EUROLYGA 2023

Į Eurolygos daržą akmenį metęs R. Milašius įvardijo pamoką, kurią iš graikų išmoko ir Kauno „Žalgiris“

„Esminis dalykas: kai pradėjau darbą LKL, tuomet Eurolyga mus visus kviesdavosi į posėdžius lygas kaip bendrasavininkus. Mes atstovaudavome šalių lygoms ir komandoms, gindavome jų teises. Kai tik Eurolyga pasirašė dešimties metų sutartis su ten žaidžiančiais klubais, tada lygos buvo tiesiog užmirštos, išmestos.

R.Milašius ir Kauno „Žalgiris“<br> lrytas.lt koliažas.
R.Milašius ir Kauno „Žalgiris“<br> lrytas.lt koliažas.
Kauno „Žalgiris“.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgiris“.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgiris“.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Kauno „Žalgiris“.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Kauno<br>zalgiris.lt nuotr.
Kauno<br>zalgiris.lt nuotr.
Kauno<br>zalgiris.lt nuotr.
Kauno<br>zalgiris.lt nuotr.
Dejanas Bodiroga
Dejanas Bodiroga
LKL vadovai prezidentas Remigijus Milašius ir generalinis direktorius Romualdas Brazauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL vadovai prezidentas Remigijus Milašius ir generalinis direktorius Romualdas Brazauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL vadovai prezidentas Remigijus Milašius ir generalinis direktorius Romualdas Brazauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL vadovai prezidentas Remigijus Milašius ir generalinis direktorius Romualdas Brazauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL prezidentas Remigijus Milašius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL prezidentas Remigijus Milašius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL prezidentas Remigijus Milašius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL prezidentas Remigijus Milašius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL prezidentas Remigijus Milašius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
LKL prezidentas Remigijus Milašius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2022-09-20 18:58

Bet kas juokingiausia – apie krepšinio vertybes kalbėjusi FIBA dabar tą patį daro su Čempionų lyga“, – apie santykius su Eurolyga kalbėjo Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Remigijus Milašius.

Įsibėgėjusias Europos krepšinio čempionato kovas Berlyno arenoje ramiai ir net šiek tiek apatiškai stebėjo buvusi Jugoslavijos krepšinio žvaigždė 49-erių Dejanas Bodiroga.

Įvertinęs Serbijos rinktinės nesėkmę prieš Italiją aštuntfinalyje, D.Bodiroga jau kitą dieną ėmėsi ir naujų savo pareigų.

Mat pirmenybių metu Eurolyga galiausiai oficialiai paskelbė apie pokyčius aukščiausios vadovybės grandyje. Triskart Eurolygos čempionas garsusis serbas D.Bodiroga galiausiai paskirtas lygos prezidentu ir eis direktoriaus pareigas.

Baigęs sportinę karjerą D.Bodiroga ėjo Serbijos krepšinio federacijos viceprezidento pareigas (2011–2015 m.), vėliau buvo ir „FIBA Europe“ Vykdomojo komiteto Varžybų komisijos pirmininku.

Kitu serbo darbų kompanjonu tapo amerikietis Marshallas Glickmanas, „G2 Strategic“ generalinis direktorius ir ilgametis „EuroLeague Advisor“ organizacijos vadovas – jis gavo Eurolygos generalinio direktoriaus kėdę.

„Gal tai mūsų žinomo trenerio iš Plungės Genadijaus Glikmano giminaitis? Reikės paieškoti giminystės ryšių – Lietuvai toks paskyrimas gal bus naudingas“, – juokėsi LKL prezidentas R.Milašius.

Eurolygos įkūrėjas Jordi Bertomeu atsistatydino iš prezidento posto po 22 metų vadovavimo lygai, kai nemažai klubų pareiškė jam nepasitikėjimą dėl blogos vadybos, nedidelio biudžeto ir skurdžių premijų už žaidimą.

„Pagrindinis klausimas Eurolygai yra paprastas – daugelis Europos krepšinio lygų norėtų, kad viskas vyktų sportiniu principu ir šiame turnyre šalims atstovautų ne privelegijuoti klubai, o šalies čempionai. Taip turi būti.

Dėl to ir vyksta tam tikri teismai, kurie privalo sugrąžinti viską į teisingas sportines vėžes“, – kalbėjo R.Milašius.

Šiai dienai Eurolygoje ilgalaikes 10 metų sutartis su Eurolyga turi 11 klubų, tarp kurių ir Kauno „Žalgirio“ ekipa. Tačiau LKL su kitų šalių lygomis bando galiausiai priversti stipriausią Europos krepšinio turnyrą atverti savo duris šalies čempionams.

– Kalbate, kad ne tik Eurolyga, bet FIBA Čempionų lygos turnyras nusisuko nuo Europos krepšinio lygų. Tai tiesa? – lrytas.lt paklausė R.Milašiaus.

– Taip. Iš esmės LKL yra kaip viena iš Čempionų lygos steigėjų. Tačiau FIBA ir jos Čempionų lyga dabar pasirašė ilgalaikę sutartį su Vilniaus „Rytu“ ir visiškai nederino šių klausimų su LKL.

Ji pasielgė kaip ir Eurolyga – patraukė į šoną visų Europos šalių lygas ir dirba tik su klubais. Tarytum komandos nežaidžia šalių čempionatuose.

Žinoma, niekas nedraudžia teisės rinktis, kur žaisti, su kuo ar sudarinėti kažkokius susitarimus, bet galiausiai tai daroma apeinant lygas.

Lygos nespėja suprasti, kas apskritai vyksta žemyno krepšinio virtuvėje.

Mes tik po visko sužinome, kad jau vienas ar kitas sprendimas įvyko ir padėtas taškas.

Bet juk LKL tikrai gali tiek Eurolygai, tiek Čempionų lygai ką pasiūlyti gerinant tiek jų, tiek ir Lietuvos krepšinio lygos veiklą.

Bet tos lygos pasirinko tokį kelią, kuris eliminuoja iš sistemos pačias valstybių krepšinio lygas.

– Kokia gali būti išeitis?

– Dabar vyksta teisminiai procesai su Eurolyga. Visoms suniteresuotoms Europos žemyno lygoms teisme atstovauja Lygų asociacija. Kuo baigsis tie teismai – aš nežinau, bet siekiama teisingų sprendimų.

Pagrindinis akcentas – vis dėlto šiame turnyre turėtų žaisti šalių čempionai. Ar tai bus įgyvendinta, aš nežinau.

Bet jei taip atsitiktų, tuomet visuose šalių čempionatuose atsirastų stimulas laimėti.

Kiek žinau, dabar Eurolygoje užkulisiuose kalbama, kad licencijuotomis reikia palikti penkias komandas, o kitos dalyvės turėtų būti šalies čempionės.

Tai reiškia, kad kitoms 13 ekipų atsirastų reali galimybė prasimušti į Eurolygą – yra stimulas kovoti.

Nes kodėl buvo pasipriešinta praėjusiais metais futbolo padangėje naujovei, kai galingi futbolo klubai planavo susijungti ir kovoti uždaroje 20 ekipų lygoje?

Todėl, kad kitiems klubams nebūtų galimybių prasimušti į prestižinį turnyrą, o kitų valstybių sirgaliai ir ekipos prarastų stimulą.

Eurolyga šiai dienai yra tokioje pačioje situacijoje. Ji nenori matyti šalies čempionų, nenori kelti šalių lygų prestižo.

Bet jei teismai bus laimėti, lygos įgautų visiškai kitą svorį, atsirastų labai daug stimulo siekti čempiono vardo.

Nes jau šiandien ir Lietuvoje yra keliamas rimtas klausimas – atsirado „Wolves“ ekipa, kuri yra stipri finansiškai ir ji, kiek girdėjau, norėtų kovoti Eurolygoje laimėjusi LKL čempionatą.

Manau, šio klubo vadovai tikrai bus pasirengę klausti dėl motyvacijos būti pirmai pirmenybėse.

Aš kalbu turėdamas aiškų pavyzdį, bet panaši situacija su motyvacija ir noru būti tarp geriausių yra ir kitų valstybių lygose.

– Manote, kad D.Bodiroga sugebės pertvarkyti Eurolygą taip, kad visiems tiktų galutiniai sprendimai?

– Žinote, aš suprantu ir Eurolygą. Jai reikia ne čempionų...

Juk ne visada geriausia šalies ekipa tampa garsiausia tos šalies komanda. Eurolygai reikia rimto ir žinomo vardo, garsios ekipos pavadinimo, nes tik garsenybės gali pritraukti rėmėjų ir sirgalių pinigus.

Kaip D.Bodirogai seksis viską suderinti? Kiek supratau, dabar viskas Eurolygoje bus suskirstyta į lentynėles, visi bus atsakingi tik už savo darbo barą.

Anksčiau Jordi Bertomeu asmenyje buvo viskas sukoncentruota – ir vadyba, ir rinkodara, ir strategija, ir politika.

Naujasis Eurolygos vadovas D.Bodiroga, kam patinka, ar ne, bus atsakingas tik už turnyro politiką, o finansus valdys Marshallas Glickmanas.

Jis Eurolygoje jau nuo 2003-iųjų dirba. Bet ar dabartiniai naujieji vadovai yra pasirengę priimti naujas taisykles, kad Eurolygoje kovotų šalių čempionai, aš nežinau.

Bet manau, jog taip turėtų būti. Ir to siekia daugelio šalių krepšinio lygų vadovai.

– Praėjusį sezoną Kauno „Žalgiris“ buvo kritikuotas dėl pozicijos su LKL tvarkaraščiu. Trečiame rate kauniečiai vardan Eurolygos mūšių buvo suplanavę visas LKL akistatas žaisti išvykose.

Tai buvo kauniečių klaida, kuri jiems kainavo čempionų titulą?

– Greičiausiai. Šiemet „Žalgiris“ trečiame rate jau nenori žaisti visų mačų išvykose. Jie po praėjusio sezono pasakė – ne, užtenka to.

Galimai kauniečiai praėjusiame sezone buvo įsitikinę, kad pas juos viskas tvarkoje, viskas puiku, jie nenugalimi. Tačiau gyvenimas eina į priekį ir visko apskaičiuoti neįmanoma.

– Kalbame apie tai, kad šis krepšinio sezonas bus sunkus – klubai turės rimtai veržtis diržus tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir pas save lygose.

LKL yra pasirengusi situacijai, kad vienas ar keli iš 12 klubų šiame čempionate susidurs su finansinėmis problemomis ar bandys trauktis iš turnyro?

– Kai buvo koronaviruso pandeminis laikotarpis, turėjome panašią situaciją, bet LKL turėjo tiek planą A, tiek ir planą B.

Tada buvo kalbos, kad gal, jei bus labai blogai, varžybas vykdysime tik dviem ratais, o gal apskritai stabdysime. Buvo daug variantų.

Ir dabar yra keli variantai, kuriems mes yra pasirengę. Bet aš mažiausiai bijau tokio scenarijaus, kurį jūs pateikėte.

Klubai vienu ar kitu variantu išgyvens – kažką atleis, parduos, kažkaip persidengs piniginėmis lėšomis, suras vidinių resursų – vargu ar surasime nors vieną LKL ekipą, kuri nori pasitraukti.

Aš šiai dienai bijau labiau bendro neigiamo ekonominio fono – arenų klausimo. Ta prasme, kad gali atsitikti ir taip, kad komandos bus, tačiau dėl elektros kainų kilimo jos negalės žaisti arenose.

Bus per brangu „užkurti“ areną krepšinio rungtynėms – arenos prašys ženkliai didesnių pinigų už salės nuomą, o klubai nenorės jų mokėti. Čia gali atsirasti problemos – nebus kur žaisti.

– Šiemet kalbame apie 12 komandų LKL. Ar gali atsitikti vis dėlto toks variantas, kuris buvo rimtai aptarinėjamas praėjusiame sezone – Kauno „Žalgiris“ trauksis iš LKL ir kovos tik Eurolygoje?

– Manyčiau, tas klausimas jau išimtas iš darbotvarkės ir neegzistuoja.

Viską sustatė į vietas Pirėjo „Olympiakos“ ekipos pavyzdys. Kodėl į viską spjovęs ir tik Eurolygoje nutaręs žaisti graikų gigantas vis tiek sugrįžo į Graikijos čempionatą?

Sirgaliai norėjo klubą matyti tiek šalies, tiek ir tarptautinėje arenoje. O jis tik pažaidė nuo spalio iki balandžio ir viską baigė, per mėnesį žaisdamas tik po 4 rungtynes.

Komanda pradėjo nykti be vidinio čempionato. Tad kas myli „Žalgirį“, manau nenorėjo ir nenorės tokio jo varianto.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.