Eurolygos ketvirtfinalio serijoje Donatas Motiejūnas padarė viską, ko iš jo tikėtasi, ir net daugiau. Tačiau kiti Lietuvos krepšininkai per atkrintamąsias varžybas pradingo.

Į Eurolygos finalo ketvertą pateko dvi komandos, kuriose žaidžia Lietuvos krepšininkai. Į Berlyną gegužės 24–26 dienomis kovoti dėl svarbiausio žemyno vyrų krepšinio prizo keliaus Atėnų „Panathinaikos“ gynėjas Marius Grigonis ir Pirėjo „Olympiakos“ puolėjas Ignas Brazdeikis.

„Panathinaikos“ ketvirtfinalio serijoje nugalėjo Tel Avivo „Makabi“ komandą, „Olympiakos“ įveikė „Barcelona“ ekipą. Tačiau lietuviai prie pergalių prisidėjo nedaug. M.Grigonio taškų vidurkis, palyginti su reguliariuoju sezonu, sumažėjo daugiau nei dukart, I.Brazdeikis dvejas paskutines serijos rungtynes stebėjo neapsivilkęs sportinės aprangos.

Ketvirtfinalyje spindėjo tik vienas Lietuvos krepšininkas – „Monaco“ vidurio puolėjas Donatas Motiejūnas, kurio pastangas nubraukė seriją laimėjęs Stambulo „Fenerbahçe“ klubas.

Per atkrintamąsias varžybas silpniau negu reguliariajame sezone žaidė ir „Barcelona“ gynėjas Rokas Jokubaitis bei Vitorijos „Baskonia“ puolėjas Tadas Sedekerskis, kurio komanda ketvirtfinalyje pripažino neginčytiną Madrido „Real“ pranašumą.

[[ge:lrytas:lrytas:31796950]][[ge:lrytas:lrytas:31795562]]

„Real“ laimėjo ispanišką dvikovą 3:0. Kitos ketvirtfinalio serijos baigėsi rezultatu 3:2.

Gelbėtojo vaidmuo

Donatas Motiejūnas ketvirtfinalio serijoje buvo rezultatyviausias „Monaco“ žaidėjas! Jis per penkerias rungtynes su „Fenerbahçe“ klubu pelnydavo vidutiniškai 13,2 taško, atkovodavo 3,6 kamuolio ir išprovokuodavo 3 pražangas. Vidutiniškai 23,4 minutes žaisdavęs lietuvis pataikė 63,6 proc. dvitaškių ir 53,8 proc. tritaškių (!).

Visi D.Motiejūno vidurkiai buvo arba truputį, arba net žymiai geresni negu reguliariajame sezone, kuriame jis žaisdavo 16,9 minutės, įmesdavo 8,1 taško, atkovodavo 3,4 kamuolio, išprovokuodavo 2,6 pražangos, pataikė 60,5 proc. dvitaškių ir 33,3 proc. tritaškių.

Nors reguliariajame sezone vidurio puolėjo statistika nebuvo iš kojų verčianti, skaičiai neatspindėjo jo indėlio. D.Motiejūnas prie „Roca Team“ pergalių prisidėdavo ne vien tobulais metimais pusiau kabliu bei gniuždančiais tritaškiais, bet ir tikslia pagalba ginantis, ir, žinoma, nepralaužiamomis užtvaromis, kuriomis atverdavo visus kelius Monako ekipos antrosios linijos žaidėjams.

Ketvirtfinalio serijoje D.Motiejūnas ne tik darė viską, ką darydavo reguliariajame sezone, bet ir netikėtai tapo puolimo lyderiu, be to, patikimai dengė žemesnius varžovus, kai Stambulo „Fenerbahçe“ žaisdavo be vidurio puolėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:31799243]]

Vis dėlto padidėjęs D.Motiejūno rezultatyvumas buvo ne privalumas, bet komandos trūkumas. „Monaco“ puolimas grįstas gynėjų veiksmais, o vidurio puolėjas atakų smaigalyje atsidūrė „ne iš gero gyvenimo“. Rezultatyviausias visų laikų Eurolygos krepšininkas Mike‘as Jamesas visą ketvirtfinalio seriją blaškėsi lyg į krantą išmesta žuvis (jo vidurkis reguliariajame sezone buvo 18,7 taško, ketvirtfinalyje – 13 taškų), keliems žaidėjams visai nekrito tritaškiai (Elie Okobo pataikė 25 proc., Alpha Diallo – 11,1 proc. tolimų metimų), gynėjai darė vaikiškas klaidas.

Kelis mėnesius puikiai veikusiam planui sugriuvus, D.Motiejūnui teko vos ne gelbėtojo vaidmuo. Lietuvis padarė viską, ką galėjo, bet ketvirtųjų ir penktųjų rungtynių pabaigoje jam jau truputį trūko kvapo. Reguliariajame sezone D.Motiejūnas ilgiau negu 23 minutes žaidė tik dvejose rungtynėse. Tuo tarpu ketvirtfinalio serijoje jo aikštėje praleidžiamo laiko vidurkis buvo 23,4 minutės.

Užleido vietą puolėjui

Marius Grigonis visą reguliarųjį sezoną buvo vienas iš svarbiausių Atėnų „Panathinaikos“ žaidėjų. Gynėjas net 33 iš 34 rungtynių pradėjo starto penkete, aikštėje praleisdavo 26,9 minutės ir pelnydavo 10,1 taško. M.Grigonis visose reguliariojo sezono rungtynėse žaidė ilgiau nei po 15 minučių.

Ketvirtfinalio serijoje jis prarado vietą starto penkete, žaisdavo tik 14,6 minutės ir pelnydavo 4,6 taško. Per trečiąsias ir penktąsias serijos rungtynes lietuvis aikštėje praleido vos 9 ir 7 minutes. Jo +/– rodiklis buvo teigiamas tik per paskutines penktąsias rungtynes.

M.Grigonio vaidmuo pasikeitė, kai traumą išsigydė Ioannis Papapetrou. Šis puolėjas turėjo būti vienas iš svarbiausių „žaliųjų“ žaidėjų, bet sezonui net nespėjus įsibėgėti patyrė traumą. Nors I.Papapetrou į aikštę grįžo dar sausio pabaigoje, po to dar kelis kartus trumpam iškrito iš rikiuotės ir jėgas atgavo tik pastarosiomis savaitėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:31799244]]

Netekęs 206 cm ūgio puolėjo, Atėnų komandos treneris Erginas Atamanas drastiškai pakeitė žaidimo planą ir į aikštę leisdavo tris, kartais net keturis antrosios linijos krepšininkus. Reguliariajame sezone Kendrickas Nunnas, Kostas Sloukas, Jerianas Grantas, M.Grigonis žaisdavo ilgiau nei vidutiniškai 25 minutes. Kiekvienas iš jų atlikdavo jam skirtas užduotis ir beveik niekada nenuvildavo trenerio bei sirgalių.

I.Papapetrou pasveikus, treneris E.Atamanas grąžino pradinį žaidimo planą. Nuo antrųjų ketvirtfinalio rungtynių I.Papapetrou žaidė labai daug (ir naudingai!), o M.Grigonis, kuris šiek tiek priblėso jau reguliariojo sezono pabaigoje, turėjo ilgiau pasėdėti ant atsarginių suolo.

Per paskutines ketvirtfinalio rungtynes iš M.Grigonio bent kelias minutes „atėmė“ buvęs Kėdainių „Nevėžio“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ puolėjas Panagiotis Kalaitzakis. Kone idealiai gynęsis graikas (dukart perėmė kamuolį ir pabėgo į greitas atakas) per lemiamas rungtynes užtikrino svarbiausią serijos lūžį, todėl M.Grigonis įvykius stebėjo iš užribio.

Vis dėlto graikų žiniasklaida po pergalės ketvirtfinalio serijoje dar sykį priminė ir M.Grigonio indėlį. „Visi „Panathinaikos“ gerbėjai sutiks, kad M.Grigonio tritaškis aidint sirenai Monake pakeitė sezono eigą. Pats M.Grigonis antradienį tapo altruizmo pavyzdžiu ir pripažino, kad jį pakeitusio P.Kalaitzakio gynyba penktosiose ketvirtfinalio rungtynėse nulėmė pergalę“, – rašė „SDNA“ leidinys.

Trūko stabilumo ir tritaškių

Ricky Rubio sugrįžimas į „Barcelona“ ekipą turėjo didelę įtaką trečią sezoną „mėlynų-granatinių“ aprangą vilkinčiam Rokui Jokubaičiui. Žiemos pabaigoje prisidėjus patyrusiam katalonui, komandos antroji linija tapo labai stipri, lietuvio užduotys aikštėje pasikeitė, bet pokyčiai jam buvo palankūs.

R.Jokubaitis beveik visą laiką žaisdavo kartu arba su R.Rubio, arba su Tomašu Satoransky. Antrosios linijos žaidėjai pasidalindavo užduotis, papildydavo vienas kitą, išsklaidydavo varžovų dėmesį ir niekas negalėjo jaustis nuskriaustas. Treneris Rogeris Grimau visada įleisdavo R.Jokubaitį į aikštę pirmojo kėlinio viduryje ir leisdavo jam žaisti antrojo kėlinio pradžioje. Lietuvio pasirodymas per šį tarpsnį lemdavo tai, kiek jis žais kitoje rungtynių dalyje.

[[ge:lrytas:lrytas:31799241]]

Aikštėje praleidžiamų minučių kreivė svyravo, nes R.Jokubaičiui trūko stabilumo. Kartais jis puolimui vadovaudavo labai patikimai ir užmegzdavo tvirtą ryšį su priekinės linijos žaidėjais, bet kartais per trumpą tarpsnį keliskart suklysdavo ir priimdavo abejotinus sprendimus. Didelė R.Jokubaičio problema buvo tolimi metimai – ketvirtfinalio serijoje jis nepataikė nė vieno iš penkių tritaškių.

Reguliariajame sezone R.Jokubaitis žaisdavo vidutiniškai 16,1 minutės, pelnydavo 5,7 taško ir atlikdavo 2,9 rezultatyvaus perdavimo. Ketvirtfinalio serijoje 23 metų gynėjo vidurkiai buvo mažesni – 12,2 minutės, 3,2 taško ir 2 rezultatyvūs perdavimai.

Iš vėžių išmušė trauma

Vitorijos „Baskonia“ komandai ketvirtfinalio serijoje trūko visko. Trūko ir tokio Tado Sedekerskio, koks jis buvo pirmojoje sezono pusėje. Deja, puolėjas didelę galios dalį prarado po žiemą patirtos traumos.

Po 21-ojo turo T.Sedekerskio vidurkis buvo 10,6 taško. Nuo tada iki reguliariojo sezono pabaigos jis nė karto nepelnė 10 taškų ir vidurkis sumažėjo iki 8,9 taško. Paskui lietuvis blykstelėjo įkrintamosiose rungtynėse, kuriose įmesdavo 13,5 taško, bet ketvirtfinalyje jo rezultatyvumo vidurkis buvo tik 4,7 taško.

Sezono viduryje T.Sedekerskis pirmavo Eurolygoje pagal atkovotus kamuolius (po pirmojo rato jo vidurkis buvo 8,2 atkovoto kamuolio). Reguliariojo sezono pabaigoje vidurkis sumažėjo iki 6,8 atkovoto kamuolio, o ketvirtfinalio serijoje T.Sedekerskis atkovodavo 5,7 kamuolio.

[[ge:lrytas:lrytas:31799248]]

Statistika atspindėjo žaidimo pokyčius. Po traumos T.Sedekerskis žaidė nebe taip energingai, kaip pirmojoje sezono pusėje, labai sušlubavo jo tolimų metimų taiklumas (iki traumos – 46,9 proc., ketvirtfinalyje – vos 1 iš 7). Gali būti, kad „Baskonia“ kapitonas į aikštę grįžo per anksti ir jam trūko kelių savaičių, kad atgautų jėgas.

Pamirštas I.Brazdeikis

Kad Eurolygoje žaidžia Ignas Brazdeikis, buvo galima pamiršti dar reguliariajame sezone. Pirėjo „Olympiakos“ treneris Giorgos Bartzokas primiršo Kanados lietuvį ir jį į aikštę leisdavo ne per visas rungtynes.

I.Brazdeikis žaidė 26 reguliariojo sezono rungtynėse, aikštėje praleisdavo vidutiniškai 11 minučių ir pelnydavo 3,7 taško. Jis dažniausiai žaisdavo antrajame kėlinyje, bet po pertraukos gaudavo nuolatinę vietą ant atsarginių suolo. Teigiamus graikų apžvalgininkų atsiliepimus I.Brazdeikis išgirdo tik po rungtynių su „Žalgiriu“.

Tiesmukas puolėjo žaidimo braižas, įprotis veržtis į varžovų būrį ir mesti iš sunkios padėtis neįtikino trenerio, kad prieš pat sezoną iš Kauno „Žalgirio“ perėjęs krepšininkas gali būti naudingas komandai.

[[ge:lrytas:lrytas:31799245]]

Buvo sunku tikėtis, kad kas nors pasikeis atkrintamosiose varžybose. G.Bartzokas ketvirtfinalio serijoje nepasitikėjo I.Brazdeikiu ir jį į aikštę įleido tik per pirmąsias rungtynes. I.Brazdeikis žaidė 8 min. ir pelnė 2 taškus.

Kiekis didelis, bet naudos mažai – kur Eurolygos atkrintamosiose „prapuolė“ Lietuvos krepšininkai?