„Wolves“ klubas šiuo metu savo ekipoje turi tik vieną krepšininką – Adą Juškevičių. R.Kurtinaitis teigia, jog komanda pavėlavo pradėti komplektuotis komandą.
„Visų pirma, gerai, kad jau atsirado fundamentas. Jau turime ir prezidentą, ir kas kuo rūpinasi. Dabar pagrindas yra kurti komandą, jeigu atvirai pasakius, šiuo klausimu mes vėluojame kokį mėnesį. Pats akcentas turėtų būti surinkti žaidėjus ir ypač lietuvius. Tas mums yra svarbiausia, užsieniečius visas plius minus parinksi, jų yra daug.
Viskas yra limituota, tas biudžetas nėra per didelis, kadangi ir logiška. Šiemet klubas negavo vietos Europos taurėse. Kiek žinau, gal į kažkurią iš FIBA taurių ir pavyks įsibrauti. O šiaip būtų nelogiška, jei tik dėl LKL mestume tuos baisinius pinigus. Nesakau, kad LKL nesvarbu, bet viskas yra palaipsniui, projektai nesidaro per metus, per du ar tris. Matome, „Ryto“ pergalės reikėjo laukti 12 metų.
Yra laiko tarpas, reikia būti kantriems, reikia viską gerai sudėlioti. Kaip matau, klubas į viską logiškai žiūri. Gal dėl to viskas ir užtrunka, nes jie žino ko nori, kaip nori, turi griežtus rėmus. Ir kaip minėjau, dabar pirmas prioritetas yra susirinkti žaidėjus, ypač lietuvius, kiek lėšos mums leidžia“, – kalbėjo R.Kurtinaitis.
– Tobulas komandos modelis?
– Man patinka dabartinės mados komandos. Patinka tos ekipos kaip Milano „Olimpia“, Tel Avivo „Maccabi“, Pirėjo „Olympiakos“, kur visi žaidėjai mobilūs. Tuomet gali visais 5 žaidėjais keistis, 1–2 pozicijos žaidėjai turėtų pakankamai jėgų ginti 5 pozicijos žaidėją, o 5 žaidėjas turi prie perimetro gintis ir mažiuką sugaudyti. Tam reikalinga tokia komanda ir aš esu tokio krepšinio šalininkas.
Nenorėčiau žaisti tų ilgų atakų. Aišku, yra taktikos, yra galimybės, yra žaidėjai. Mėgstu tokį greitesnį krepšinį. Pamenat turbūt, kaip žaisdavau su „Khimki“. Ten turint Aleksėjų Švedą tu negali visko statyti ant gynybos, nes tada reiškiasi tu nieko neturėsi, buvom labiau puolanti komanda.
Jei prisiminsim eilę kitų komandų, kurias treniravau, tai buvo ir gerų gynybinių komandų. Su Vilniaus „Lietuvos Rytu“ kai Europos taurė laimėjome, tada gal buvo kitokie akcentai. Bet esu šalininkas tokio greitesnio, gražaus, žiūrovui malonaus akiai žaidimo. Aišku, kaip bežaistum – tikslas yra pergalė. Ar tu gražiai, ar negražiai žaisi, bet laimėti reikia. Pažiūrėsim kokius žaidėjus surinksim ir kokį stilių galime žaisti. Esu žaidęs ir vienokiu, ir kitokiu stiliumi, bus matyti ką mes turėsime.
– Ką reiškia Vilnius jūsų karjeroje?
– Kaip žaidėjas išaugau per Kauno „Žalgirį“, kaip treneris per Vilniaus „Lietuvos Rytą“. Šiuo metu yra nauja komanda, vėl geras šansas kažką nuveikti. Nenorėčiau kalbėti apie parodas, koncertus ar panašiai, nes vis tiek visas mano gyvenimas rišasi su sportu. Jei man gerai seksis, Vilnius man puikus miestas. Jeigu man nesiseks, tada aš kaunietis.
– Kiek svarbu yra komplektacija?
– Dabar prasideda darbas. Žiūrovai kurie žiūri, jie mato pergalę arba pralaimėjimą, bet nemato treniruočių proceso. Dabar jie netgi nemato to svarbiausio proceso – komplektavimo. Tai yra ledkalnio povandeninė dalis ir kaip tuos dalykus mums pavyks susidėlioti, toks ir yra sėkmės garantas. Dabar reikės sėdėti, žiūrėti, nes nemėgstu tiesiog pasirinkinėti, net ir turint pinigų.
Yra 10–20 žaidėjų į vieną poziciją, čia yra normalu. Turi vaizdą galvoje, kaip norėsi žaisti, kokio žaidėjo tau reikia, ar jis tiks prie to, ar kito. Tai yra komplektavimo menas ir jis nėra lengvas. Šalia yra ir Rimantas Kaukėnas, kuris gerai žino krepšinį, dabar yra labai geras mums pagalbininkas Algimantas Bružas. Manau, kad mes sugebėsime sudėlioti komandą.
– Kokių asistentų norite komandoje?
– Kažkokių išankstinių sąlygų nekilnoju. Aišku, noriu turėti savo asistentus, taip būtų lengviau dirbti. Aš juos pažįstų, jie žino mane, žino ko man reikia. Kad ir skautingo treneris, kuris man ruošia žaidybinį planą. Jau turiu tokią eilę žmonių apsimokinęs, kurie žino ko aš noriu. Aišku vienas iš jų Mindaugas Brazys, bet jau mačiau, kad jis treniruos Klaipėdos „Neptūną“. Sveikinu, jis vertas būti treneriu. Man tikrai buvo malonu dirbti su juo. Bet turiu eilę žmonių, kurie gali tą darbą atlikti, žinodami mane.
Jeigu imti kažką naują, tada vėl praeina koks pusmetis, kol supranta mano vertybes, aš suprantu to žmogaus galimybes, galiu tą reikalauti ar kitą. Matome netgi Šarūnas Jasikevičius su visu kolektyvu į „Barcelona“, nes kiekvienas viską žino ir iškart tau susitaupo laiko. Dabar įsivaizduokite treneris nuvažiuoja ir aplinkui daug ispanų. Ką su kuo kalbėti, kas ką darys – nėra paprasta.
Buvau Italijoje ir buvo panaši situacija. Aplinkui daug italų, aš nežinau kas ką gali, kaip jie supranta, ko jie nori, ko nenori. Šiuo klausimu dar nekalbėjome, bet aš manau tai nėra problema, kurios negalime išspręsti.
– Kokius reikalavimus keliate sau?
– Pradžia nėra lengva, lygi šiol nežinojome, kokiame lygyje žaisime. Jeigu tik LKL – komanda viena, jeigu Europos taurė – kita, jeigu ULEB taurė, kuri duoda šansą išeiti į Eurolygą, tada aišku dar kita. Visa tai remiasi į logiškas investicijas.
Pirma reikia suburti komandą, paskui žiūrėsime, kaip čia viskas susidėlios. Klubas turi labai didelių ambicijų ir aš nenorėčiau pasakyti, kad norėčiau tik dalyvauti. Mano tikslai visada yra aukščiausi ir aš esu nekartą sakęs, jog yra pirma vieta, o visos kitos – paskutinės. Nereiškia, kad mes būsime pirmi, bet stengsimės būti kuo aukščiau. Dabar į priekį nenorėčiau prikalbėti, bet čia labai slidus reikalas. Pažadu tiek, kad dirbsime daug ir intensyviai. Bet nenorime būti tik šiaip sau dalyviai.
