Nors Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Lietuvos lygos rungtynes dažnai laimi triuškinamu skirtumu, intrigos stoka neatbaido Lietuvos čempionų sirgalių. „Žalgiris“ yra aiškus LKL lankomumo lyderis.

Neginčytinas lyderis

Per Eurolygos varžybas Kauno „Žalgirio“ klubas dažniausiai parduoda visus bilietus ir tribūnose nelieka tuščių vietų. Patekti į „Žalgirio“ areną per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynes daug paprasčiau, bet Kauno komanda ir nacionalinėse varžybose negali skųstis žiūrovų stoka.

„Žalgiris“, kuris daug metų yra neginčytinas LKL lankomumo lyderis, ką tik pasibaigusiame 2023–2024 metų reguliariajame sezone pagal žiūrovų skaičių vėl užėmė pirmąją vietą.

Per „Žalgirio“ arenoje rengtas rungtynes tribūnose būdavo vidutiniškai 4689 žiūrovai. Tai – LKL reguliariojo sezono rekordas (2022–2023 metų reguliariajame sezone Kauno komandos žiūrovų vidurkis buvo 3977).

Net per mažiausią susidomėjimą kėlusias kauniečių rungtynes į areną ateidavo daugiau negu du tūkstančiai žiūrovų.

Du kartus žiūrovų skaičius buvo penkiaženklis. Kovo 10 dieną pirmąsias Kaune vykusias „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ rungtynes stebėjo 13532 sirgaliai, balandžio 14 dieną šioms komandoms susitikus antrą kartą tribūnos priėmė 13791 krepšinio aistruolį.

Tai – šio LKL sezono rekordas. Nei „Žalgiriui“ namie žaidžiant su kitomis komandomis, nei kitų klubų arenose 10 tūkstančių žiūrovų riba per LKL rungtynes nebuvo pasiekta.

[[ge:lrytas:lrytas:31827507]][[ge:lrytas:lrytas:31816610]][[ge:lrytas:lrytas:31812935]][[ge:lrytas:lrytas:31806350]]

Vis dėlto „Rytas“ nebuvo vienintelė Lietuvos komanda, kurios rungtynes šį sezoną „Žalgirio“ arenoje stebėjo daugiau negu 10 tūkstančių žmonių.

Žiemos pabaigoje Kaune vyko Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas. Į finalo rungtynes, kuriose „Žalgiris“ nugalėjo Panevėžio „Lietkabelį“, atėjo 12767 žiūrovai.

Per šio sezono Eurolygos rungtynes „Žalgirio“ lankomumo vidurkis buvo 14773 žiūrovai.

„Žalgiris“ – traukos objektas

„Žalgiris“ ne tik yra LKL lankomumo lyderis, bet ir padeda pakelti vidurkį kitiems šalies klubams. Nors kituose miestuose bilietai į rungtynes su „Žalgiriu“ paprastai parduodami brangiau, negu į kitas rungtynes, sirgaliai nepagaili kelių papildomų eurų.

Net dešimt iš vienuolikos klubų, skaičiuojant sezono viduryje pasitraukusius „Gargždus“ ir neskaičiuojant paties „Žalgirio“, šio sezono lankomumo rekordus pasiekė, kai į svečius atvyko Lietuvos čempionai.

Vienintelė išimtis – Utenos „Juventus“. Uteniškiai į areną gausiausiai rinkosi, kai į jų miestą spalio pabaigoje atvyko „Rytas“ (2342 žiūrovai). Tuo tarpu rugsėjo pabaigoje svečiuojantis Kauno komandai Utenos arenoje buvo tik 1875 žiūrovai.

Dar daugiau sirgalių į Utenos areną atėjo, kai gruodžio pabaigoje „Juventus“ ir „Rytas“ žaidė Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio rungtynes. Jos sudomino 2423 žmones.

Utenos paradoksą veikiausiai reikėtų aiškinti tuo, kad „Rytas“ pastaraisiais metais tapo principiniu „Juventus“ varžovu, o Utenos krepšininkai jau ne vieną kartą parbloškė buvusius LKL čempionus.

[[ge:lrytas:lrytas:31831105]]

Kova dėl Vilniaus

Antrąją ir trečiąją vietas šio LKL sezono lankomumo lentelėje užėmė abu Vilniaus klubai. „Wolves“ aplenkė „Rytą“. Į „Wolves“ rungtynes ateidavo vidutiniškai 3233 žiūrovai, į „Ryto“ – 3151 žiūrovas.

„Wolves“ daugumą rungtynių rengė pagrindinėje Ozo gatvėje esančioje arenoje, bet truputį paklajojo po Lietuvą.

Vilniaus komanda varžovus priėmė ne vien sostinėje, bet ir Alytuje bei Prienuose. „Rytas“ varžovus priimdavo arba didžiojoje Ozo arenoje, arba mažesnėje šalia esančioje ir klubui priklausančioje arenoje („Jeep“ arenoje).

Nors abu klubai labai stengėsi įkaitinti atmosferą prieš tarpusavio rungtynes, sezono rekordus pasiekė ne per jas, bet atvykus „Žalgiriui“.

Kauniečiai į sostinę dukart keliavo lapkričio mėnesį. Tuomet per jų rungtynes su „Rytu“ į areną atėjo 8820 žiūrovų, per rungtynes su „Wolves“ – 8522 žiūrovai. Tačiau gegužės pradžioje „Žalgiriui“ antrą kartą atvykus žaisti su „Wolves“ arenoje buvo tik 4027 sirgaliai.

Per Vilniaus komandų tarpusavio rungtynes tribūnose buvo 6642 (lapkričio mėn., šeimininkas „Rytas“), 7174 (sausio mėn., šeimininkas „Wolves“) ir 4452 (kovo mėn., šeimininkas „Rytas“) žiūrovai.

Miesto dydis lemia ne viską

Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys – pagal gyventojų skaičių trečias, ketvirtas ir penktas Lietuvos miestai. Dėsninga, kad jų komandos lankomumo lentelėje rikiuojasi iškart po Kauno ir Vilniaus komandų. Tačiau rikiuojasi ne ta pačia eile, kaip miestai rikiuojasi pagal gyventojų skaičių.

Pagal žiūrovų skaičių ketvirtąją vietą šį sezoną užėmė „Lietkabelis“ (vid. 2084), penktąją – „Neptūnas“ (vid. 2053), šeštąją – „Šiauliai“ (vid. 1838).

Kadangi LKL reguliariajame sezone žaidžiami trys ratai, komandos su vienais varžovais namie žaidžia du kartus, su kitais – tik vieną.

Suprantama, kad žiūrovų skaičiui didelę įtaką turi tai, į kuriuos miestus dažniau atvyksta „Žalgiris“. Pagal šį kriterijų pranašumo negavo nei Klaipėda, nei Šiauliai, nei Panevėžys. Visų trijų miestų komandos su kauniečiais namie žaidė po du kartus.

Autsaideris – Pasvalys

Truputį didesnis nei tūkstančio sirgalių vidurkis buvo dar trijuose miestuose. Į Utenos „Juventus“ rungtynes ateidavo vidutiniškai 1279 žiūrovai, į Kėdainių „Nevėžio“ – 1092, į „Jonavos“ – 1012.

Lankomumo autsaideriai buvo „Mažeikiai“ (vid. 766), sezono viduryje iš lygos pasitraukę „Gargždai“ (vid. 754) ir Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ (vid. 413).

Savo miestuose tinkamų arenų neturinčios Mažeikių ir Gargždų komandos žaidė „tremtyje“. „Mažeikiai“ varžovus priima Telšiuose, „Gargždai“ priimdavo Klaipėdoje. Be to, Telšių arena – mažiausia lygoje, todėl „Mažeikių“ vidurkis negalėjo būti ženkliai didesnis.

Pasvalys – mažiausias LKL komandą turintis miestas, o „Pieno Žvaigždėms“ įklimpus pralaimėjimų pelkėje ir įstrigus paskutinėje lentelės vietoje, ūpą ateiti į areną prarado net tie, kurie sezono pradžioje nusipirkdavo bilietus į LKL rungtynes.

Įdomu, kad „Pieno Žvaigždžių“ lankomumas, palyginti su praėjusiu sezonu, vis tiek padidėjo. Praėjusį sezoną Pasvalio arenoje rinkdavosi vidutiniškai 344 žiūrovai.

Du klubai prarado sirgalius

Palyginti su praėjusiu reguliariuoju sezonu sumažėjo tik dviejų LKL klubų lankomumas. Dalį sirgalių prarado „Jonava“ (praėjusį sezoną buvo 1151, šį sezoną – 1012) ir „Juventus“ (praėjusį sezoną – 1300, šį sezoną – 1279).

Jonavos pokytį iš dalies galima paaiškinti „Žalgirio“ veiksniu. Jei 2022–2023 metų reguliariajame sezone Kauno komanda aplankė Jonavą dukart, tai šį sezoną – tik sykį.

Tuo tarpu „Juventus“ abu sezonus su „Žalgiriu“ namie žaidė po vieną kartą. Tačiau šį sezoną, skirtingai nei praėjusį, į Uteną tik vieną kartą buvo atvykęs „Rytas“.

Nors „Juventus“ krepšininkai šį sezoną sirgaliams pateikė kitą svarų argumentą – geresnius rezultatus, to neužteko, kad lankomumo vidurkis Utenos arenoje padidėtų.

„Žalgirio“ traukos magija neveikia tik viename mieste – sirgaliams už Kauną įdomesnis yra „Rytas“