„Esame pateikę paraišką organizuoti Eurolygos finalinį ketvertą Kaune. Tai yra ne tik sporto, bet ir verslo renginys. Tai nėra toks renginys, kuriame tu tik išleidi pinigus ir jie negrįžta“, – pabrėžė Kauno klubo direktorius.
Pasak P.Motiejūno, remiantis ankstesnių Eurolygos finalinių ketvertų duomenimis, į Lietuvą potencialiai atvykti galėtų per 10 000 sirgalių, kurie finansinę naudą suteiktų ne tik šventę organizuojančiam Kaunui.
„Šie sirgaliai atvyktų ne tik į Kauną, nes mes neturime tiek viešbučių. Apgyvendinti sirgalius galėtų ir visas Kauno rajonas, ir Vilnius, kurio viešbučiai taip pat būtų užimti. Žinome, kad finalinis ketvertas visada trunka tris dienas. Tai reiškia, kad svečiai Lietuvoje praleistų bent keturias dienas“, – kalbėjo jis.
„Žalgirio“ ekipos vadovo duomenimis, į Lietuvą atvykę sirgaliai Eurolygos finalinio ketverto metu išleistų mažiausiai 3,7 mln. eurų. 40 proc. iš šios sumos būtų išleista nakvynei, likusi dalis – pramogoms.
Tikimasi, kad iš bilietų būtų surinka apie 4 mln. eurų siekianti suma. Tiesa, visas pelnas iš bilietų atitektų Eurolygai, krepšinio šventės organizatoriams liktų iš mokesčių surinka suma, kuri turėtų siekti apie 600 tūkst. eurų.
„Į valstybės biudžetą būtų galima surinkti apie 1,1 mln. eurų“, – pelną valstybei už Eurolygos finalinio ketverto organizavimą numatė P.Motiejūnas.
Pasak „Žalgirio“ direktoriaus, jo vadovaujama ekipa naudos iš šio renginio neišpeštų. Pagrindinę naudą gautų Lietuva bei jos miestų paslaugų sektorius. Tiesa, kol kas norui surengti Eurolygos finalinį ketvertą dar trūksta finansinių pajėgumų.
P.Motiejūnas teigė, kad jis vis garsiau bando belsti į Vyriausybės duris, prašydamas norimos paramos, tačiau valdžia norimų atsakymų „Žalgirio“ vadovui nesuteikia.
„Pateikę šią paraišką mes, kaip klubas, jokios naudos negauname. Tai yra tiesiog mūsų noras atvežti į Lietuvą didžiausią klubinį Europos krepšinio renginį.
Kol kas susiduriame su problemomis, nes yra finansinė išraiška, kuri turi būti įvykdyta.
Noriu padėkoti Kauno miesto savivaldybei, nes dalį sumos mes su ja esame sutarę ir pasitvirtinę, kas ši suma bus. Kitą dalį reiktų gauti arba iš Ministerijos, arba iš kitų savivaldybių. Kol kas stringame, nes buvome išsiuntę prašymus, matome, kad esame mėtomi nuo vienos ministerijos prie kitos.
Po šios spaudos konferencijos vėl rašysime raštus ir prašysime dar kartą išanalizuoti galimybę, nes tai yra istorinis šansas. Norime įvykdyti visus reikalavimus, kuriuos turime įvykdyti, nes tos sumos nėra didelės, o verslo prasme šis renginys šaliai bei miestams atsipirktų ir būtų pelningas.
Atsiprašau, bet šiuo metu negaliu įvardinti visų skaičių. Taip pat noriu pabrėžti, kad net ir įvykdę įsipareigojimus ir išsiuntę raštus mes negausime garantijos, kad turėsime teisę organizuoti finalinį ketvertą. Tiesiog atrodytume daug rimčiau kaip kandidatai“, – samprotavo „Žalgirio“ direktorius.
Pasak P.Motiejūno, šiuo metu nėra žinomi konkurentai, galintys surengti Eurolygos finalinį ketvertą. Tuo metu pati Eurolyga savo galutinį sprendimą turėtų pranešti per artimiausias kelias savaites.
„Tai yra mūsų klubo svajonė, nes ši arena yra pastatyta tokiems renginiams ir mes norime, kad jie čia vyktų“, – kalbėjo P.Motiejūnas.
Pasak naujienų grupės „Basketnews“ žurnalisto Donato Urbono, noras organizuoti Eurolygos finalinį ketvertą turėtų kainuoti milijoninę sumą.
