Po Europą pasklidusios geriausios Lietuvos krepšininkės 2022–2023 metų sezone žaidė daugumoje stipriausių žemyno nacionalinių lygų. Lietuvės atstovavo Turkijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vengrijos klubams, o minint vien stipriausias Europos nacionalines lygas, mūsų šalies krepšininkių nebuvo tik Lenkijoje.
Skambiausia gaida sezoną baigė Eglė Šventoraitė ir Justė Jocytė. Skijaus „Famila“ vidurio puolėja E.Šventoraitė tapo Italijos čempione ir Italijos taurės laimėtoja, Liono ASVEL gynėja J.Jocytė – Prancūzijos čempione ir Europos taurės laimėtoja.
Du titulus iškovojo ir Rygos TTT gynėja Dominyka Paliulytė. Ji tapo Latvijos ir Baltijos lygos čempione.
Turkija
Turkijos superlygoje, kuri pastaraisiais metais yra neabejotinai stipriausia Europos moterų krepšinio nacionalinė lyga, šį sezoną žaidė keturios lietuvės. Tiesa, visą superlygos sezoną be jokių trikdžių rungtyniavo tik Stambulo „Galatasaray“ gynėja Kamilė Nacickaitė. Būtent ji spindėjo ryškiausiai tarp visų Lietuvos krepšininkių.
K.Nacickaitė turėjo tvirtą vietą vienos iš stipriausių Europos komandų pagrindiniame penkete ir pelnydavo 12,8 taško bei atlikdavo 3,1 rezultatyvaus perdavimo. „Galatasaray“ komandoje rezultatyviau žaidė tik dvi amerikietės.
Legionierių trijulės vedama „Galatasaray“ kėlė aukščiausius tikslus, bet neprilygo Turkijos moterų krepšinio lyderėms „Mersin“ ir Stambulo „Fenerbahçe“ komandoms. „Galatasaray“ superlygos reguliariajame sezone užėmė trečiąją vietą, o pusfinalio serijoje nusileido „Fenerbahçe“ ekipai 0:2.
„Galatasaray“ nepavyko pasiekti ir kito tikslo – Europos taurės finale „liūtės“ pripažino Liono ASVEL pranašumą.
„Kayseri“ gretose nuo sezono pradžios iki pabaigos buvo Daugilė Šarauskaitė. Tačiau ši vidurio puolėja kelis mėnesius praleido dėl sunkios traumos ir žaidė tik 9 rungtynes. D.Šarauskaitė per jas pelnydavo 9,2 taško ir atkovodavo 11,4 kamuolio, bet „Kayseri“ užėmė tik 11-ąją vietą ir nepateko į atkrintamąsias varžybas.
Praėjusių metų rudenį sutartis su Turkijos klubais sudarė dar dvi lietuvės. „Mersin“ pakvietė Moniką Grigalauskytę, Ankaros „Botaş“ – Eglę Šventoraitę. Tačiau po kelių savaičių šios dvi vidurio puolėjos turėjo ieškoti kitų darbdavių. M.Grigalauskytė išvyko į Vengriją, o E.Šventoraitė perėjo į kitą Turkijos komandą „Hatay“.
Vis dėlto E.Šventoraitei nebuvo lemta pabaigti superlygos sezono. Hatajaus miestas vasario mėnesį buvo pačiame Turkiją sukrėtusio žemės drebėjimo epicentre. Po nelaimės superlygos lentelės viduryje buvęs „Hatay“ klubas nusprendė pristabdyti veiklą ir pasitraukė iš varžybų. „Hatay“ formaliai užėmė paskutinę 14-ąją vietą, bet Turkijos krepšinio federacija šiam klubui išsaugojo vietą pirmojoje lygoje.
E.Šventoraitė žaisdama „Botaş“ komandoje pelnydavo vidutiniškai 8 taškus ir atkovodavo 5,2 kamuolio, perėjusi į „Hatay“ komandą įmesdavo 12,2 taško ir atkovodavo 5 kamuolius. M.Grigalauskytė per trumpą superlygos tarpsnį rinkdavo 8,7 taško ir 7,7 atkovoto kamuolio.
Buvusi E.Šventoraitės komanda „Botaş“ reguliariajame sezone užėmė ketvirtąją vietą, o pusfinalyje pralaimėjo „Mersin“ klubui. Buvusi M.Grigalauskytės ekipa „Mersin“ tapo reguliariojo sezono nugalėtoja, tačiau pralaimėjo visas svarbiausias rungtynes „Fenerbahçe“ klubui.
„Fenerbahçe“ iš pradžių įveikė „Mersin“ krepšininkes Eurolygos finale, o paskui laimėjo tų pačių varžovių dvikovą Turkijos lygos finalo serijoje 3:0. „Fenerbahçe“ šalies čempionu tapo penktą kartą iš eilės.
Turkijos taurės turnyras šiais metais buvo atšauktas, nes visų sporto varžybų tvarkaraštį ilgam sujaukė dešimtis tūkstančių gyvybių pasiglemžęs žemės drebėjimas.
Italija
Žiemą Lietuvos krepšininkės plūstelėjo į Italijos lygą. „Serie A1“ klubuose darbą gavo trys lietuvės, sezoną pradėjusios kitose šalyse. Sausio mėnesį Raguzos „Eirene“ aprangą apsivilko Laura Juškaitė, vasario mėnesį į Skijaus „Famila“ atvyko Eglė Šventoraitė, į Brešos „Brixia“ – Santa Baltkojienė.
Nė viena lietuvė netapo komandos lydere. Rezultatyviausiai žaidusi L.Juškaitė pelnydavo 8,8 taško. E.Šventoraitės vidurkis buvo 5,7 taško, S.Baltkojienės – 5,3 taško.
Vis dėlto prie skambių Skijaus komandos pergalių prisidėjusios E.Šventoraitės pavardė kelis kartus nuskambėjo labai garsiai.
Balandžio viduryje visą Europą apskriejo E.Šventoraitės metimas Eurolygos finalo ketverte. Tarp keturių stipriausių žemyno komandų patekusi „Famila“ pusfinalyje pralaimėjo būsimajai čempionei Stambulo „Fenerbahçe“ ekipai, bet dramatiškose rungtynėse dėl trečiosios vietos nugalėjo šeimininkę Prahos USK komandą 59:56. Mažajame finale pergalę nepamirštamu tritaškiu išplėšė E.Šventoraitė.
Lietuvė labai naudingai žaidė ir Italijos taurės finalo rungtynėse, kuriose pelnė 10 taškų. „Famila“ finale įveikė Venecijos „Reyer“ klubą 73:62 ir trečius metus iš eilės iškovojo šalies taurę.
„Famila“ antrą sezoną paeiliui triumfavo ir Italijos lygos finalo serijoje, kurioje nugalėjo Bolonijos „Virtus“ klubą 2:0. Tiesa, pirmenybių finale E.Šventoraitės indėlis buvo mažesnis.
L.Juškaitė dėl traumos Italijos lygoje žaidė labai mažai. Jos komanda „Eirene“ taip pat pateko į atkrintamąsias varžybas, bet ketvirtfinalyje atsitrenkė į „Reyer“ klubo kliūtį.
Tuo tarpu S.Baltkojienė nepadėjo Brešos ekipai išvengti paskutinės 14-osios vietos. „Brixia“ iškrito į antrąją lygą.
Kampobaso „Magnolia“ komandoje visą sezoną žaidė Italijoje seniai šaknis įleidusi Gabrielė Narvičiūtė. Ji pelnydavo tik 1,1 taško, o „Magnolia“ pateko į ketvirtfinalį, kuriame pripažino „Famila“ pranašumą.
Prancūzija
Šį pavasarį pirmuosius titulus suaugusiųjų krepšinyje iškovojo Justė Jocytė. 17-metė gynėja padėjo Liono ASVEL komandai tapti Prancūzijos čempione ir laimėti Europos taurę.
Prancūzijos lygoje beveik koja kojon žengė keturios komandos, bet ASVEL sugebėjo užimti pirmąją vietą reguliariajame sezone, o paskui patvirtino pranašumą per atkrintamąsias varžybas. Tiesa, svarbiausiose dvikovose nebuvo paprasta. Liono krepšininkės ir pusfinalio mače su Buržo „Tango“ komanda, ir finalo serijoje su Vilnevo ESB ekipa pralaimėjo pirmąsias rungtynes, tačiau abukart sugebėjo atsitiesti.
J.Jocytė šalies pirmenybėse pelnydavo vidutiniškai 6 taškus. ASVEL čempione tapo antrąjį kartą (pirmąjį – 2019 m.).
Europos taurės turnyre Liono krepšininkėms daugiausiai sunkumų kilo pusfinalyje žaidžiant su Vilnevo komanda. Vis dėlto ši kliūtis buvo įveikta, o finale ASVEL dukart sutriuškino Stambulo „Galatasaray“ klubą 95:56 ir 85:57.
Kad sezonas būtų idealus, trūko pergalės Prancūzijos taurės turnyre. Jame ASVEL pasiekė finalą, bet pralaimėjo lemiamas rungtynes Mon de Marsano „Landes“ komandai.
Ispanija
Trys Lietuvos krepšininkės sezoną pradėjo Ispanijos lygoje. Tačiau šioje šalyje lietuvių skaičius žiemą sumažėjo, nes „Zaragoza“ klubas nutraukė sutartį su blankiai žaidusia Laura Želnyte (vid. 1,8 tšk.).
Iki sezono pabaigos Ispanijoje liko Žeronos „Spar“ vidurio puolėja Giedrė Labuckienė ir Gernikos „Bizkaia“ puolėja Gabija Meškonytė.
Didesnius tikslus kėlė „Spar“, kuri reguliariajame sezone užėmė antrąją vietą ir tik vienu tašku atsiliko nuo reguliariojo sezono nugalėtojos „Valencia“ ekipos. Vis dėlto Žeronos ekipos viltys susigrąžinti Ispanijos čempionės vardą netikėtai subliuško jau ketvirtfinalyje, kuriame „Spar“ nusileido debiutantei „Barcelona“ komandai.
„Bizkaia“ buvo tvirta vidutiniokė. Gernikos komanda reguliariajame sezone užėmė penktąją vietą, o iš atkrintamųjų varžybų taip pat iškrito ketvirtfinalyje.
G.Labuckienė pelnydavo 9,1 taško ir atkovodavo 3,8 kamuolio, G.Meškonytė įmesdavo 5 taškus.
Ispanijos čempione pirmą kartą tapo „Valencia“, finalo serijoje 2:0 nugalėjusi čempionės vardą praradusią Salamankos „Perfumerias Avenida“ komandą.
Ispanijos taurė taip pat pateko į rankas, kuriose dar nebuvo. Antrąjį pagal svarbą nacionalinį prizą pirmą kartą iškovojo buvusi L.Želnytės komanda „Zaragoza“.
Vengrija
Labai atkakliai vyko kova dėl Vengrijos čempionės vardo. Reguliariajame sezone tris stipriausias komandas skyrė vos vienas taškas, bet žemiausia trečioji vieta tarp jų atiteko Miškolco DVTK, kurioje žaidė Monika Grigalauskytė.
Ši aplinkybė, ko gero, ir buvo svarbiausia atkrintamosiose varžybose, kurių pusfinalyje Miškolco komanda 1:2 nusileido Djoro „Uni“ ekipai. Po to DVTK krepšininkės laimėjo mažojo finalo seriją ir iškovojo bronzos apdovanojimus.
Didžiajame finale „Sopron“ įveikė „Uni“ komandą 3:0. Šoprono klubas šalies čempionu tapo aštuntąjį kartą iš eilės.
M.Grigalauskytė žaidė tik reguliariajame sezone. Ji pelnydavo 7,6 taško ir atkovodavo 5,3 kamuolio.
Belgija
Ispanijoje darbo netekusi Laura Želnytė persikėlė į Belgiją ir apsivilko Namiuro „Capitale“ marškinėlius. Namiuro komanda gana žymiai atsiliko nuo dviejų stipriausių komandų, bet labai tvirtai užėmė trečiąją vietą, o atkrintamųjų varžybų pusfinalyje be didelio pasipriešinimo 0:2 pripažino Breno „Castors“ pranašumą.
Savo ruožtu „Castors“ finale pralaimėjo antrą kartą paeiliui čempione tapusiai Mecheleno „Kangoeroes“ komandai 0:2.
L.Želnytė pelnydavo vidutiniškai 9 taškus ir atkovodavo 7,1 kamuolio.
Izraelis
Santa Baltkojienė sezoną pradėjo Holono „Elicur“ komandoje, bet dėl Izraelio nacionalinėse varžybose galiojančio legionierių limito daugiausia žaidė Europos taurės turnyre. Izraelio lygoje lietuvė žaidė tik vienerias rungtynes, per kurias pelnė 14 taškų, atkovojo 9 kamuolius ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų.
Holono komandai iškritus iš Europos turnyro, baigėsi ir S.Baltkojienės sutartis.
Holono krepšininkės įstrigo Izraelio lygos lentelės apatinėje dalyje, bet sezono pabaigoje sugebėjo pakilti į septintąją vietą.
Čempionės vardą apgynė Ramlos „Elicur“ komanda, atkaklioje finalo serijoje įveikusi reguliariojo sezono nugalėtoją Ašdodo „Makabi“ ekipą 3:2.
Latvija
Latvijos čempione tapo į kaimyninę šalį išvykusi Dominyka Paliulytė, kurią pakvietė Rygos TTT klubas.
TTT, kaip ir kitoms Baltijos lygoje rungtyniavusioms komandoms, nereikėjo žaisti Latvijos lygos reguliariajame sezone, o atkrintamųjų varžybų finale TTT krepšininkės nugalėjo Rygos RSU ekipą 2:0. Šalies čempione TTT tapo jau dešimtą kartą iš eilės.
D.Paliulytė žaidė ketverias rungtynes, per kurias pelnydavo 2,3 taško.
Rumunija
Bukarešto „Rapid“ komandoje žaidė dvi lietuvės: Marina Solopova ir Justina Kraujūnaitė. Tiesa, jos rungtyniavo ne kartu. Sezono pradžioje „Rapid“ atstovavo M.Solopova, bet vasarį klubas nutraukė su ja sutartį ir pakvietė J.Kraujūnaitę.
Permaina nebuvo vaisinga. Jei M.Solopova pelnydavo 8,2 taško ir atlikdavo 4 rezultatyvius perdavimus, tai J.Kraujūnaitės vidurkiai buvo 4,3 taško ir 3,5 rezultatyvaus perdavimo.
„Rapid“ reguliariajame sezone užėmė penktąją vietą, bet neturėdamas aikštės pranašumo laimėjo ketvirtfinalio seriją su Brašovo „Olimpia“ komanda. Vis dėlto paskui „Rapid“ krepšininkės pralaimėjo ir pusfinalio, ir mažojo finalo seriją.
Rumunijos čempione septintą kartą iš eilės tapo nei reguliariajame sezone, nei atkrintamosiose varžybose nė vieno pralaimėjimo nepatyrusi Sfentu Georgės „Sepsi“. Finale „Sepsi“ įveikė „Constanța“ ekipą.
Islandija
Urtė Slavickaitė buvo pastebima Islandijos lygoje. Reikjaviko „Fjolnir“ komandoje žaidusi gynėja užėmė aštuntąją vietą pagal pelnytus taškus (vid. 16,8) ir rezultatyvius perdavimus (vid. 4), tačiau „Fjolnir“ savo gerbėjų gerais rezultatais nedžiugino.
„Fjolnir“ anksti prarado galimybę patekti į atkrintamąsias varžybas ir tarp aštuonių komandų užėmė tik šeštąją vietą.
Kitų stipriausių lygų čempionės
Lenkijos čempione pirmą kartą tapo Liublino AZS komanda. Turnyro baigtis buvo gana netikėta, nes reguliariajame sezone aiškiai pirmavo Gožuvo AZS ir „Polkowice“ komandos. Tačiau reguliariajame sezone tik ketvirtąją vietą užėmusios Liublino krepšininkės per atkrintamąsias varžybas parklupdė abi favorites: pusfinalyje – Gožuvo komandą 3:1, finale – čempionės vardą gynusią Polkovicų ekipą 3:2.
Čekijos čempione tryliktus metus iš eilės tapo Prahos USK – viena iš labiausiai nacionalinėse varžybose dominuojančių Europos komandų. USK krepšininkės Čekijos lygoje šį sezoną laimėjo visas rungtynes, o finalo serijoje įveikė Brno „Žabiny“ ekipą 3:0. Dėl didelio pranašumo prieš kitas komandas ir užimtumo Eurolygoje, USK net nesivaržo Čekijos taurės turnyre. Antrąjį pagal svarbą nacionalinį prizą šiais metais iškovojo „Žabiny“ krepšininkės.
Didžioji Graikijos sporto priešprieša jau pasiekė ir moterų krepšinį. Šiais metais lygos finale trečią kartą iš eilės žaidė Pirėjo „Olympiakos“ ir Atėnų „Panathinaikos“ komandos. Čempionės vardą apgynė „Olympiakos“, finalo serijoje įveikusi amžinas varžoves 4:1. Pirėjo komanda šalies čempione tapo septintąjį kartą. Nuo 2016-ųjų metų „Olympiakos“ tik sykį – 2021-aisiais – užleido sostą „Panathinaikos“ ekipai. Šiais metais „Panathinaikos“ irgi neliko tuščiomis. Atėnietės po 23 metų pertraukos iškovojo Graikijos taurę.
Nors Rusijos krepšinis atskirtas nuo pasaulio, šios šalies moterų lyga liko viena iš stipriausių Europoje. Savo šalies klubuose žaidžia visos geriausios Rusijos krepšininkės, daugumą komandų sustiprino legionierės, atvykusios ir iš Šiaurės Amerikos, ir iš Europos. Čempionės vardą susigrąžino daugkartinė Eurolygos turnyro nugalėtoja Jekaterinburgo UGMK komanda, finalo serijoje 3:0 įveikusi pernai aukso medalius iškovojusį Kursko „Dinamo“ klubą.
