašumą, latviai pakeitė kelis žaidėjus ir nugalėjo daug mažesniu skirtumu 60:11 (25:7).
Lietuvos sirgaliams ir žurnalistams buvo sunku patikėti, kad mūsų šalies rinktinė buvo taip žiauriai sutriuškinta.
„Šitoks rezultatas tai yra pasaulinis rekordas. Iki šiol tarptautiniame susitikime dar niekas taip baisiai nepralaimėjo. Tai yra didžiausias smūgis ne tik mūsų sportui, bet ir mūsų tautai, nes tai juk buvo rungiamasi Lietuvos reprezentacinės komandos. Ir visa tai dedasi tokiu momentu, kada mes esame pratę daug kalbėti apie didelę mūsų sporto pažangą. Štai kuo pasireiškė mūsų progresas!“ – rašė „Lietuvos žinios“ (1935 m. sausio 22 d.).
„Rungtynių rezultatai yra neįtikėtinai dideli, bet kiekvienas kas būtų pamatęs jų pirmosios dienos žaidimą, būtų nustebintas grandijozišku jų klasės aukštumu. Rezultatas būtų galėjęs būti daug mažesnis, jei mūsų komanda būtų daugiau ėjusi į gynimą. Teisėjas Cerbulis buvo tokios pat aukštos klasės, kaip ir latvių žaidimas“, – pasakojo „Ryto“ dienraštis (1935 m. sausio 21 d.).
„Lietuvos žinios“ priminė ir nesutarimus sporto viršūnėse: „Ir šį pralaimėjimą reikia aiškinti tuo, kad mūsų Kaže, kurį dabar atstoja paskirtas komisaras, dedasi netvarka. Tarp komisaro ir paskirų organizacijų yra santykiai blogi. Ir šit to viso pasėkos pasireiškė jau konkrečiai. Komandos neįstengta kaip reikiant paruošti“.
Nors lietuviams buvo labai skaudu, jie pripažino, kad pralaimėjimas toliau pažengusiems kaimynams buvo dėsningas, ir rado jėgų pagirti varžovus.
„Mūsų krepšiasvydžio žaidimas atrodė primityvus, tuo tarpu latviai mažai naudojo net prie krepšio pritaisytą lentą. Jų įmesti golai visai švarūs, atrodė, kad jie nemeta, bet tiesiog deda“, – rašė „Sporto tribūnos“ savaitraštis (1935 m., Nr. 4).
Suprantama, savo komandai pagiriamojo žodžio nepagailėjo ir latviai. „Ką pasakyti apie abi komandas? Ar nebūtų geriau šį kartą patylėti? Latvijos žaidimo menas, palyginti su Lietuvos žaidimu, buvo neįsivaizduojamas, dieviškas. Mūsų komanda lietuviams davė istorinę krepšinio pamoką. Apie komandos susižaidimą negalime daug spręsti, nes lietuviai buvo labai silpni varžovai. Jų veiksmai buvo blankūs, neaiškūs, baikštūs. Lietuviai į krepšį mėto visai primityviai – iš apačios“, – varžovus palygino Latvijos sporto laikraštis „Sporta Pasaule“.
„Mūsų šiaurinė kaimynė Estija mums yra daug pavojingesnė, lygiavertė varžovė“, – pridūrė „Sporta Pasaule“. Estijos krepšininkai Rygą aplankė jau kitą savaitgalį. Toje pačioje salėje įvyko Latvijos ir Estijos rinktinių rungtynės, kurios taip pat baigėsi šeimininkų pergale. Bet skirtumas buvo daug mažesnis – latviai nugalėjo 35:18 (16:9).
Milžiniškas pralaimėjimas Lietuvos krepšininkų nesugniuždė. Jiems netrūko noro įrodyti, kad gali žaisti geriau, ir mokytis iš stipresnių. Kaimyninių šalių krepšinio ryšiai vis stiprėjant 1935 metų pavasarį įvyko dar ketverios lietuvių ir latvių vyrų komandų rungtynės.
Kovo mėnesį į Kauną atvyko LGSF klubo pakviesti Rygos US („Universitate Sports“) krepšininkai, tarp kurių buvo ir keli rinktinės žaidėjai. Latvijos čempionas US žaidė dvejas draugiškas rungtynes su Kauno komandomis ir be vargo nugalėjo tiek LGSF (46:8), tiek LFLS (37:9). Kartu su vyrais aplankyti Lietuvą norėjo ir US moterys krepšininkės. Vis dėlto lietuvės pabūgo pralaimėti dideliu skirtumu ir atsisakė žaisti su Latvijos komanda.
„US komanda – geras vienetas: aukšti, tvirto sudėjimo vyrai, geros kūno technikos. Jie viršijo mūsiškius savo tempu, technika ir taktika. Daug ko iš jų išmokome. Bendrai, latviai žaidžia už mūsiškius kiečiau. Mūsiškiai labai dažnai atsakė į tai žiaurumu“, – apie US krepšininkų duotas pamokas rašė „Ryto“ dienraštis (1935 m. kovo 11 d.).
Balandžio pabaigoje Latvijos vyrų krepšinio rinktinė per Lietuvą traukiniu keliavo į Ženevoje vykusias pirmąsias Europos pirmenybes. Pakeliui latviai sustojo Kaune ir dviem sudėtimis sužaidė dvejas rungtynes su lietuviais. Lietuvos sporto vadovams paprašius, oficialiai šias rungtynes žaidė ne Lietuvos ir Latvijos rinktinės, bet Kauno ir Rygos rinktinės.
Kauno rinktinės sudėtis, įsiliejus LFLS krepšininkams, balandžio mėnesį buvo gal net stipresnė negu sausio mėnesį Rygoje žaidusios Lietuvos rinktinės. Ir skirtumas per Kaune surengtas rungtynes buvo mažesnis – Rygos rinktinė nugalėjo 64:19 (32:11). Tą pačią dieną sutrumpintas rungtynes (du kėlinius po 10 minučių) žaidė antrosios sudėtys, kurių rungtynėse Rygos B komanda įveikė Kauno B komandą 36:6.
Po šių rungtynių traukinys Latvijos krepšininkus nuvežė tolyn į Ženevą. O po kelių dienų Latvijos rinktinė namo grįžo kaip pirmoji Europos vyrų krepšinio čempionė.
