„Trumpokai pailsėjau – iš vienos pusės džiugu, kad sezonas baigėsi kur kas anksčiau nei praėjusiais metais – dabar baigėsi viskas dviem savaitėmis anksčiau.
Dabar vėl grįžtu į ritmą, fizinio pasirengimo sistemą, kad kūnui nebūtų šoko. Po tiek metų sugrįžtu į rinktinę – džiugu, bet suprantu, kad metai bus man ilgi.
Aš jau nesu tas 20 metų vaikinas, kūnas turės dirbti“, – įsikūręs „Vanagupės“ viešbutyje, kur gyvens visa rinktinė, tikino D.Motiejūnas.
Šiomis dienomis buvo teigiama, kad Atėnų „Panathinaikos“ klubas domisi „Monaco“ ekipoje kovojusiu D.Motiejūnu. Skelbiama, kad 32-ejų krepšininkas veda abipuses derybas tiek su Prancūzijos čempionu, tiek ir graikų klubu.
– Lyg ir tikinama, kad vis dėlto sutartis gali būti su „Monaco“ ekipa. Tačiau ji, neva, iškėlė klausimą dėl Jūsų dalyvavimo rinktinėje. Ar tai tiesa?, – buvo paklaustas D.Motiejūnas.
– Plačiau nenoriu komentuoti. Buvo situacijų. Tačiau buvo rastas kompromisas. Visur kalbantis galima surasti kompromisus – dabar esu čia ir klubas leido.
Mano derybos dėl kontrakto dar nesibaigė, tačiau artimiausiomis dienomis viskas turėtų išsispręsti. Džiugu, kad klubas suprato rinktinės reikšmę tiek mūsų šaliai, tiek ir man pačiam. Jie suprato, kad man labai svarbu būti čia.
– Galima tvirtinti, kad jūs ir toliau žaisite Eurolygoje?
– Dar iki galo – ne, nes nesudėti parašai. Bet viskas krypsta ta linkme.
– Liekate toje pačioje šalyje?
– Panašu, kad galimai – taip. Bet kol nesudėti parašai, tvirtai sakyti negaliu. Dar deruosi.
– Rinktinė patyrė nemažai netekčių. Koks tas komandos vaizdas „ant popieriaus“?
– Ant popieriaus – vienaip, aikštėje – kitaip. Treneris Kazys Maksvytis sugeba surinkti vieningą ir stiprų kolektyvą. Ir manyčiau, į tai buvo šiemet atsižvelgiama.
Mes turime žaisti vienas už kitą, o treneris pasirinks labiausiai norinčius atstovauti komandai ir šaliai. Yra toks dalykas – nepakeičiamų nėra.
Visi esame pakeičiami. Kažkas nežaidžia dėl šeimyninių priežasčių, kiti dėl kitų ir aš juos suprantu. Aš praėjusiais metais negalėjau padėti rinktinei dėl šeimos klausimų ir dabar tikrai negaliu besti pirštu ir sakyti kitiems, kad jūs čia nusidėjote...
Yra traumos, kurios lenda sezono pabaigoje. Ateina nauja karta, jaunimas, kurie dega užsidegimu, noru ir nebus prasčiau, nei būdavo anksčiau.
– Manote, kad rinktinės varikliu šiais metais bus ekipos užsidegimas?
– Taip. Žiūrint net į „Žalgirį“, kurį treniruoja K.Maksvytis – visi kovojo, krito. Manau, tai bus skiepijama ir dabartinei rinktinei. Nesvarbu, kokie įvykiai bus aikštėje, turėsime dirbti ir atiduoti save.
– Pastarąjį kartą rinktinei atstovavote 2017 metais. Kokie prisiminimai apie tą patirtį?
– Slogūs atsiminimai. Buvau po kojos piršto traumos ir man sunkiai sekėsi. Metai keičiasi, nauja istorija... Du sezonus pažaidęs Eurolygoje dabar kur kas geriau suprantu tą europietišką krepšinį. Patirtis ir metai man padės gerai pagelbėti rinktinei.
- Kokiu rezultatu būtumėte patenkintas atsisveikindamas su rinktine rugsėjo mėnesį?
– Apie rezultatus nereikia kol kas šnekėti. Reikia būti kukliems. Manyčiau, į kiekvieną mačą reikia žiūrėti kaip į žūtbūtinį. Visi Lietuvoje mėgsta kalbėti apie rezultatus, bet kol kas apie tai nereikia kalbėti.
– Prieš kurį laiką kalbėjote, kad sugrįžti į „Žalgirį“ yra daugiau šansų šiemet nei negrįžti. Ar buvo pokalbių su Kauno ekipos vadovybe dėl kontrakto?
– Su manimi nebuvo kalbama. Čia reikia klausti mano agento. Bet žalgiriečiai jau susikomplektavo savo ekipą pagal savo norus ir galimybes.
Gal man neatsirado vietos, gal buvo pigesni variantai. Esu kaunietis, sergu už „Žalgirį“ ir sirgsiu visada, tačiau ne visada viskas būna kaip tu nori.
„Žalgiris“ susikomplektavo savo ekipa, o aš baigiu irgi derėtis dėl kontrakto. Nėra nieko tame blogo – mes žiūrime į krepšinį kaip į sportą, tačiau tai vis dėlto tai yra verslas.
