Rungtynių pradžioje vėl spurtavo „Ryto“ krepšininkai. Vilniečiai atitruko 9:2 ir atrodė, kad gali paskartoti jau ne kartą šiuose finaluose įvykęs scenarijus, kuomet sostinės klubas greitai pabėga į priekį susikrauna didžiulę persvarą, kurią išlaiko iki rungtynių pabaigos.
Tačiau „Lietkabelio“ krepšininkai į tai atsakė spurtu 12:0, o antrojo kėlinio pradžioje svečiai po kapitono Vytenio Lipkevičiaus tritaškio įgijo dviženklę persvarą – 30:19.
Toliau „Rytas“ savo varžovams pabėgti neleido, o į lemiamą ketvirtį žengė atsilikdamas 56:62. Jo metu vilniečių strategas į aikštę išleido reguliaraus sezono MVP Ivaną Buvą. Kroatas finale sužaidė tik pirmąsias rungtynes, o vėliau, pasak komandos stratego, buvo apsirgęs.
Pilnutelės „Jeep“ arenos palaikomi vilniečiai grėsmingai artėjo prie „Lietkabelio“ ir įpusėjus ketvirtajam ketvirčiui po Speedy Smitho ir Margirio Normanto taškų sostinės klubas vėl išsiveržė į priekį – 67:65.
Intriga laikėsi iki paskutinių sekundžių. Likus rungtyniauti kiek daugiau nei 5 sekundes vilniečiai pirmavo 79:76, o prie baudų linijos stojo Kristupas Žemaitis. Lietuvio rankos sudrebėjo ir pro šalį skrido jau pirmasis baudos metimas.
Po antro pramesto „Lietkabelio“ metimo svečiai susikūrė dar vieną progą, tačiau Gedimino Oreliko tritaškis skriejo pro šalį.
Po triumfo „Ryto“ vyriausiasis treneris 38-erių Giedrius Žibėnas išsakė išskirtinę padėką sostinės krepšinio klubo krepšininkams.
„Nepradėkime nuo trenerių, pradėkime nuo komandos. Tikrai to nusipelnėme. Mus daug kas nurašė, momentais buvome ir nekenčiamiausia komanda, bet mus tai motyvavo.
Skaičiai nemeluoja – buvome geriausia komanda pagal pergalių ir pralaimėjimų balansą, tiek ir pagal puolimo skaičius, tiek ir pagal gynybos skaičius. Tikrai to esame nusipelnę. Džiaugiuosi už kiekvieną žaidėją.
Privalau išskirti Arną Butkevičių ir Mindaugą Girdžiūną, kurie čia jau yra ilgai. Jie ilgai to laukė ir galiausiai tai padarė. Jų pavardės dabar į istoriją bus įrašytos auksinėmis raidėmis.
Žiauriai smagu už Margirį Normantą, Gytį Radzevičių ir Arną Adomavičių. Tai yra vilniečiai ir jie laimėjo su savo komanda savo mieste ir dabar galės švęsti su savo draugais ir šeima.
Taip pat dėkoju likusiems žaidėjams ir legioneriaims. Tai tikrai atsilieps jų karjeroms, nes dabar jie turi tą auksinį įrašą“, – kalbėjo „Ryto“ strategas.
Tačiau G.Žibėnas iki galo savo minties negalėjo pabaigti, kadangi į spaudos kambarį su cigarais ir Gala daina „Freed from desire“ įsiveržė likęs trenerių štabas.
Susiję straipsniai
„Čia yra mūsų trenerių štabas, čia mūsų štabo mėgstamiausia daina. Lenkiu galvą prieš visą štabą.
Jie dirbo 24 valandas per parą ir padarė didžiulį indėlį. Aišku, gal visada tas veidas būna mano, bet visur šalia manęs turėtų būti ir jie, nes jie atvedė komandą ten, kur ji dabar verta būti“, – teigė G.Žibėnas.
– Kalbate apie kitus, bet tikriausiai svarbiausias yra pagrindinis treneris. Koks jo indėlis šioje pergalėje?
– Kai kalbame apei trenerį, tai mūsų yra iš viso 4 treneriai. Pas mus vienetų nėra, mes visi kartu dirbome sąžiningai.
Tadas Jackūnas padarė puikų darbą, nes antrus metus iš eilės finalus pastinkame visiškai sveiki, Georgios Dedas yra Eurolygos treneris ir jo patirtis mums davė labai daug. Galiu drąsiai sakyti, jog su Gustu Maskoliūnu priešakyje tai buvo geriausias štabas visame LKL.
– Išleidote penktame mače I.Buvą. Buvote numatę jam žaidimo laiką ar tai padarėte dėl rungtynių metu patirtų nuostolių?
– Nebuvome numatę žaidimo laiko jam. Nenorėjome to momento keisti ir kišti jo į tą sūkurį. Bet Ivanas įrodė, kad jis yra lygos MVP.
– Ar kitą sezoną liksite komandoje?
– Ne man spręsti ir turbūt ne šiandien tai daryti. Čia labai daug priklausys nuo pačios komandos ir mano asistentų, nes be jų, tai būtų visai skirtingas sezonas.
– Kiek gali keistis pats „Rytas“?
– Visada norisi tęstinumo. Dabar yra per daug emocijų, norisi švęsti. Norisi susitelkti į tą šventimą. Visą sezoną norėjome būti kuklūs, norėjom daug nekalbėti, norėjome būti alkani. Nebegalime būti alkani, turime būti ištroškę kai kurių gėrimų ir nebegalime būti kuklūs, nes esame čempionai. Tas statusas bent jau trumpam mus pakeičia.
Ir noriu auksinėmis raidėmis pasakyti didžiulį ačiū „Ryto“ fanams. Ką jie šiandien padarė lemiamu momentu, kaip jie mus nunešė link taurės.
Jie skandavo visą sezoną „Geresnio klubo, už Vilniaus „Rytą“, aš nemačiau, nemačiau, nemačiau...“. Dabar jie šitą galės skanduoti dar ilgiau, bent jau metus drąsiai ir išdidžiai.
Pernai, nors ir pralaimėjome finalą, vis tiek išskyriau, kad tai yra geriausiai organizuota fanų grupė.
Aišku, begalė žmonių ginčysis, bet žinot... Apie „Rytą“ sakyti blogus dalykus yra populiaru ir aš nesiplėsiu.
Mums tai buvo motyvacija ir žaidėjai su tuo susitvarkė puikiai. Mes išlikome sveiki, pastovūs ir visą sezoną buvome alkani.
– Daug kas prognozavo. kad „Lietkabelis“ bus finalo favoritas, bet kai žaidi finale, ar dar reikia kažkokios papildomos motyvacijos?
– Mes buvom labiau užsigrūdinę kovose. Taip, galbūt mes FIBA Čempionų lygoje žaidėme mažiau rungtynių nei „Lietkabelis“ Europos taurėje, bet mūsų rungtynės turėjo žymiai didesnę svarbą, visos buvo „gyvenk arba mirk“. Tuo tarpu pas varžovus buvo 9 komandos, iš kurių 8 komandos keliavo į sekantį etapą.
Aišku, jie galėjo ir užsitikrinti namų aikštės pranašumas, bet kai tas momentas atėjo, jiems buvo sunkiau.
Ir finale gal mums buvo lengviau, nes mūsų žaidėjai buvo daugiau matę tokių kovų. Pernai buvome nurašyti prieš pusfinalį su jais, šiemet tas pats buvo ir kažkiek keista, kad taip vyksta, nes pagal skaičius, tiek gynybos, tiek puolimo, mes kontroliavome visą sezoną. Dar kartą pasikartosiu, jog tai garbinga ir labai pelnyta pergalė.
– Galbūt tai susiję, kad jie įveikė „Žalgirį“. Ar saldi ta pergalė galvojant, kad finale nurungėte ne „Žalgirį“?
– „Žalgirį“ mes įveikėme 2–1. Vienintelį kartą pralaimėjome su paskutiniu metimu. Nežinau kaip būtų finale – lengviau su sunkiau. Pusfinalyje visi matėme, kad „Lietkabelis“ buvo stipresnė komanda ir jie to nusipelnė. Aišku, jie tam išeikvojo daug jėgų, kurių, galbūt, ir pritrūko finale. Bet dėl to ir kovojome, dėl to reguliaraus sezono titulo.
– Kokia šventė laukia?
– Kviečiame vilniečius prie Baltojo tilto. Kviečiame jungtis, prisidėti, tai nevyksta kasdien. Žinome, kad neturime milijono fanų, bet švęsim su tais, kurie yra tikri mūsų fanai, kurie mus palaikė, kai laimėjome ir pralaimėjome. Manau, kad šiandien „Jeep“ arenoje susirinko būtent šitie fanai, kurie visą sezoną buvo su mumis. Kiti gal „Maneskin“ koncerte dabar.
– Bet ar nebūtų maloniau laimėti tą titulą prie 10 tūkst. žiūrovų?
– Aš suprantu jus ir pirmose rungtynėse bandėme tą padaryti. Buvo pustuštė „Avia“ arena, gal 6 tūkst. žiūrovų. Tai yra visiškai kitas jausmas, kai žaidžiame čia, namuose, savo arenoje. Niekas negali garantuoti, kad būtų susirinkę daugiau nei 6 tūkst. Mes norėjome švęsti su tikrais fanais, žinau, kad jų liko ir už arenos durų. Nepykite, bet ir kitą sezoną, kiek žinau, žaisime visas rungtynes ir vėl čia.
– Kada ir kokie lūžiai įvyko, kuomet pavyko aplaužyti kai kurių žaidėjų ragus ir komandą nukreipti reikiama linkme?
– Atsiminti kiekvieną pokalbį labai sunku. Bet mes tą išsisprendėme viską su kapitonu, su labiau patyrusiais žaidėjais.
Kas man patiko, tai ir legionierių pozicija, kurie neliko nuošalyje. Jie aukojosi dėl komandos, jie darė ją labiau suvienytą. O aš visą sezoną sakiau, kad treneris į rūbinę nesikiša. Kokius susitarimus žaidėjai pasiekia tarpusavyje, tokius reikia palikti tik jų teismui.
– Ar geriau Vilniui, kad mieste bus 2 klubai? Juk skelbiama, kad verslininkas G.Žiemelis turės savo ekipą.
– Kiekviena konkurencija yra gera konkurencija. Nuo tų konkurencijų mes visi stiprėjame, treneriai stiprėja, LKL stiprėja. Kodėl gi ne.
– Kas iš „Ryto“ nusipelnė MVP?
– Mūsų žvaigždė yra komanda. Aš manau, kad tai šiandien įrodėme lemimamose akimirkose. Mūsų žvaigždė buvo komanda, nes reikiamu metu pasidarėme „stopus“, apsigynėme su pagalbomis vienas kitam, o puolime visą sezoną buvome tokie. Vienerias rungtynes patrauks vienas, kitas – kitas žaidėjas.
Aišku, kapitonas Arnas vedė visas finalo rungtynes į priekį, išskyrus pirmąsias, kai išsibaudavo ir mums tas labai atsirūgo.
Man labiausiai įsiminė komanda ir tai, ką ji padarė ketvirtajame kėlinyje. Noriu išskirti žaidėjų širdis, jų atsidavimą.
– 12 metų Vilnius laukė šio titulo. Ką pamenate apie jį?
– Žinau, kur linkstate. Taip, tuo metu dar gyvenau Kaune. Bet viskas keičiasi. Kur tu bedirbtum, tu dirbi savo klubui ir atiduodi jam viską, net ir paskutinius plaukus.
– Kiek laiko turėsite pailsėti iki rinktinės darbų?
– Birželio 16 renkames stovykloje Kaune ir pradėsime. Bus gera savaitė poilsiui ir pašventimui.