„Kažkaip pasiilgau jau tų oficialių varžybų“, – tikino geros nuotaikos nestokojantis K.Maksvytis.
Į romėnų dar 45 metais prieš mūsų erą įkurtą miestą ir turėjusia tapti tuometinės Savarijos imperatoriaus rezidencija Lietuvos ekipa išskrido savo sudėtyje turėdama vis dar 13 krepšininkų.
Dieną prieš vakarinės treniruotės metu K.Maksvytis padėkojo už darbą Kauno „Žalgiriui“ priklausančiam ir nuo šio sezono Trevizo „NutriBullet“ klube žaisiančiam Tomui Dimšai.
„Galutinis dvyliktukas bus paskelbtas po antrojo pasaulio čempionato mačo Kaune su Juodkalnija. Tai jau bus viskas, nors tas sprendimas bus itin nelengvas“, – su tam tikru skausmu ir nenoru imtis „atkabinimo“ darbo aiškino Lietuvos ekipos strategas.
Mūsų šalies ekipa pasirengimą Europos čempionatui pradėjo liepos 21-ąją ir iki rungpjūčio 19-osios sužaidė septynias kontrolines rungtynes. Ir visas jas laimėjo parklupdydama Estijos, Suomijos, Ispanijos bei Nyderlandų komandas.
Dabar Lietuva turės dvi oficialias 2023-iųjų planetos pirmeybių akistatas, po kurių, pergalės atveju, mūsų nacionalinė komanda jau beveik turėtų kišenėje kelialapį į pasaulio taurės akistatas.
– Treneri, pakalbėkime apie paskutinį jūsų sprendimą. Kas lėmė, kad atsisakėte T.Dimšos paslaugų? – lrytas.lt paklausė rinktinės stratergo K.Maksvyčio.
– Labai buvo sunkus sprendimas. Jau belieka labai mažai kandidatų. Prie kiekvieno prisiriši ir panašiai, bet žiūrime iš pragmatinės rinktinės pusės.
Pamatėme per varžybas, kad banguoja mūsų žaidimas jį organizuojant ir nutarėme, kad į Europos čempionatą reikia vežtis tris aiškius įžaidėjus.
Tam, kad komandos žaidimas būtų stabilesnis. Tam, kad iškritus vienam ar kitam įžaidėjui, tai neatsilieptų ekipos žaidimui.
Tai visiškai nereiškia, kad Tomas yra blogas krepšininkas ar dar kažkas. Jis labiau yra antrosios pozicijos krepšininkas.
– Kaip įvyko atsisveikinimas?
– Na, tikrai jis buvo nepaprastas, labiau skausmingas.
Neabejoju, kad Tomas vis tik tikėjosi patekti į rinktinės sudėtį, jis galvojo būti galutiniame dvyliktuke, tad buvo skausminga.
– Kokia situacija su traumuotu Eigirdu Žukausku? Buvo kalbama, kad pirmadienį įvyks medicininis patikrinimas.
– Taip. Tie medicininiai tyrimai buvo neblogi. Tačiau dar rungtynėms su Vengrija jis nebus registruotas, nors ir atvyko į Sombathėjų.
Lauksime, kol jis pilnai pasveiks, nes jis jau žaidė rinktinėje, žinome, ką jis gali. Manau, mače su Juodkalnija Eigirdas turėtų gauti šansą sužaisti.
– Kada galima kalbėti apie galutinį dvyliktuką, kuris vyks į Europos čempionatą?
– Greičiausiai tai bus po mačo su Juodkalnija. Noriu dar kartą pasakyti, kad tai bus labai skausmingas sprendimas, tačiau darysime viską, kas yra reikalinga nacionalinei ekipai.
Kalbu apie sveikiausius, geriausios formos krepšininkus – tik jie važiuos.
– Su Vengrijos rinktine žaisite ne tik pasaulio čempionato atrankoje, tačiau ir Europos pirmenybių B grupėje. Trečiadienio mače teks slapukauti, nerodyti kažkokių savo paruoštukų?
– Eisime kovoti dėl pergalės. Nes kiekvienos rungtynės yra skirtinga istorija.
– Ką galima pasakyti apie būsimą varžovą Vengriją?
– Na, pas juos garsiausias žaidėjas yra 33-ejų „Barcelona“ ekipoje kovojęs Adamas Hanga. Jis labai daug praleidžia laiko žaisdamas įžaidėju, o rinktinė kovoja labiau aukštu penketu.
Vengrai labiau yra puolanti, nei besiginanti komanda, todėl iš pirmo žvilgsnio jie išties prasčiau ginasi. Tad situacija paprasta: kai tik sustabdysime jų puolimą, tuomet įgausime persvarą.
– Kokia situacija su Mindaugu Kuzminsku. Jis jau pasirengęs po tos traumos kovoms Europoje?
– Manau, kad jis tikrai dar nėra visu šimtu procentų pasirengęs. Pagal mūsų paskutinę informacija, jis jau pilnai yra pasveikęs ir jau gali kovoti pilna jėga.
Tad sužaisime dar dvejas rungtynes ir tuomet žiūrėsime – ar jis pilnai pasirengęs kovoti ir ar gali padėti rinktinei.
– Lietuvos rinktinei šiose atrankose tenka žaisti tokiuose miestuose, kuriuos tikrai negalima pavadinti krepšinio mekomis. Kaip ir dabar – nedidelis Sombathėjaus miestas prie pat Austrijos sienos.
Kaip jūs ir rinktinė reaguoja į tokias ne itin patogias žaidimui vietas?
– Na, mes iš esmės gerbiame visus varžovus. Sakysime, šiame mieste mes tikimės, kad bus pilna 3 tūkst. sirgalių užplidyta salė.
Bus visiškai kita atmosfera, nei buvo per kontrolinius mačus. Gal šiek tiek ir pasiilgome tokios priešiškesnės atmosferos mums.
– Ką galite pasakyti apie Luko Lekavičiaus žaidimą?
– Kaip ir sakiau, kai tik nutarėme, kad vežamės tris įžaidėjus, tai automatiškai ir nuo jo atslūgo įtampa.
– Dar kol kas kalbame apie pasaulio atranką, tačiau ar jau galvojate apie Europos čempionato akistatas ir pirmąją dvikovą su Slovėnija?
– Taip, mes žiūrėjome slovėnų rungtynes. Kažkokia dalis minčių iš tikrųjų jau yra ten – su būsima slovėnų dvikova.
Tačiau vis dėlto mes einame nuo ryngtynių prie rungtynių ir svarbiausia dvikova šiai dienai yra mačas su Vengrija.
– Ar yra koks nors spaudimas galvojant apie tai, kad po šių dviejų pasaulio čempionato akistatų ir galimų pergalių Lietuvos komanda jau beveik garantuos sau vietą pasaulio pirmenybėse?
– Gal ne tiek mus spaudžia, kiek motyvuoja. Gal šimtu procentų dar nebūtume užsitikrinę vietą planetos pirmenybėse, tačiau labai gerus šansus, žinoma, turėtume.
Darysime viską, kad pasigerintumėme situaciją šiame turnyre.
