„Situacija visiems daugmaž žinoma – „Gargždų“ klubas traukiasi. Mus tai pribloškė, kaip ir kiekvieną aistruolį ar žmogų – pasakysiu taip: buvo daromi gelbėjimo žingsniai iki tol ir buvo žinoma, kad situacija sudėtinga, bet ji nebuvo ne kritinė“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo LKL generalinė direktorė Rasa Liuimienė.
Sausio 29 d. vykusiame susirinkime, kuriame dalyvavo LKL vadovai, „Gargždų“ klubo direktorius Ovidijus Jakubaitis bei Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai dėliojo galimus veiksmų planus, kurie leistų Gargždų miesto komandai tęsti dalyvavimą LKL čempionate, tačiau viskas buvo perniek. Antradienį Lietuvos krepšinio lyga pranešė, jog „Gargždų“ komanda traukiasi iš čempionato ir toliau varžysis tik 11 klubų.
Kaip aiškėja, prieš dvejus metus iš Nacionalinės krepšinio lygos į LKL sportiniu principu prasimušę „Gargždai“ įklimpę į rimtas skolas – jos siekia 258 tūkstančių eurų.
Savivaldybei atsisakė gelbėtojo vaidmens, nes jai tai per didelė finansinė našta. Paskaičiavus, norint tęsti LKL kovas „Gargždams“ reikia ne mažiau kaip ketvirčio milijono.
Savivaldybė, siekdama gelbėti klubą, siūlė LKL dar vieną išeitį – perimti tik esamiems žaidėjams ir treneriams esančias skolas, kurios šiuo metu siekia kiek daugiau nei 80-imt tūkstančių eurų ir perduoti LKL licenciją, tačiau lyga nepritarė tokiam pasiūlymui.
Ekipos vadovas O.Jokubaitis dar praėjusią savaitę siekė perduoti „Gargždų“ valdymą savivaldybei, tikindamas, kad skolos sudaro tik 160 tūkst. eurų, tačiau rajono Taryboje tai sukėlė abejones ir klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Klaipėdos rajono savivaldybė pagal aukšto sportinio meistriškumo programą 2023 metams krepšinio klubui skyrė 300 tūkst. eurų, o gruodį – papildomai dar 45 tūkst. eurų. 300 tūkstančių eurų programoje krepšiniui buvo numačiusi ir šiais metais, tai yra pusė klubo biudžeto, kurio reikalauja LKL, kad klubas galėtų žaisti aukščiausioje šalies krepšinio lygoje. Likusią dalį klubas privalėjo susirinkti iš privačių rėmėjų.
„Tą patį vakarą, kai buvo pranešta apie „Gargždų“ pasitraukimą, iš komandos vidaus taip pat gavome raštą. Tai buvo oficiali informacija, kad komandos žaidėjams ir treneriams vėluoja algos. Apgailestaujame, kad neturėjome tikros informacijos – sakysime, iki tol tik sklandė gandai. Iš žaidėjų, trenerių ar agentų nebuvome gavę jokios informacijos, kad komandoje yra bloga situacija su apmokėjimu“, – pasakojo R.Liuimienė.
LKL vadovė papasakojo, kaip vyko galimos derybos dėl klubo išsaugojimo.
„Jau tą pačią dieną ieškojome variantų, kaip gelbėti situaciją – nenuleidome rankų, – tikino L.Liuimienė. – Pradėjome galvoti ir dėlioti, nuo ko priklauso galutinis komandos gyvavimas. Tai tikrai ne LKL vadovybė. Penktadienį daug įdėjau pastangų, kad visos suinteresuotos pusės susėstų prie bendro stalo. Kalbėjomės su treneriu Laimonu Eglinsku, dėkoju jam, kad perdavė informaciją komandai, jog siekiama išgelbėti ekipą.
Per penktadienio susitikimą dalyvavo visų pusių atstovai, teisininkai, kurie ieškojo išeities – ir lyg radome bendrą tašką. Du žingsniai buvo padaryti, bet trečiam žingsniui nebuvo lemta žengti – galbūt, pritrūko ryžto, o gal teisinių dalykų. Faktas, kad antradienį buvo konstatuota, kad derybos sužlugo.
Tai labai jautri situacija – žaidėjų ir visų, kas tikėjo ta komanda. Gaila, kad nepavyko įgyvendinti visų norų, kad ekipa liktų LKL. Tos sumos tikrai nebuvo kritinės, dėl kurių klubas negalėtų tęsti savo veiklos.
Dar nuo liepos kalbėta, kad savivaldybė sieks perimti ekipą, bet buvo tempiama, o galiausiai viskas baigėsi taip, kaip baigėsi“.
– Kalbama, kad „Gargždai“ žlugo dėl neprofesionalaus klubo vadybos darbo. Tai tiesa?, – buvo paklausta LKL direktorė R.Liuimienė.
– Dalis tiesios yra. Daug kas dabar svarsto, ar 12 komandų yra optimalus skaičius. Ar turi būti kitas. Mano ir lygos vadovų nuomone, galima dirbti su 12 klubų, tačiau iš NKL ateinančių vadybininkų lygis nėra toks, kad galima būtų būti dirbti LKL.
Spragų turi ir LKL komandos, bet mes patys tobulėjame. Yra pas mus klubų, kur vadyba šlubuoja, bet tuo pačiu metu ten administravimas nešlubuoja ir mokama skaičiuoti savo biudžetus. Manau, kad visoje šioje „Gargždų“ klubo situacijoje pritrūko atsakomybės.
– Ar žiūrėjote ir skaičiavote, kokia žala buvo padaryta LKL organizacijai dėl gargždiškių pasitraukimo ir bankroto?
– Žala iš esmės yra tik lygos viduje kol kas ją matuojame. Negalime sakyti, kiek finansiškai mes nukentėsime. Čia kol kas yra tik tvarkaraščio klausimas, o reputacinė žala – natūralu, kad jokiai šaliai ir lygai tai neprideda prestižo.
Nesakysiu, kad tai beprecedentis atvejis, tačiau mes pagal tai kurpaliaus nematuojame. Tai apmaudi situacija, nes yra daug susijusių pusių, kurios kenčia, nes krepšinis yra gyvas mechanizmas.
Juk norint prisikviesti pajėgius legionierius, turi turėti nepriekaištingą lygą su mokiais klubais. Šiuo atveju žala, be abejo, padaryta. Mes tikimės, kad krizinė situacija augins visas mūsų organizacijas ir procesus. Čia kalbame ir apie licencijavimo klausimus – dabar galėsime kritiškiau pasižiūrėti į tą procesą.
– LKL turi minimalaus biudžeto kartelę – juk aišku, kad „Gargždai“ realiai neturėjo pusės milijono biudžeto. Kaip atsitiko, kad komanda praėjo licencijavimą?
– Pasižiūrėjau dokumentus. Pirmam licencijavimui jie 2022 metams pateikė dokumentus kaip „Gargdžų sporto centras“ – nuo rudens iki gruodžio 31 dienos parodytos akivaizdžios pajamos, kurios siekė 400 tūkst. eurų. Pagal tai buvo vertinamas licencijavimas ir už 2022-uosius.
2023–2024 komanda pagal pateiktus dokumentus, kuriuos jau pasirašė viešoji įstaiga „Gargždų sportas“, atitiko minimalius kriterijus, jis visiškai neužkliuvo licencijavimo ekspertams. Kaip sakoma, praėjo su kitais 8 klubais be didesnių klausimų.
Viešoje erdvėje yra klausimas, kaip veikia licencijavimas, jei klubai bankrutuoja. Jau antrasis klubas per porą metų – praėjusiais metais pasitraukė Prienų ekipa.
2022 metais licencijavimo procesas buvo tobulinamas – vykdant licencijavimą klubai trumpalaikiu momentu buvo linkę didinti skolų sumas pinigų. 2023 metais buvo reikalauta, kad trumpalaikius įsipareigojimus jie privalo mažinti iki 90 dienų, kitais metais – iki 45 dienų. Nustatyti kriterijai klubams, kurie savo biudžetuose turi iki milijono ir daugiau kaip milijoną eurų Dabar klubams neleidžiama užsiiminėta „kūryba“.
– Šioje spaudos konferencijoje nėra LKL prezidento Remigijaus Milašiaus. Kiek aktyvus jis buvo šioje situacijoje ir kur jis dabar?
– Prezidentas nuolatos palaikė ryšius su Klaipėdos rajono savivaldybę. Paskutinis jo vizitas ten buvo prieš dvi savaites, kur kalbėta apie „Gargždus“. Dabar jis turėjo verslo kelionę ir pakeisti nieko negalėjo. Bet palaikome ryšį telefonu.
- LKL klubų biudžeto kartelę žadama kelti 800 tūkst. eurų, o ne 600. Ar tai nebus dar didesnė problema komandoms?
– Ta kartelė buvo patvirtinta dar 2023 metų pavasarį – tai padaryta ne šiaip sau – dėl kaprizo. Tai mūsų aktualijos – be tokio biudžeto klubas dabartiniu metu veikti negali. Kitą vertus, ir klubai nestiprės, jei kartelės nekelsi – juk yra žaidėjai, treneriai ir administracija. Visiems būtina mokėti, kad vyktų veiksmas.
– Šiais metais problemų turi ir Jonava. Ji neseniai žaidė LKL dvikovą vos su 6 žaidėjai. Klubas bus nubaustas? Žiūrite į jo situaciją?
– Negaliu pasakyti, kiek kartų buvo bausti jonaviečiai, tačiau ne kartą. Numatyta, kad registruoti LKL dvikovoms reikia ne mažiau kaip 10 žaidėjų. Nežinau, kodėl žaidė šešiese jie, nors registruota buvo 10 krepšininkų.
– Ar klubai vis dėlto neprivalo pateikti savo žaidėjų sąrašo ne paskutinėmis dienomis iki licencijavimo? Todėl ir turime Jonavą, kuri žaidžia šešiese – net į tarpklasines rungtynes ateina daugiau žaidėjų...
– Esmė tokia, kad dabar padaryti pakeitimai LKL įstatuose, jog licencijos turi būti suteikiamos kur kas anksčiau. Nes klubai sako, kad kaip galima pasirašyti sutartį su krepšininkais, jei nežinai, ar komanda gaus licencija. dabar viskas vyks kur kas anksčiau.
– LKL kitą sezoną žais 12 komandų? Ateis tas, kas norės?
– Norime, kad LKL kovotų 12 ekipų. Į tą vietą pretenduoja visos NKL ekipos, kurios pretenduoja į pirmąsias vietas.
– Kas iš esmės atsakingas už „Gargždų“ bankrotą?
– Vienareikšmiško atsakymo nėra. Neatmetu ir lygos kaltės. Manau, kad vasarą teks pritaikyti kitą modelį su klubų licencijavimu.
– Jau praėjusiame sezone buvo iškelta raudona vėliavėlė, kai aiškėjo, kad komandos žaidėjams skolinga? Kaip padės lyga bankrutuojančio klubo žaidėjams?
– Krepšininkai turės eiti teisiniais kelias pagal tai, kokie yra jų kontraktai. Deja, LKL neturi žaidėjų palaikymo ar paramos biudžeto.
– Ar LKL turės saugiklių, kurie padėtų neturėti tokių istorijų?
– Mes nėra uždara lyga ir nenorime ja būti. Todėl ir kalbame apie atvirumą, regiono įtraukimą į sportą.
– Lieka LKL 11 komandų. Jos finansiškai tvarios?
– Šiam momentui – taip.
