Savo galimybių nežino
Bosnijos ir Hercegovinos rinktinė Europos pirmenybių pirmajame etape bus viena iš penkių Lietuvos krepšininkų varžovių. B grupėje, kurios rungtynės vyks Kelne, lietuviai bei bosniai taip pat susitiks su Prancūzijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Vengrijos rinktinėmis.
Ketvirtadienį pirmąją treniruočių stovyklą atidaręs Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės treneris Adisas Bečiragičius spaudė rankas vienuolikai į Vlašičiaus kalnų kurortą atvykusių žaidėjų. Trys krepšininkai prie komandos draugų prisidėjo penktadienį, o natūralizuotas amerikietis Johnas Robersonas ir ryškiausia bosnių žvaigždė Jusufas Nurkičius laukiami pirmosiomis rugpjūčio dienomis.
„Visi pasiilgome krepšinio, – prieš pat stovyklą tvirtino rinktinės treneris A.Bečiragičius. – Didžiausias mūsų komandos privalumas bus vienybė ir krepšininkų sugebėjimas reikalingiausiu metu atlikti tai, ko iš jų reikalaujama“.
„Nežinau, ką mes galime pasiekti per Europos pirmenybes. Per kiekvienas rungtynes kovosime dėl pergalės. Rinktinių varžyboms reikia pasiruošti ir fiziškai, ir psichologiškai, bet svarbiausia yra komandos vienybė. Žinome kokios stiprios yra kitos mūsų grupės komandos, tačiau norime jas nugalėti, – sakė A.Bečiragičius. – Mūsų laukia pasiruošimo mėnuo ir penkerios draugiškos rungtynės. Tikiuosi, kad pasiruošime ir žaisime daug geriau, negu per vasaros pradžioje vykusias pasaulio pirmenybių atrankos rungtynes“.
Lietuviams nusileido abukart
Liepos pradžioje, kai Europos komandos žaidė pasaulio pirmenybių atrankos pirmojo etapo rungtynes, bosniai įvykdė pagrindinę užduotį ir pateko į antrąjį etapą.
Vis dėlto liepą treneris A.Bečiragičius buvo patenkintas ne viskuo, nes per praėjusį atrankos langą jo auklėtiniai laimėjo tik vienerias iš dvejų rungtynių. Bosniai prarado brangų tašką išvykoje žaisdami su Čekijos komanda, bet po trijų dienų lemiamose rungtynėse namie nugalėjo Bulgarijos krepšininkus.
Toje pačioje grupėje kovojo ir Lietuvos rinktinė. Lietuviai su bosniais du kartus žaidė šių metų vasario mėnesį. Abejas rungtynes laimėjo mūsų šalies komanda.
Atvyks NBA vidurio puolėjas
Visi dvylika krepšininkų, kurie atstovavo Bosnijai ir Hercegovinai liepos pradžioje, atvyko arba atvyks ir į šią savaitę prasidėjusią treniruočių stovyklą. Vis dėlto per Europos pirmenybes bosnių dvyliktukas turėtų būti kitoks nei prieš kelias savaites, nes rinktinė laukia galingo pastiprinimo.
Nepaisant kelerius metus jį kamuojančių traumų, prisidėti prie Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės pažadėjo geriausias šių laikų šalies krepšininkas Jusufas Nurkičius.
27 metų vidurio puolėjas liepos pradžioje sudarė naują keturių sezonų 70 mln. dolerių vertės sutartį su „Portland Trail Blazers“ klubu. O kitą dieną Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio vadovai nudžiugino visus sirgalius kita gera naujiena, kad J.Nurkičius ketina žaisti Europos pirmenybėse.
Krepšininko sprendimas nebuvo aiškus, nes praėjusiais metais jis ilgas savaites praleisdavo užribyje dėl traumų. Ir šį sezoną ne viskas buvo gerai, o didžiausią nerimą sukėlė tai, kad pastarąją pėdos traumą J.Nurkičius patyrė pačioje sezono pabaigoje. Vis dėlto ši trauma nebuvo tokia sunki, kad sustabdytų nuo 2018 metų rudens rinktinėje nežaidusį J.Nurkičių.
Optimizmo įkvėpė ir tai, kad 2021–2022 metų NBA sezone bosnis žaidė 56 rungtynes – daugiau nei per du praėjusius sezonus (2019–2020 ir 2020–2021 m.) kartu sudėjus. Nemenkas buvo ir jo indėlis. „Trail Blazers“ aukštaūgis pelnydavo vidutiniškai 15 taškų ir atkovodavo 11,1 kamuolio.
„Jo meistriškumas ir galimybės yra milžiniški. Jis sukels problemų visiems varžovams, o mūsų komanda su juo bus daug stipresnė. Privalėsime suderinti J.Nurkičiaus ir rinktinės senbuvių veiksmus, bet jis yra labai patyręs krepšininkas, kurio tikslas – kad komanda žaistų geriau. Kai jis prisidės prie orkestro, stengsis tapti jo dalimi ir gros pagal tas pačias natas, kaip kiti“, – apie pastiprinimą kalbėjo treneris A.Bečiragičius.
„Mūsų braižas paremtas žaidimu du prieš du ir bandymais pelnyti taškus greitose atakose arba trumpose pozicinėse atakose, – savo taktikos neslėpė A.Bečiragičius. – Mes taip žaidėme per praėjusias pasaulio pirmenybių atrankos rungtynes, ir žaidimo braižo nekeisime, tačiau stengsimės viską patobulinti. Prisidėjęs J.Nurkičius pritrauks didelį varžovų dėmesį, o kiti mūsų krepšininkai bus laisvesni ir galės dažniau mesti nedengiami“.
Eurolygoje nežaidė nė vienas
Tarp tų, kurie treniruočių stovykloje pluša nuo pirmosios dienos, neabejotinai ryškiausia žvaigždė yra Džananas Musa. Šis gynėjas praėjusio dešimtmečio viduryje siautėjo jaunimo varžybose, po to nesėkmingai bandė įsitvirtinti NBA lygoje, o prieš pusantrų metų grįžęs į Europą kelis mėnesius trynė Eurolygos čempione tapusios Stambulo „Anadolu Efes“ komandos atsarginių suolą.
Proveržis įvyko tik praėjusį sezoną, kuriame Dž.Musa atstovavo Ispanijos lygos debiutantei Lugo „Breogan“ komandai. Bosnis šiais metais tapo rezultatyviausiu ACB lygos žaidėju, buvo apdovanotas naudingiausio krepšininko prizu ir vasarą pasirašė sutartį su Madrido „Real“ klubu.
„Man tenkanti atsakomybė bus dar didesnė negu anksčiau. Tačiau esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę ir „Real“ komandoje, ir Bosnijos ir Hercegovinos rinktinėje“, – suraitęs parašą ant naujos sutarties žadėjo Dž.Musa.
Eurolygoje praėjusį sezoną nerungtyniavo nė vienas Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkas. Bosniai geriausiu atveju žaidė stipriose Europos nacionalinėse ar regioninėse lygose: Ispanijos – Emiras Sulejmanovičius (Lagūnos „Tenerife“), Prancūzijos – natūralizuotas amerikietis Johnas Robersonas (Strasbūro SIG) ir Miralemas Halilovičius („Boulogne-Levallois“), Adrijos – Edinas Atičius (Podgoricos „Budućnost“), Sani Čampara („Split“), Amaras Gegičius (Zagrebo „Cibona“), Kenanas Kamenjašas (Podgoricos „Studentski Centar“) ir Aleksandaras Lazičius (Baro „Mornar“).
Teko ieškoti naujo trenerio
Treneris Adisas Bečiragičius pirmą kartą rengia nacionalinę komandą vienam iš didžiųjų turnyrų. Jis prie Bosnijos ir Hercegovinos rinktinės vairo stojo visai neseniai – šių metų birželį.
A.Bečiragičius pakeitė Vedraną Bosničių, kuris netikėtai pasitraukė dėl nesutarimų su Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio vadovais. Trenerių kaita Bosnijos ir Hercegovinos rinktinėje apskritai yra labai didelė – gal net didžiausia Europoje. Per pastaruosius tuziną metų A.Bečiragičius yra jau aštuntas rinktinę treniruojantis krepšinio specialistas.
Anksčiau treneriai dažniausiai darbo netekdavo dėl nepatenkinamų rezultatų. Tačiau buvęs Vilniaus „Ryto“ žaidėjas V.Bosničius, kuris rinktinei vadovavo nuo 2018 metų, vykdė visas jam keltas užduotis ir iškovojo kelialapį į Europos pirmenybes. Vis dėlto povandeninės Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio srovės privertė jį atsisakyti pareigų.
A.Bečiragičiaus manymu, jam pirmtako likimas negresia. „Iš Sarajevo išvykau 1993 metais ir nuo tada gyvenu Turkijoje. Esu nutolęs nuo Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio vidaus peripetijų, ir manau, kad tai yra didelis mano privalumas. Su žmonėmis kalbu neturėdamas išankstinių nuostatų, neturiu jokių kompleksų, niekam nepataikauju, todėl man niekas negali daryti įtakos. Aš net nesinaudoju socialiniais tinklais ir neskaitau komentarų, mane domina tik mano darbas“, – tvirtino A.Bečirovičius per liepos pradžioje Sarajeve surengtą spaudos konferenciją.
Tiesa, V.Bosničius irgi buvo „žmogus iš šalies“. Jis prieš imdamasis rinktinės trenerio pareigų ilgai gyveno Švedijoje ir praėjusį dešimtmetį kelerius metus buvo šios šalies rinktinės treneris.
A.Bečiragičiaus trenerio karjeros aprašymas yra kuklesnis. Nors jis kelis sezonus treniravo Turkijos lygos klubus, prieš porą metų atsidūrė atokiuose krepšinio užkampiuose: treniravo Irako rinktinę bei Suharekos „Golden Eagle“ klubą iš Kosovo.
Galvosūkiai dėl bosnių išeivių
A.Bečiragičius šią vasarą į rinktinės stovyklą pakvietė net tris natūralizuoto krepšininko statusą turinčius žaidėjus. Per oficialias varžybas galima registruoti tik vieną natūralizuotą krepšininką, o treneris iš anksto pranešė, kad jam labiausiai reikia amerikiečio įžaidėjo Johno Robersono.
Užsienyje užaugę bosnių kilmės Amaras Alibegovičius ir Luka Garza šansą gautų nebent tuo atveju, jei kas nors negero atsitiktų J.Robersonui.
„Mums reikia aukštesnio lygio įžaidėjo, todėl J.Robersonas yra logiškas pasirinkimas. Paaiškinau tai A.Alibegovičiui ir L.Garzai. Jie supranta krepšinį, todėl nebuvo sudėtinga jiems paaiškinti, dėl kurių priežasčių pasirinkau J.Robersoną“, – sakė A.Bečiragičius.
Treneris vis tiek kvietė du išeivijos bosnius į treniruočių stovyklą. Tačiau jiedu nusprendė pratęsti vasaros atostogas ir į Vlašičių neatvyko. Tiek A.Alibegovičius, tiek L.Garza pažadėjo, kad prisidės prie rinktinės, jei reikės pakeisti J.Robersoną.
Išeivijoje – tiek Amerikoje, tiek Vakarų ir Šiaurės Europoje – gyvena labai daug bosnių kilmės žmonių. Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio vadovai nujaučia, kad panašios problemos gali pasikartoti. Dėl jo KSBiH generalinis sekretorius Ameris Čolanas paragino užsienyje gyvenančius bosnius, kad krepšinį žaidžiantys jų vaikai, sulaukę 16 metų, registruotųsi kaip Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai. Tokiu atveju išeivių galimybės oficialiuose turnyruose atstovauti Bosnijai ir Hercegovinai nebūtų suvaržytos.
Amerikietis nesusidomėjo
Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio federacija prieš kelias savaites pabandė sustiprinti rinktinę prieš trejus metus NBA lygoje debiutavusiu ir praėjusį sezoną „Memphis Grizzlies“ komandoje žaidusiu gynėju Johnu Koncharu, kuris, manoma, turi bosniškų šaknų.
Šis krepšininkas gimė ir užaugo Čikagoje, tačiau jo gyslomis teka čekų, vengrų ir serbų kraujas. J.Koncharas tiksliai nežino, iš kurios buvusios Jugoslavijos vietos kilo jo senelis, bet pagal vieną iš tikėtinų versijų jo gimtinė buvo dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje.
Tai išsiaiškinę KSBiH vadovai susisiekė su J.Koncharu. Vis dėlto bent kol kas krepšininko nesudomino galimybė žaisti Bosnijos ir Hercegovinos arba juo taip pat susidomėjusios Kroatijos rinktinėje. „Bosnių ir kroatų krepšinio vadovai kalbino Johną, bet jis gimė JAV ir, atrodo, neketina žaisti kitos šalies rinktinėje“, – sakė bosniams tarpininkavęs „Grizzlies“ trenerio padėjėjas serbas Darko Rajakovičius.
Padėjo Australijos bosniai
Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio ateitį temdo dideli finansiniai sunkumai, kurie jau daug metų slegia šios šalies krepšinio federaciją.
Vos sudurdami galus su galais ir nebeišmanydami, kur gauti pinigų, kurių reikia ir suaugusiųjų rinktinėms, ir įvairių amžiaus grupių varžybose dalyvaujančioms vaikinų bei merginų komandoms, KSBiH vadovai liepos pabaigoje paskelbė viešą pareiškimą.
„Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio federacija, padedant privatiems rėmėjams ir valstybinėms institucijoms, kurioms yra labai dėkinga, gavo dalį lėšų, kurių reikia rinktinėms. Tačiau išlaidos ruošiantis Europos ir pasaulio pirmenybėms bus labai didelės, ir mes tiesiog negalime įvykdyti visų finansinių įsipareigojimų.
Beldėmės į daugelį durų, prašėme paramos, bet dažniausiai išgirsdavome neigiamą atsakymą. Padėtis tokia sudėtinga, kad šiuo metu neaišku, ar mūsų rinktinės galės dalyvauti Europos ir pasaulio pirmenybėse.
Mums nereikia sveikinimų po varžybų. Mums reikia konkrečių veiksmų ir aiškios paramos dabar, nes priešingu atveju nebus dėl ko sveikinti. Nenusisukite nuo mūsų“, – maldavo Bosnijos ir Hercegovinos krepšinio federacija, kuriai šiais metais reikia paruošti ne tik Europos pirmenybėse žaisiančią vyrų rinktinę, bet ir pirmą kartą į pasaulio pirmenybes patekusią moterų rinktinę.
Galbūt KSBiH šiek tiek sutirštino spalvas, bet kreipimasis sulaukė atgarsio. Kad šalies vaikinų ir merginų rinktinės galėtų nuvykti į Europos pirmenybes, papildomai lėšų skyrė Kultūros ir sporto ministerija, o federacijos vadovai atskirai padėkojo krepšininkus parėmusioms išeivijoje gyvenančių bosnių bendruomenėms. Renkant lėšas ypač aktyvūs buvo Australijos bosniai, kurie nekantriai laukia rudenį į pasaulio pirmenybes atvyksiančios Bosnijos ir Hercegovinos moterų krepšinio rinktinės.
