Antradienį Panevėžio krepšininkai nenoromis, tačiau buvo priversti atiduoti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pagrindinį trofėjų Vilniaus „Ryto“ žaidėjams.
„Lietkabelis“ seriją pralaimėjo 1:4 ir antrąkart LKL tenkinosi antrąja vieta.
Praeityje dukart Lietuvos čempionai panevėžiečiai šiemet sugebėjo padaryti tai, ko nepavyko niekam – „Lietkabelis“ pusfinalyje iš kovos dėl lygos sosto eliminavo Kauno „Žalgirį“ 3:1, kuris galiausiai pirmą kartą LKL užėmė tik trečiąją vietą.
Per sezoną LKL vicečempionai sužaidė 65 rungtynes, pasiekė 41 pergalę, patyrė 23 pralaimėjimus ir 1 kartą sužaidė lygiosiomis.
Kad sezoną galėtų pavadinti išties puikiu, „Lietkabeliui“ trūko vieno dalyko – pirmąkart rankose laikomą LKL nugalėtojų taurę.
Panevėžio krepšininkai šiemet pateko ir į Karaliaus Mindaugo taurės ir į Lietuvos lygos finalą, bet pralaimėjo abi lemiamas dvikovas – pirmąją „Žalgiriui“, o antrąją – „Rytui“.
Trūko ir vienos kitos pergalės Europos taurės turnyre, kuriame tik per plauką nepavyko užsitikrinti aikštės pranašumo pirmajame atkrintamųjų varžybų etape. O aštuntfinalio rungtynes žaidžiant išvykoje, Bolonijos „Virtus“ iššūkis buvo per sunkus.
„Jei kalbėsime apie 2017-ųjų metų antrąją vietą LKL, tai tada taip pat buvome ir taurės varžybose antri. Tačiau tąkart buvo tam tikrų aplinkybių – „Rytas“ pusfinalyje neturėjo savo legionierių, keitėsi komandoje tam tikra situacija.
Tad tada buvo mums palankios aplinkybės, o dabar mes žaidėme ir neturėjome jokių pagalbinių dalykų. Viską išsikovojome patys“, – tikino nuo 2012-ųjų ekipai vadovaujantis ir komandą apie 5 mln. eurų parėmęs A.Bieliauskas.
– Tai lyginti LKL antrąsias 2017 metų ir 2022-ųjų vietas neverta?, – lrytas.lt paklausė A.Bieliausko.
– Tikrai neverta. Dabar buvo ir kova, ir žaidimo branda. LKL buvome svarbūs kovotojai dėl trofėjaus. Net ir su Bolonijos „Virtus“, kuris tapo Europos taurės čempionu, mes žaidėme, negavome į kaulus. Kitą vertus, šiemet įveikėme Belgrado „Partizan“ su krepšinio profesoriumi Željko Obradovičiumi priešakyje.
– Ką vertintumėte aukščiau – vėl užimtą LKL antrąją vietą ar pusfinalyje nurungtą Kauno „Žalgirį“?
– Žinoma, kad „Žalgirio“ nustūmimas į trečiąją LKL vietą. Tai pirmasis kartas, kai Kaunas mūsų dėka buvo išstumtas iš finalo. Nors iš esmės mūsų tikslai šiame sezone ir buvo tik žaisti finaluose. Ir juos įvykdėme.
Jei anksčiau mums pakako svajonių apie finalo ketvertus ar patekimą į ketvertukus, tai šįkart tai būtų trakuojama kaip tam tikra nesėkmė.
– Neapmaudu dėl taip nevykusiai pasibaigusio LKL finalo?
– Labai apmaudu. Nes detalės nulėmė du mūsų pralaimėjimus finale. Nors laimėjome pirmąją finalinės serijos dvikovą, tačiau iškart po jo atsipalaidavome ir komanda jau neparodė tos būtinos energijos namie. Kitą vertus, kai varžovas pataiko 63 procentų tikslumu tritaškius, sunku tikėtis laimėjimo, tačiau tai tik pasako, kad buvo bloga mūsų gynyba.
– Jei kalbėtume be emocijų – „Rytas“ finale buvo stipresnis?
– Pasakysiu labai atsakingai – jis buvo mums įveikiamas. Ką ir parodė rungtynės Panevėžyje, kai pirmavome ir nesuprantamai atidavėme pergalę, taip pat penktosios rungtynės Vilniuje. Tai gal ir ne pasiteisinimas, tačiau reikia taip pat pripažinti, kad išeikvojome labai daug fizinių ir moralinių jėgų palaužiant „Žalgirį“.
Blogai, kad finalui atėjome turėdami nemenką žaidėjų būrį su mikrotraumomis. Todėl ir seriją mes žaidėme septyniese prieš dešimt „Ryto“ krepšininkų.
– Daug kas iš krepšinio specialistų tikina, kad „Lietkabelis“ pasiekė tokių aukštumų tik dėl kevirtąjį sezoną ekipą treniruojančio Nenado Čanako pastangų. Sutinkate?
– Manau, kad N.Čanaką mes patys ir užauginome. Tai abipusis tobulėjimas – negali būti, kad viena pusė viską padaro, o kita tik yra statistė.
Turėjome po sezono pabaigos jau pokalbį su juo ir treneris tikina, kad jam Panevėžys patinka, jis supranta, kad pasiekimai atsiranda tik dirbant visiems kartu.
Net ir praėjusiais metais jis turėjo gerą variantą pereiti į kitą klubą, tačiau po pokalbio su ekipos vadovybe iškart pasirinko „Lietkabelį“.
Dabar situacija dar slidesnė – jis pasibaigus LKL jau turi kelis itin gerus siūlymus, labai vilioja Vokietijos rimta komanda, tad viską supranant jam klubas davė apsispręsti iki kitos savaitės vidurio. Gerai ar blogai, bet mes padėjome Nenadui pasiekti Eurolygos lygio trenerio statusą ir jis tapo labai paklausia preke.
– Negalima nepaklausti apie finalo skandalą, į kurį pateko N.Čanakas ir „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas. Kurioje pusėje buvote po serbo stumtelėjimo ir kilusio pykčio dėl neva G.Žibėno vaidybos?
– Kad to rimto stumtelėjimo nebuvo – reikia kalbėti labiau apie suformuotą viešoje erdvėje konfliktą. Taip, Nenadas ėjo iš aikštės, jis buvo susinervinęs. Buvo kontaktas.
Aš palaikau N.Čanako pusę. G. Žibėnas, jis toks truputį... Na, jo nežinau, aš gerai jo nepažįstu, bet man jis nesudaro labai doro žmogaus įvaizdį kaip N.Čanakas.
Nes Nenadas sako taip, kaip yra, nieko niekada neturi užantyje, nemeluoja. Ir man tai patinka.
– Kaip N.Čanakas atsirado „Lietkabelyje“?
– Čia tokia istorija. 2018-siais į „Lietkabelį“ dirbti priėmėme Joną Vainauską sporto direktoriumi. Jis ėmėsi darbų, suformavome klubo viziją ir matymą.
Tuomet trenerio pozicijai turėjome Gintarą Kadžiulį, bet buvo minčių, kad jis labiau geras kaip pagrindinio trenerio asistenas, o iki komandos vedlio jam trūko „stuburo“.
Atsimenu, kad galvojome apie jauną „Partizan“ trenerį, kurį Belgrado ekipa atleido. Tačiau jį tuoj pat „pasirašė“ kitas klubas ir Jonas per savo pažįstamus agentus papašė surasti tinkamą kandidatą.
Taip atsirado N.Čanakas, mes itin greitai suradome bendrą kalbą. Ir taip keturis sezonus jis vadovauja, o klubo pasiekimai tikrai geri – pirmaisiais metais Karaliaus Mindaugo taurėje buvome treti, LKL užėmėme trečia vietą, o po to – antri arba treti.
N.Čanakas apramino ir „Lietkabelio“ trenerių kaitą – pas mus per šešerius metus keitėsi 11 trenerių, o dabar turime ketverių metų kryptingą serbo darbą.
– Dažnai būna situacija, kai komanda pasirodo puikiai, tuomet ją konkurentai pradeda „draskyti“ į gabalus. Įmanoma po tokio gero sezono išlaikyti „Lietkabelio“ banduolį?
– Jei žiūrėti į istoriją, niekada nebuvo tokio dalyko, kad komanda sugebėtų pasiekti kitą sezoną beveik nepakitusi. Likdavo 4–5 žaidėjai, tad ir dabar, sakysime, išlaikysime Panevėžio ekipos branduolį.
Bet viskas priklauso ir nuo to, ar mums tas banduolys yra finansiškai įkandamas, ar tie žaidėjai, kurie gali likti, atitiks keliamas ekipai užduotis.
Galiu pasakyti, kad ir praėjusiame sezone pas mus buvo tokių, kuriems trūko iki bendro komandos lygio. Nors mes nė vieno žaidėjo papildomai nepasikvietėme, nė su vienu ankščiau laiko nenutraukėme sutarties.
– Klubas užėmė antrąją vietą LKL. Bus lengviau formuoti „Lietkabelio“ biudžetą kitam sezonui?
– Šiai dienai kalbėtis su rėmėjais yra lengviau. Mes esame žodžio komanda – visada ir visur įvykdome prisiimtus įsipareigojimus. Nors šį sezoną mus nerėmė tinklas „Norfa“, tačiau jis rėmė per dėl pandemijos nutrauktame sezone.
Mes sugrąžinome skolą šį sezoną bendrovei. Tai mūsų principinė pozicija. Tad verslas tikrai mato, kad esame vertingi partneriai, kai kurios bendrovės padidins paramą, kitos dėl sudėtingos situacijos galvoja. Dėl miesto paramos...
Turėjome pokalbį savivaldybėje, sakiau, kad kitą sezoną klubas žada ir toliau kovoti Europos taurėje, o ten būtina turėti 2 mln. eurų „krepšelį“. Mero paprašėme ne milijono, bet bent jau padidintų paramą. Na, tikrai miestą garsinanti ekipa verta daugiau nei 300 tūkst. eurų paramos.
– Kalbant apie kitą LKL sezoną jau yra įvykęs faktas, kad verslininkas G.Žiemelis sukurs klubą Alytaus „Dzūkijos“ pagrindu. Tai jus džiugina?
– Sunku pasakyti. Viskas priklausys nuo to, kas vadovaus komandai, kokius žaidėjus surinks. Iš esmės aš pozityviai į tai žiūriu, tačiau girdėjau deklaruotas mintis, kad ekipa nori labiau orientuotis į Eurolygą, o ne mūšius LKL. Vieną žinau, kad tuomet jų planuojamų 5 milijonų eurų pasiekti tikslų nepakaks.
