Pamatęs kelis žurnalistus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vadovas nusišypsojo ir pirštais parodė „V“ raidę.
Šalia jo ėjo trenerio Kazio Maksvyčio asistentas Kęstutis Kemzūra.
Salėje pasigirdo poros žmonių plojimai, bet tai iš tolo neprilygo tam, apie ką svajojo visa krepšinio bendruomenė: juk prieš 2022 metų Europos krepšinio čempionatą buvo daug kalbama apie realų šansą iškovoti medalius.
„Nesužaidėme taip, kaip norėjome ir viskas. Gyvenime būna taip, kad ne visada gali padaryti tai, ko nori. Visi visada žiūri, kaip turėtų būti, bet visi stengėsi ir padarė viską, ką galėjo, – sakė V.Chomičius. – Sužaidėme, kaip niekas nelaukė, bet komanda – jauna, gera ir ji progresuojanti. Manau, kad mes turime šiek tiek išlaukti ir eiti į priekį.“
Lietuvos krepšinio gerbėjai dar daugybę metų keiks ispanus. Ironiška, bet ir vėl ispanus, kurie yra apkartinę gyvenimą ne vienos lietuvių kartos žaidėjui.
Po žūtbūtinių rungtynių su bosniais į aštuntfinalį patekusi Lietuvos rinktinė per pratęsimą 94:102 pralaimėjo kartų kaitą išgyvenantiems ispanams, kuriems žaidimo planą braižė įspūdingą titulų kolekciją turintis Sergio Scariolo.
Pasibaigus aštuntfinaliui paaiškėjo, kad Lietuva „Eurobasket 2022“ pirmenybėse užėmė 15-ąją vietą – tai visų laikų Lietuvos antirekordas.
Bet per savo karjerą daugybę džiugių ir liūdnų momentų matęs 63-ejų V.Chomičius pabrėžia – pozicija neatspindi to, ką gali ši Lietuvos rinktinė. Jo pusėje – ir istorija: iki šiol blogiausią vietą buvo užėmusi 2001 metų rinktinė. Europos čempionate Turkijoje ji buvo 12-a. Šią komandą treniravo Jonas Kazlauskas, o joje žaidė tokie krepšininkai kaip Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Saulius Štombergas ar Robertas Javtokas.
„Dvejas rungtynes žaidėme, kur metėme paskutinį metimą. Jeigu būtume įmetę tą paskutinį metimą, nebūtų jokių klausimų ar kalbų apie kažkokią istorinę gėdą. Bet mes neįmetėme. Galbūt mums reikėtų pagalvoti, kaip kiekvienam reikia būti geresniam, kad tą paskutinį metimą įmestume“, – sakė V.Chomičius.
Po nesėkmės Ispanijai Lietuvos krepšinio gerbėjai greitai atsisuko į trenerį Kazį Maksvytį. Vieni iškart ėmė kalbėti apie atleidimą, o kiti pirštu rodo į tokius pavyzdžius kaip Ispanija ar Prancūzija.
Ispanų treneris S.Scariolo komandai vadovavo 2009–2012 metais, o dabar ją be pertaukų treniruoja nuo 2015-ųjų. Prancūzijos rinktinės treneris Vincent'as Collet su komanda yra gerokai ilgiau – nuo 2009-ųjų.
„Ir vyrai, ir treneriai išgyvenome, kad negalėjome įveikti ispanų barjero. Bet visumoje jaučiamės visai neblogai. Labai norėtume tęsti, ką darome ir eiti į priekį, – sakė V.Chomičius. – Tęstinumas visiems reikalingas – kiekvienam treneriui, komandai, žmogui, žaidėjui. Jie turi jausti, ką jie daro, jausti, dėl ko kovoja, bet ne visada pavyksta. Meti iš toli ir reikia pataikyti, o jeigu nepataikai – nieko nesigauna.“
