Nors Jungtinės Amerikos Valstijos pagrįstai vadinamos pirmaujančia planetos krepšinio valstybe, istoriškai atsainus amerikiečių požiūris į pasaulio pirmenybes suteikia daugiau galimybių kitoms šalims.
Šiais metais per pasaulio pirmenybes ant dviejų aukščiausių garbės pakylos laiptelių jau septintąjį kartą stovės dvi Europos šalių komandos.
Praėjusį kartą dvi Europos komandos finale žaidė 2006 metais. Tąkart lemiamose rungtynėse Ispanijos rinktinė nugalėjo Graikijos komandą.
Finalai
Kai XX amžiaus viduryje buvo pradėtos rengti pasaulio vyrų krepšinio pirmenybės, atkrintamosios varžybose jose nevykdavo. Nuo 1950 iki 1974 metų čempionai ir medalių laimėtojai paaiškėdavo finalo grupės varžybose.
Šiuo laikotarpiu du kartus (1967 ir 1974 m.) dvi aukščiausias vietas užėmė Europos komandos. Abu kartus aukso medalius iškovojo SSRS rinktinė, sidabro – Jugoslavijos. Tarp pasaulio čempionų abiejuose turnyruose buvo ir Modestas Paulauskas.
Finalo rungtynės pirmą kartą buvo surengtos per aštuntąsias pasaulio pirmenybes, kurios vyko 1978 metais Filipinuose. Pirmasis finalas buvo europietiškas, jame Jugoslavijos rinktinė įveikė SSRS komandą, kurioje žaidė Sergejus Jovaiša.
Kito europietiško finalo liudininkais sirgaliai tapo 1990 metais. Ir tą sykį lemiamose rungtynėse Jugoslavijos rinktinė nugalėjo SSRS komandą, kurią treniravo Vladas Garastas. Dar vienas europietiškas finalas įvyko 1998 metais. Jame Jugoslavijos rinktinė, kurią tuo metu jau sudarė tik Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkai, įveikė Rusijos komandą.
Įdomu, kad per visą pasaulio pirmenybių istoriją, europiečiams dar nė sykio nepavyko užimti visos garbės pakylos. Tais metais, kai Europos komandos iškovodavo aukso ir sidabro medalius, bronza iškeliaudavo į Ameriką.
Per šių metų pasaulio pirmenybes, kurios yra 19-osios, istorija pasikartos. Aukso ir sidabro medaliai bus išvežti į Europą, bronzos – į Ameriką.
Čempionai
Sekmadienį dėl aukso medalių kovos Vokietijos ir Serbijos rinktinės. Nei Vokietijos, nei savarankiškos Serbijos komanda dar nė karto nebuvo pasaulio čempionė.
Tačiau serbai prisidėjo prie daugelio tuometinės Jugoslavijos bei Serbijos ir Juodkalnijos krepšinio pergalių.
Didžiosios Jugoslavijos (su kroatais, bosniais, slovėnais ir t.t.) rinktinė pasaulio čempione tapo tris kartus (1970, 1978 ir 1990 m.). Kai bendroje valstybėje liko tik Serbija ir Juodkalnija, jos krepšininkai pasaulio čempionais tapo dar du kartus (1998 ir 2002 m.).
JAV rinktinė pasaulio čempione tapo penkis kartus (1954, 1986, 1994, 2010 ir 2014 m.), SSRS rinktinė – tris kartus (1967, 1974 ir 1982 m.).
Žaisdami SSRS rinktinėje pasaulio čempionais tapo Modestas Paulauskas (1967 ir 1974 m.), Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša (1982 m.).
Po du kartus aukso medalius laimėjo Brazilija (1959 ir 1963 m.) ir Ispanija (2006 ir 2019 m.), vieną kartą – Argentina (1950 m.).
Europos žemyno komandos čempionėmis tapo dešimt kartų, Amerikos – aštuonis kartus. Šiais metais Europos persvara padidės 11:8.
Europa
Šiais metais į stipriausiųjų aštuonetą pateko net šešios Europos komandos. Ketvirtfinalyje žaidė Serbijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Italijos rinktinės, kurioms iššūkį metė dvi Šiaurės Amerikos atstovės JAV ir Kanados komandos.
Europiečių pranašumas prieš kitus žemynus toks didelis buvo tik keturis kartus: 1998, 2006, 2010 ir 2014 metais.
Šešios Europos komandos į ketvirtfinalį pirmą kartą pateko per 1998 metais Graikijoje vykusį turnyrą. Tuomet su Jugoslavijos, Rusijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos ir Lietuvos komandomis dėl medalių kovojo JAV ir Argentinos rinktinės.
Prieš 25 metus finalas taip pat buvo europietiškas. Lemiamose rungtynėse Jugoslavija nugalėjo Rusiją. Bronzos medaliai tąkart iškeliavo į Šiaurės Ameriką – JAV.
Šiame amžiuje europiečiai įtvirtino pranašumą, bet praėjusiose pasaulio pirmenybėse, kurios vyko 2019 metais, ketvirtfinalyje žaidė tik penkios Europos komandos (Ispanija, Prancūzija, Serbija, Čekija ir Lenkija). Joms iššūkį atkrintamosiose varžybose metė Argentinos, Australijos ir JAV rinktinės.
2023 metų pasaulio pirmenybėse Europa susigrąžino praėjusiame turnyre prarastą šeštąją ketvirtfinalio dalyvę.
Afrika ir Azija
Prieš 2019 metų pasaulio pirmenybes komandų skaičius buvo padidintas nuo 24 iki 32. Padidėjo visų žemynų kvotos, daugiau galimybių gavo ir Afrika bei Azija.
Tačiau per du turnyrus, kuriuose žaidžia 32 komandos, dar nė viena Afrikos ir Azijos šalių rinktinė neiškovojo teisės antrajame etape varžytis dėl 1–16 vietų.
Afrikiečių ir azijiečių pergalės prieš europiečius yra didelė retenybė. Šių metų pasaulio pirmenybėse nė viena Afrikos komanda nelaimėjo rungtynių su Europos komanda (įvyko devynios šių žemynų dvikovos). Vienintelė europiečius įveikusi Azijos komanda buvo Japonijos rinktinė, kuriai pavyko pranokti Suomijos krepšininkus.
Per visą pasaulio pirmenybių istoriją tik viena Afrikos komanda pateko į stipriausiųjų aštuonetą. 1950 metais pirmajame turnyre Egipto rinktinė užėmė penktąją vietą.
Tačiau į tą turnyrą, vykusį Argentinoje, nekeliavo dauguma stipriausių Europos komandų. Senajam žemynui atstovavo tik Prancūzija, Ispanija, Jugoslavija ir tas pats Egiptas, kuris tuo metu dar priklausė FIBA Europos padaliniui.
Pastaroji Azijos komanda, patekusi tarp aštuonių geriausiųjų, buvo Kinijos rinktinė. Kinai užėmė aštuntąją vietą 1994 metų pasaulio pirmenybėse.
Vienintelė medalius laimėjusi Azijos komanda yra Filipinų rinktinė. Filipiniečiai užėmė trečiąją vietą per antrąsias pasaulio pirmenybes, kurios vyko 1954 metais Brazilijoje.
