„Tai nesugadinome. Kaip tik buvo tokia graži šventė, kai mačas iki paskutinių sekundžių. Jei mes atrodytumėme geriau, tai jau po dviejų kėlinių intriga būtų baigta“, – išgirdęs apie karnavalą kalbėjo Lietuvos krepšinio rinktinės strategas Kazys Maksvytis.
Rungtynės lietuviams prasidėjo ne visai taip, kaip jie planavo – šeimininkai, palaikomi tūkstantinės sirgalių minios „Savaria“ arenoje, visiškai negalvojo apie bandymą tik atsilaikyti ir po Adamo Hangos taškų pirmavo 15:12.
Susiję straipsniai
Tačiau iš eilės Mindaugo Kuzminsko pelnytų 5 taškų užteko, kad mūsiškiai išsiveržtų į priekį 19:17. Vis dėlto po pirmojo kėlinio ir vėl buvo priekyje vengrai 21:20.
Antrame ketvirtyje po daug aistrų sukėlusio momento, kai gulintis Domantas Sabonis perdavė kamuolį Rokui Jokubaičiui, šis pelnė tritaškį, o Vengrijos ekipos strategui Stojanui Ivkovičiui už nepasitenkinimą ir priekaištus buvo skirtą techninė pražanga, rezultatas tapo 30:21 lietuvių naudai.
Bet neilgai – 11:2 spurtavę Vengrijos krepšininkai išlygino rezultatą 32:32.
Kitą vertus, ilsėtis Lietuva išėjo pirmaudama 42:38, o daugiausia prie teigiamo rezultato prisidėjo po 9 taškus įmetę R.Jokubaitis ir D.Sabonis.
Trečiame kėlinyje J.Valančiūnas įsūdė savo pirmąjį tritaškį pasaulio atrankoje, o skirtumas pagaliau buvo pašokęs iki dviženklio skaičiaus – 48:38 ir jau atrodė, kad vengrai „paplauks“.
To neįvyko ir jie paskutinę minutę buvo pasiviję 63:66. Prieš lemiamą ir nervingą ketvirtį K.Maksvyčio kariauna buvo priekyje 69:65.
Likus grumtis 7 min. vengrai sugebėjo išlyginti rezultatą 72:72. Nuo to momento prasidėjo nervų karas ir kova taškas į tašką, kol galiausiai po J.Valančiūno ir M.Kuzminsko taškų Lietuva atitrūko 82:76.
– Džiugino tik pergalė prieš Vengriją?, – po sėkmingo mačo buvo paklaustas K.Maksvytis.
– Taip. Teisingai pastebėta. Kas liečia žaidimą, norėjosi geresnė kokybės – ir nelabai svarbu, kad žaidėme išvykoje. Dėl puolimo priekaištų neturiu, nes pelnėme 88 taškus, susikūrėme nemažai gerų galimybių mesti. Bet didesni priekaištai gynybai – skautingas dirbo, tačiau žaidėjai neišpildė.
– Šįkart labai ilgai aikštėje buvo tiek Domantas Sabonis, tiek ir Jonas Valančiūnas. Kaip vertinate jų tandemą?
– Labai gerai vertinu. Jie gal ir per daug minučių gavo, reikėjo gal pajungti dar ir kitus žaidėjus. Bet kai sprendėsi pergalės klausimas, tai teko juos laikyti aikštėje.
– Į rinktinę sugrįžo M.Kuzminskas. Kiek tai suteikia rinktinei universalumo?
– Tai suteikia – matėte, kad su ispanais ar su olandais kovojome sunkiu penketu. Turėti tokį universalų krepšininką yra gerai.
– Lukas Lekavičius mažai žaidė ir dar nėra geriausios sportinės formos. Pergyvenate dėl to?
– Ne, nepergyvenu. Dar yra laiko. Pasitreniruosime, mes jam padėsime. Jam gal reikia ne į sportinė formą įeiti, o ritmą pagauti. Manau, viskas bus gerai.
– Ar vengrai pateikė netikėtumus, kuriuos teks spręsti ir Europos čempionato metu?
– Nepasakyčiau. Tai buvo šiandien labiau „katės-pelės“ žaidimas. Mes pabėgame, jie pasiveja. Trūko rungtynių plano išpildymo. Vengrai darė viską, ką gali, o mes turime aiškiai pridėti.
– Sunki mačo pabaiga. Tai buvo ištvėrmės klausimas? Ką sužinojote apie komandą?
– Jo, nesinori, kad taip būtų. Laimėjome mačo pabaigą, bet rungtynių metu buvome atsiplėšę ir turėjome tą persvarą išlaikyti. Bet neišlaikėme. Tokių nesinorėtų daugiau akistatų.
– Kristupas Žemaitis debiutavo oficialiose rinktinės rungtynėse. Kaip vertinate jo pasirodymą?
– Vienu metu norėjome aukštesnio įžaidėjo, todėl pasirinkome jį, o ne Luką. Negaliu pasakyti, kad sužaidė super gerai sužaidė, bet buvo įmestas tokiu metu. Jis jaunas žaidėjas ir tikiuosi, kad su kiekvienu maču augs.
– Ignui Brazdeikiui tai buvo turbūt sunkiausias mačas šią vasarą. Kur jis strigo?
– Labiausiai – rungtynių pradžioje. Pradedant gynyba, kai prašėme, kad su metiku prie užtvarų eitų paskui. Tikriausiai dėl to išsimušė iš ritmo, bet buvo kiti, kurie jį kompensavo.
– Martynas Echodas šiandien nežaidė. Ar tai kažką reiškia?
– Ne. Mes jį laikome kaip atsarginį vidurio puolėją. Kadangi pirmoje pusėje neišleidome, antroje jau aš kaip treneris nebesiryžau jo panaudoti. Kaip ir sakiau, koncentruojamės į pagrindinius žaidėjus.
– Vadovavote rinktinės kovoms dėvėdamas kostiumą. Europos čempionato kovoms rengiatės kiek lengviau. Dėvėti jį verčia pasaulio čempionato atrankos rungtynių protokolas?
– Taip, nesame patenkinti tokia tvarka, bet ji tokia. Įvaizdis gal ir gerai, bet labai karšta. Tokie nuostatai, turime jų laikytis.
– Prieš Europos čempionatą liko paskutinės rungtynės su Juodkalnija. Ką labiausiai norėtumėte pakoreguoti?
– Norisi žiūrėti ne į Juodkalniją, o į save. Koreguoti kamuolio vaikščiojimą, geresnių sprendimų priėmimą, kovą du prieš du ir individualų žaidimą. Jei norime eiti toliau „Eurobasket“ čempionate, iki jo pradžios turime šiuos dalykus pagerinti.
– Ar šis mačas suteikė daugiau atsakymų galutinio dvyliktuko?
– Dar ne, laukiame sugrįžtant Eigirdo Žukausko, duosime jam šansą, norime jį išbandyti.