Pirmojo rato akistatoje Vilniuje Giedriaus Žibėno kariauna palaužė žalgiriečius 89:85.
„Rytas“ pastaruoju metu išgyveno ne patį sėkmingiausią periodą – vilniečiai Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverte pralaimėjo abu mačus, Čempionų lygoje sutriuškinti Bonoje, o pastarąjį LKL mačą pralaimėjo prieš Utenos „Juventus“ atstovams.
Be to, po vidinių ekipos problemų teko atsisveikinti ketvirtoje pozicijoje žaidusiu Jarvisu Williamsu.
„Sirgaliai nuo mūsų nenusisuko net tuomet, kai kažkas vadino mūsų situaciją krachu ar dar kažkaip – dovanojame šią pergalę jiems.
Mums reikėjo kažkokių vienerių rungtynių, kad atsispirtume ir sugrįžtume į save. Tikiuosi, tai ir buvo šios rungtynės. Kaune visiems sunku laimėti, net ir Eurolygos klubams – tad tai stipri pergalė“, – tikino jau penkis kartus prieš Kauno klubo laimėjęs „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas.
- Jūsų vedama komanda laimėjo penktą kartą prieš žalgiriečius, o patyrėte su ekipa tik keturias nesėkmes. Koks tas receptas, kuris padeda laimėti prieš „Žalgirį“?
- Mums lengviau prieš tas komandas, kur esame ne favoritai. Mažiau taip vadinamos naštos. Mes tuomet mėgaujamės tada žaidimu, žaidėjai nepersikrauna tų minčių – laimėsime ar nelaimėsime.
Ypač galima mėgautis žaidimu, kai varžaisi prieš 15 tūkst. žiūrovų auditoriją ir nebijai nusileisti. Tai vienas iš tų varinatų.
- Gintaras Krapikas aiškino, kad nepamiršo Marcuso Fosterio pamojavimo Vilniuje. Ir Kaune jis dar kartą pamojavo kauniečių sirgaliams. Kaip pasikeičia M.Fosteris mačams su „Žalgiriu", žinant, kad tokiose akistatose jis tampa nesulaikomas?
– Čia jau reikia jo klausti. Mes, kaip treneriai, norime tos jo motyvacijos kiekvienose rungtynėse ir treniruotėse. Kartais ją gauname, kartais negauname. Jis pats turi suprasti, kad norėdamas eiti į kitą lygį turi tą stabilumą atsinešti į kiekvienas rungtynes.
– Margiris Normantas sužaidė karjeros rungtynes – pelnė 30 taškų. Jo geriausias rezultatas LKL buvo 26 taškai. Kaip jo pasirodymą galite apibūdinti ir jį paaiškinti?
– „Margo“ turėjau duoti labai daug kreditų po rungtynių rūbinėje vien dėl to, kad žaidė su skaudančia nugara.
Buvo su didelis klaustukas ryte, ar jis žais, ar nežais. Vakar treniruotėje taip pat žaidė su skausmais, bet tik dėl to, kad neturėjome galimybės pažaisti penki prieš penkis.
„Margo“ dar kartą įrodė, iš kurio miesto jis yra, ką atstovauja ir tokių rungtynių „mirk arba gyvenk“ tikrai nenorėjo praleisti.
– „Žalgiris“ turėjo didelę ūgio ir masės persvarą baudos aikštelėje. Kaip pavyko atsilaikyti, žinant, kad tokių žaidėjų trūksta Vilniaus ekipoje?
– Turėjome kažkuria prasme išeiti iš tos savo komforto zonos, iš savo sistemų, kažką keisti, kažkaip kitaip stovėti gynyboje nei visą laiką.
Mūsų aukšti ne visąlaik suspėdavo gynyboje, kažkur pavėluodavome, todėl daug taškų praleidome. Šiandien nusprendėme gynyboje dirbti vienas prieš vieną - tiesiog reikėjo atstovėti gynyboje kaip vyras prieš vyrą.
Visi žaidėjai šiandien tai padarė: kiekvienas įdėjo ekstra pastangų, būtent to ir reikia siekiant laimėti tokias rungtynes prieš tokią auditoriją.
– Kaip šįkart pavyko M.Fosterį įtikinti, kad jis nemestų ankstyvoje atakos stadijoje, o būtų kantresnis ir atakos vyktų ilgiau?
– Šiandien pas mus nebuvo jokių ego, kiekvienas žaidėjas žaidė tik dėl komandos. M.Fosteris yra tas žaidėjas, kuris visada prisitaiko prie komandos.
Jis žino, koks yra žaidėjas: jis pats pripažįsta, kad su juo nėra sunku komandos draugams žaisti. Bet kartais jis tuos greitus metimus vis tiek meta, nes tai yra jo žaidimo stilius.
Jis pats pripažįsta, kad turi daugiau dirbti gynyboje. Bet jei jis darytų viską mūsų komandoje ideliai, pas mus jis turbūt nežaistų.
– Kokia situacija su sergančiu Kendale'u McCullumu ir kaip tai keitė tai šios dienos rungtynių planą?
– Stipriai keitė. Kiekvienas žaidėjas mums yra labai svarbus. Jis jau Bonoje prieš rungtynes sirguliavo, su vaistais kažkiek jį atsistatėme, bet ten per didžiąją pertrauką jis visiškai sulūžo ir tai įtakojo ir mūsų nekokias rungtynes Bonoje.
Jis žaidė, gal niekas nežino, labai negaluodamas. Kai grįžo į Vilnių, ta liga tik dar labiau sustiprėjo.
Prieš dvi dienas jis buvo pas medikus, jie sakė, kad reikia iš viso dar penkių dienų. Tikimės, kad Stambule jau galėsime jį naudoti.
– Kada Evaldas Kairys galės sugrįžti?
– Jį jau vešimės į Stambulą. Ar krepšininkas žais – sužinosime dieną prieš ar tik rungtynių dieną. Kad žaistų, jis turi turėti bent vieną kontaktinę treniruotę.
– 94 praleisti taškai. Jus gynyba vis dar neramina?
– Sunku kartais išsireikalauti tos geros gynybos, kai trijų žaidėjų trūksta. Šiandien turėjome imtis netradicinių veiksmų, kažkur rizikuoti.
Didžiąją rungtynių dalį tos sprendimas pasiteisino, bet vėliau Lukas Lekavičius labai mus baudė ir todėl su tomis rizikomis baigėme. Turėjome grįžti prie buvusios sistemos.
Šį sezoną mes reaguojame, kai esame įsprausti į kampą. Norėtųsi, kad taip nebūtų, kad taip reaguotume tai kasdien.
– Gal galite plačiau papasakati apie atsisveikinimą su Jarvisu Williamsu ir kada laukiate pastiprinimo?
– Tai yra jau praeita istorija, nenorime grįžti – atsitiko kaip atsitiko. Manau, kad kiekviena komanda, bet kokio lygio, pasielgtų taip pat, kaip padarėme mes.
Kitokios išeities nebuvo. Negadinsime mes čia žaidėjui karjeros su kažkokiais pranešimais – linkime jam sėkmės ir tiek žinių. Ieškome kažko į jo vietą. Sunkiai, bet kažkaip gal rasime.
– Girdėjome, kad jis vėl yra Vilniuje. Gal verta su juo susitarti?
– Nežinau, aš tų gandų nekomentuoju.
– Esate pirmasis klubas, šį sezoną įmetęs „Žalgiriui“ šimtą taškų. Nugalėti gynybinį „Žalgirį“ galima juos įvėlusį į puolimąjį žaidimą?
– Kažkiek sutikčiau. Aišku, mes, treneriai, kaip užsukti kartosime, kad turi būti visų pirma gynybinės rungtynės.
Manau, tą patį ir varžovai sako, bet šiandien taip gavosi, kad abi komandos daug tritaškių pataikė, abi komandos realizavo daug gerų progų. „Žalgiris“ net turėjo daug antrųjų progų. Mes šiandien labiau buvome aktyvesni toliašaude artilerija. Taip gavosi.
Tai nebuvo „bėk ir mesk“ stiliaus rungtynės, bet buvo realizuotos visos įmanomos progos.
– Ignas Brazdeikis pelnė vos 4 taškus. Kaip pavyko jį uždaryti?
– Komandinėmis pastangomis.
– Praėjusį kartą, kai laimėjote Kaune, pardavinėjote „Ryto“ kvapus-pakabulus į automobilius. Ką nors sirgaliams pasiūlysite po šios pergalės?
– Pasiūlysiu sau ir komandai likti savimi, alkaniems ir paprastiems.
