42 metų P.Motiejūną generaliniu direktoriumi vienbalsiai paskyrė 13 Eurolygos akcininkų. Jis šiose pareigose pakeis Marshallą Glickmaną.
Darbą Lietuvos čempionų komandoje P.Motiejūnas pradėjo 2007 m. nuo komunikacijos direktoriaus pareigų, vėliau tapo generaliniu direktoriumi, o nuo 2013 m. yra klubo prezidentas ir savininkas. Jis taip pat yra „Žalgirio“ arenos direktorius.
Eurolygos vadovu P.Motiejūnas oficialiai taps rugpjūčio mėnesį, dėl to jam teks parduoti ir turimas „Žalgirio“ akcijas. Jam priklauso 75 proc. klubo.
„Taip, tai normalu, – paklaustas, ar turės parduoti akcijas, atsakė P.Motiejūnas. – Tą klausimą sprendžiame. Artimiausiu metu jį išsispręsime ir pranešime.“
Tiesa, naujasis Eurolygos vadovas teigė, kad toliau sieks valdyti ne su krepšiniu susijusius „Žalgirio“ grupės objektus – baseiną, areną.
P.Motiejūnas taip pat pranešė, kad nuo rugsėjo kraustysis gyventi į Barseloną, kur yra Eurolygos būstinė.
„Nuo rugsėjo išvykstu. Tikiuosi, kad jūsų (žurnalistų, – red.) nematysiu dažnai, bet Kaune būsiu dažnas svečias. Aš esu kaunietis, savas. Neatsikratysite manęs, kaip yra pasakęs Vidas Mačiulis. Ten bus antri namai, o Kaunas – pirmi“, – antradienį sakė P.Motiejūnas.
Perleisdamas pareigas P.Jankūnui „Žalgirio“ savininkas išsamiai papasakojo, kaip tai vyko ir kas laukia klubo bei Eurolygos. P.Motiejūnas taip pat sureagavo į Vilniaus „Wolves“ vieno iš savininko Gedimino Žiemelio kritiką Eurolygai.
– Ar ketinate su savimi pasiimti „Žalgirio“ darbuotojų?, – buvo paklaustas P.Motiejūnas.
– Ne. Visi, kurie dirbo, lieka. Jie ir yra ta „Žalgirio“ sėkmės dalis. Paulius perims sportą, visi kiti perims ir padės jam. Neplanuoju nieko pasiimti ir susilpninti „Žalgirį“, o stiprinti Eurolygą. To nedarysiu.
– Eurolygos vadovu jūs paskirtas tik metams. Ar tai reiškia, kad ši pozicija bus laikina?
– Visiems šitas klausimas aktualus. Per posėdį pasakiau, kad norime įsivesti kadencijas, kurių iki šiol nebuvo. Jordi Bertomeu eilė metų dirbo, nes buvo paskirtas. Mano planas, kad būtų kadencijos. Kokio laiko ar ilgio, kalbėsime su klubais. Kitą vasarą bus rinkimai, per šiuos metus sutvarkysime, kaip tai turi atrodyti. Neslėpsiu, ten dalyvausiu, negalvoju, kad ten važiuoju tik metams. Pirmas žingsnis yra aiškus – įvesti terminą, kuriam yra paskirtas vadovas. Tai turi būti ilgiau nei metai. Rinkimus reikia pasidaryti iš anksto, o ne birželį ar liepą.
– Gal galite palyginti, koks buvo „Žalgiris“, kai pradėjote dirbti, ir koks yra dabar? Ar emociškai sunku jį palikti?
– Emociškai sunku. Bet iššūkis visada įdomu. Kai pradėjau, „Žalgirio“ organizacijoje buvo šeši žmonės, vėliau aštuoni. Sėdėjome „Akropolyje“ ant kėdžių. Dabar organizacija išaugusi, ji laikosi ant visų darbuotojų pečių, jų yra virš 350 žmonių. Aš jos nepaleisiu, bet nedalyvausiu taip aktyviai. Arena, baseinas ir kiti dalykai nėra interesų konfliktas su Eurolyga. Realiai visą sportinę dalį perima Paulius. Klubo darbus tęs organizacija, darbuotojai. Pasitraukęs iš vykdančiųjų pozicijų, vis tiek prižiūrėsiu, kad neišslystume iš kelio ir važiuotume toliau. Emociškai galvoju, kad organizacija tikrai toliau augs. Jei augs Eurolyga, tai augs ir „Žalgiris“.
– Kokia jūsų ateitis kaip „Žalgirio“ arenos direktoriaus? Jas paliekate?
– Deliojamės, matysime. 90 proc. kad jas palieku.
– Kokia jūsų pozicija tarp Eurolygos ir FIBA santykio?
– Šie klausimai yra labai jautrūs. Mano pozicija – dialogas. Reikia iškelti sportą, krepšinį. Kol kas yra krūva reikalų, kuriuos reikia išspręsti. Pirmoje vietoje yra sportas ir krepšinis, kad jis būtų patrauklus žiūrovams, kad sportininkai per daug nenuvargtų. Vardiklių, kaip tai padaryti, yra labai daug. Darbo daug, įdomu.
– Kokioje padėtyje dabar yra „Žalgirio“ komandos komplektacija, kokią ją paliekate?
– Manau, kad jau labai daug padaryta. Tas perdavimas nėra taip, kad atiduodu ir sakau – išplaukit. Yra kontaktas su agentais, yra Erikas Kirvelaitis, kuris padeda. Paulius ne vienose derybose jau pats dalyvavo, derino kontraktus. Šis sezonas yra dėkingas, kad pasikeitimų nenusimato daug.
– Kaip žvelgiate į Eurolygos ateities formatą, gal planuojate įvesti įkrintamąsias?
– Yra kalbų. Šnekėsime su klubais. Pagrindas mūsų lygos yra žaisti su visais, tai pagrindinė ašis. Negalime grįžti prie grupių. Tai tikrai nesikeis.
– P.Jankūnas perims jūsų pareigas, ar atsiras naujas žmogus, kuris užims P.Jankūno postą?
– Kol kas ne. Pareigų daugiau nukrenta kitiems.
– Daug kas kritikuoja Eurolygą, kad ši surenka per mažai pinigų iš televizijos transliacijų. Kiek galima tai pagerinti?
– Aš galvoju, kad limitų nėra. Rinka keičiasi, JAV diktuoja madas. Reikia sėsti, šnekėti ir kalbėti. Tikrai nesu burtininkas, kuris ateis ir visi klausimai išsispręs. Tai yra sudėtingas darbas, reikia pažiūrėti, koks yra darbas. Vienybė yra mūsų produkto stiprybė. Kalbėsime ne už nugarų, o prie stalo. Bus atvirumas. Ne tik tarp klubų, bet ir tarp kitų institucijų.
– Ar be P.Jankūno dar buvo kitų kandidatų, kurie galėjo jus pakeisti?
– Nieko nesvarstėme. Paulius atėjo į šias pareigas, kad jas perimtų. Gal šiek tiek greičiau viskas įvyko. Per metus kiek paruošėme, tiek. Jis turėjo gerą sezoną. Nesvarstėme nieko, yra kultūra, vertybės, kurias Paulius žino. Formulė veikia, tikime, kad ji veiks. Paulius įneš kitą matymą. Esu čia daug metų, gal matau viską viena kryptimi. Pasikeitimai visada įneša naujovių.
– Kokią stiprybę jus atsinešate į Eurolygos generalinio direktoriaus postą?
– Noriu atvirumo ir kalbėti akis į akį. Darbo metodai nesikeičia. Ką jaučiu būdamas kaip klubo vadovas, daug kas dirba galvodami apie grėsmes, kad kažkur kažkas meluoja, kažką reikia pasidėlioti sau naudinga linkme. Mano tikslas – stipri lyga, visi turime dėl to dirbti.
– Kaip pavyko suvienyti visus 13 akcininkų?
– Nebuvo daug darbo. Atviras bendravimas, tiek metų visi pažįsta, visi žino, kaip klube dirbome. Suvienijimas buvo toks, kad visi balsavo už uždarų durų. Pristačiau programą, buvo metodai, kaip dirbsiu, žmonės tai įvertino.
– Kas buvo jūsų programoje?
– Aiški struktūra ir aiškūs tikslai. Turi būti paruoštas penkerių metų planas, kad nesiblaškytume. Negali vadovas ateiti ir dėlioti kažką pagal save. Viršūnė yra klubai. Per metus turime viską susidėlioti, kur mes einame. Pagrindinis dalykas – finansai. Noriu alkanumo, jauno mentaliteto, turime eiti visi ir kapoti. Daug ko nežinau, reikia daug išmokti. Visiems pasakiau, kad noriu mokytis ir augti. Tai normalu.
– Ar komandą atsivesite, ar ji jau yra?
– Eurolygoje yra 90 darbuotojų. Eisime, žiūrėsime ir kalbėsime su visais. Bandysime užkurti.
– Ar ši pozicija yra jūsų asmeninė svajonė?
– Ne... Aš kaunietis, man „Žalgiris“ svajonė. O dabar, tai tiesiog susidėliojo aplinkybės, tada galvoji, imt ar ne. Nusprendžiau, kad verta imti.
– Minėjote, kad Eurolyga nedarys problemos derinant darbus su baseinu. Bet ar tikrai jums įmanoma visus tuos reikalus vienodai aprėpti?
– Kaip ir sakiau, tikslas yra pasitraukti iš kasdienių pareigų. Yra akcininko ar valdybos nario rolė. Išlikti kažkur viršuje, dėlioti strategiją, manau, kad tikrai suderinama. Vadovai suderina tūktantačius darbų. Yra skirtingi metodai. Man tai reikės išmokti, nebus lengva, bet laiko yra.
– Kas girdima apie Rusijos klubų sugrįžimą į Eurolygą?
– Negirdėjau nieko apie tai. Visi suprantame tą situaciją. Padėtis Ukrainoje nepasikeitė, nemanau, kad bus kažkoks kitas sprendimas.
– Eurolyga dažnai kritikuojama už uždarumą ir prastą komunikaciją su žiniasklaida. Ar planuojate tai keisti?
– Galima tikėtis pokyčių. Vakar gavau taisykles, ką galiu sakyti, su kuo bendrauti. Visada buvo lengviau sakyti – bendraukite su Almantu Kiveriu. Dabar bus kitas žmogus. Mes turime būti atvirti. Šiame amžiuje gyvenant slėptis po devyniomis spynomis ir galvoti, kad pranešimas spaudai yra tai, ko užtenka, tam nepritariu. Turiu kartais diplomatiškai išsisukti nuo klausimų, bet daug ką galima atsakyti. Bendravimo bus.
– Kalbate apie atvirumą. Ar galime tikėtis, kad Eurolygos klubai viešai deklaruos žaidėjų atlygius, biudžetus ir kitus dalykus, kurie šiuo metu nėra viešinami?
– Tikiuosi. Kalbų apie tai yra, matysime. Man atrodo, kad tai yra neišvengiama ir taip turėtų būti, kai matai pavyzdį NBA. Ar mes galime tai padaryti Europoje – tikiuosi, pažiūrėsime. Nematau, ką čia slėpti. Jei pateiki faktus, nėra ką interpretuoti ir prisigalvoti.
– Ar tarp Eurolygos savininkų kalbama apie algų kepurės taisyklę?
– Manau, kad sėkmingai prie to judame. Dabar buvau darbo grupėje, kur šis klausimas buvo aptartas. Reikia visų klubų patvirtinimo ir spausti „start“ mygtuką.
– Ar realu, kad kito sezono Eurolygos komandos nesikeis?
– Kalbėsime. Gali būti, kad nesikeis. Yra ir Ankaros „Turk Telekom“ klausimas ant stalo. Birželio 29 d. turėtų būti viskas aišku.
– Kaip žvelgiate į Europos taurės turnyrą, jo ateitį?
– „Eurocup“ yra svarbu. Jis visada buvo svarbu, nemanau, kad jis keisis.
– Artimiausią sezoną Eurolyga išgyvens evoliuciją ar revoliuciją?
– Evoliucija. Revoliucijai reikia aiškaus plano, daugiau laiko ir palaikymo.
– Gal galite plačiau papasakoti apie akcijų pardavimą?
– Nėra galvojama apie ilgalaikį pardavimą. Viskas yra metams. Žiūrime į viską mažais žingsniais, kaip viską galima stabiliai susitvarkyti, kad akcijos liktų patikimose rankose.
– Teoriškai gali būti, kad po vienerių metų grįšite į „Žalgirio“ vadovo postą?
– Nenorėčiau taip interpretuoti. Fokusas – Eurolygai. Negalvoju terminais, yra darbai. Ten yra daug darbų, kuriuos reikia įveikti. Nenoriu blaškyti žmonių, jie turi ateiti ir žinoti, kad pilnai atsiduoda darbams. Dabar labai pozityviai žiūriu į Paulių ir darbuotojus, jiems tai yra šansas dar labiau paaugti ir patobulėti. „Žalgiris“ turi daug potencialo.
– Lietuvoje daug kas svarstė, ar Eurolyga girdėjo Vilniaus „Wolves“ savininko Gedimino Žiemelio svarstymus apie Eurolygą. Dabar jau aišku, kad girdėjote. Kaip vertinate jo pasisakymą?
– Žinau, kad ir prieš tai buvę vadovai tai girdėjo. Teko ir man netyčia girdėti. Pasakysiu juokingai – girdėjome, matėme. Nelabai gerai, visi suprantame, kad lyga gali dirbti geriau, bet viešai kritikuoti niekada negerai. Visi nemėgstame kritikuoti, tiek ir pasakysiu. Jokios kritikos niekam nenoriu dalinti.
